„Yra didelis skirtumas. Mano supratimu ir kiek aš suprantu žvalgybos darbą, tai rinkti informaciją reiškia vykdyti kažkokius teismo sankcionuotus veiksmus: sekti, klausytis pokalbių ar pan. Aš kategoriškai tai paneigiu ir labai atvirai sakau, kad tokie veiksmai nebuvo daromi“, – „Žinių radijui“ sakė D. Jauniškis.
uo metu informacijos tikrinime, tęsė VSD vadovas, nėra nieko neteisėto. Jo teigimu, šiuo atžvilgiu galėjo būti paliesta ir kitų kandidatų į prezidentus aplinka.
„Daugelio kandidatų aplinka buvo paliesta (....), to neneigsiu, ir aš čia nieko neteisėto nematau. Bet kad būtų renkama informacija, kaip teigiama, tai aš kategoriškai nesutinku“, – sakė D. Jauniškis.
„Jeigu yra gaunama tam tikra informacija, kurios šaltinių aš atskleisti nesiruošiu ir to nedarysiu, gali būti, kad yra pasitikrinama informacija vieno ar kito žmogaus atžvilgiu. Bet informacija nėra renkama ir nėra daromi žvalgybos veiksmai. Tiesiog pasitikrinama duomenų bazėse, kas yra parašyta“, – aiškino D. Jauniškis.
VSD vadovo teigimu, motyvų, kodėl reikia informaciją tikrinti, gali būti daug.
„Motyvų gali būti daug: ir pagal žvalgybos informacijos poreikius, kurie yra suformuoti VGT, yra keliamos užduotys, kad rinkimų metu būtų galima žiūrėti galimą priešiškų valstybių įtaką. Dėl to mes galime pasitikrinti tam tikras personalijas, ar yra kokios informacijos. Bet jei nėra jokios neigiamos informacijos, jokie veiksmai prieš tą žmogų nėra daromi“, – tikino D. Jauniškis.
Galiausiai jis pabrėžė, kad Lietuvos žvalgyba yra neutrali ir į politinius procesus neįsitraukia.
„Kol aš būsiu direktoriumi, žvalgyba veikia ir veiks neutraliai“, – teigė D. Jauniškis, pridurdamas, kad pokyčių organizuojant žvalgybos darbą reikėtų.
„Gal šias problemas ombudsmenas išspręstų. Tad panašu, kad reikia tam tikros institucijos, kuri tokių krizių, kaip ši, metu galėtų (...) autoritetingai padaryti tyrimus ir atsakyti visuomenei į visus klausimus“, – apibendrino D. Jauniškis.