Dviejų straipsnių ekrano kopijų montažas apie skirtingų bylų nuosprendžius socialiniuose tinkluose pradėjo plisti kaip virusas po to, kai už merginos sumušimą ir bandymą išžaginti Mantas I. gavo trejus metus lygtinai. Nusikaltimo metu aukai buvo 16 metų, o smurtautojui – 17. Dabar jie abu jau metais vyresni.

Nuosprendžio šioje byloje nekantriai laukė ne tik merginos artimieji, bet ir visa Lietuva. Vasario 27 d. skirta bausmė, treji metai ir keturi mėnesiai, bausmės atlikimą atidedant trejiems metams, papiktino daugelį tautiečių. Ne išimtis, kad į šią situaciją sureagavo ir visuomenėje gerai žinomi asmenys.

Antrojoje byloje, kuri matoma montaže, teismas vyrą kaltu pripažino dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams bei skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Po nuosprendžio Jurbarko byloje pastarasis atvejis iš naujo aktualizavo skiriamų bausmių adekvatumą.

Klausimų daugiau nei atsakymų

Vienas pirmųjų internete plintantį montažą savo feisbuko paskyroje pakomentavo Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas. Abiejų bylų įvertinimas teisme jam, kaip ir daugeliui, sukėlė klausimų.

Justinas Žilinskas

„Nemėgstu paprasčiausių sugretinimų, tačiau šitas vertas dėmesio, nes labai lengvai provokuoja emocijas ir pasipiktinimą.

Taigi, situacija:

Smurtautojas ir prievartautojas gauna trejus metus lygtinai (1 atvejis), o žiupsnio kanapių pardavėjas – realius 4 metus (2 atvejis). Vis dėlto, vertinant adekvatumą reikia pažvelgti ir į detales (tik iš viešų šaltinių):

1 atvejis: asmuo nepilnametis, nusikaltęs pirmą kartą, pripažįsta, gailisi, atlygino dalį žalos, dar nemažai turės atlyginti. Tiesa, į šitą gražų paveikslą neįsipaišo jam sugriežtinta kardomoji priemonė, kai jis grasino liudytojams, taip pat labai jau lengvai traktuojama ta sunkinanti aplinkybė, kad asmuo nusikaltimo metu buvo apsvaigęs. Tačiau tai yra pirmos instancijos teismo nuosprendis, jis gali būti (ir tikriausiai bus) skundžiamas. Sakyčiau, teismas pasielgė švelniai, nors lygtinė bausmė – irgi ne saldainis, nes teistumas – yra, ir už bet kokį kitą nusikaltimą bausmė įsigalioja. Prevenciškai turėtų veikti, jeigu vaikinas turi proto.

2 atvejis: asmuo pilnametis, parduoda narkotines medžiagas nepilnamečiui, namuose rasta dar medžiagų. Narkotikų platinimas, žinoma, bjaurus nusikaltimas, dažnai susijęs su organizuotu nusikalstamumu. Deja, iš viešos medžiagos daugiau nieko negalime sužinoti. Taigi, 4 metus lėmė a) nusikaltimo sunkumas (pardavimas nepilnamečiui); b) kad asmuo yra pilnametis; c) turi namie medžiagų (platinimas – įprastinė veikla?). Sprendimą priėmė apeliacinis teismas, tai reiškia, kad byla perėjo kontrolės stadiją ir į ją nebuvo žiūrėta lengvabūdiškai.

Visgi, lyginant šiuos atvejus matoma aiški disproporcija: pirmu atveju neaiškus sunkinančių aplinkybių įvertinimas, kurių byloje tikrai yra, antruoju atveju – neaišku, kiek teismas individualizavo bausmę atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę (teistas? Baustas administracine tvarka? Pirmas kartas? Dalyvaujantis platintojų tinkle? Nesigaili?).

Taigi, visai suprantu besipiktinančius žmones, klausimų gerokai daugiau nei atsakymų, o mūsų teisėsaugos požiūris į narkotikų platinimo nusikaltimus kelia vis daugiau klausimų dėl adekvatumo,“ – savo feisbuko paskyroje rašė teisininkas.

Jis taip pat akcentavo, kad bent jau dėl antrosios bylos trūksta visų duomenų, kodėl priimtas būtent toks nuosprendis.

„Košmariškas teisingumas“

Seimo narė ir „Laisvės partijos“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė, pamačiusi teismo nuosprendį Jurbarko byloje, savo feisbuko paskyroje sureagavo tai pavadindama „košmarišku teisingumu“.

Ją labiausiai nustebino, kad už paauglei nustatytą dvigubą žandikaulio lūžį, nuo smūgių pažeistą trachėją, įskilusį Adomo obuolį, išmuštus dantis tebuvo priteista neturtinė 5000 eurų žala ir nusikaltėliui skirta lygtinė bausmė, kai tuo pačiu paauglių pasidalijimas kanapių suktine yra sunkus nusikaltimas ir už jį laisvės atėmimo bausmės vykdymo negalima atidėti.

Aušrinė Armonaitė

„Delfi“ ji vėliau komentavo, kad nori visoje šioje situacijoje išskirti tris dalykus.

„Visų pirma, manau, mums reikėtų peržiūrėti bausmių svorį, adekvatumą ir proporciją. Negali taip būti, kad už didelį, visiems akivaizdų smurtinį nusikaltimą nukentėjusiajai yra priteisiami 12 tūkst. eurų, iš kurių dalies dar yra padengiamos medicininės išlaidos. Manau, turėtų būti kur kas didesnė piniginė suma. Šiuo atveju, matyt, daug kartų didesnė.

Antra, negali taip būti, kad už ne tokias sunkias veikas baudžiama net iki 8-erių metų laisvės atėmimu be leidimo atidėti. Aš, be abejo, kalbu apie pasidalinimą kanapės suktine, kas yra traktuojama kaip platinimas. Mano nuomone, negali būti, kad už pastarąjį atvejį baudžiama taip stipriai“, – tikino politikė.

Vis dėlto ji norėjo pabrėžti, kad nekvestionuoja teismo bausmės Jurbarko byloje.

„Tačiau man atrodo, kaip sprendimų priėmėjai, kad šiuo atveju dauguma nori kraujo ir dėl to pasirašė peticiją, jog būtų pakeistas nuosprendis. Man yra svarbu, kad sistema veiktų taip, jog teismai galėtų į kiekvieną situaciją atsižvelgti individualiai ir skirtų kuo labiau individualizuotą bausmę“, – tikino A. Armonaitė.

Jos teigimu, laisvės atėmimas ne visada yra geras sprendimas ir turėtų būti kraštutinė priemonė.

„Mes žinome, kad daugiau negu pusė nuteistųjų, kurie išeina iš įkalinimo įstaigų, yra vėl linkę nusikalsti. Europoje taip pat esame treti po Rusijos ir Baltarusijos pagal įkalintųjų skaičių. Nesu tikra, ar mes tuo keliu norime eiti. Juk yra elgesį koreguojančių bausmių, pavyzdžiui, laisvės apribojimas t. y. negalėjimas išvykti, uždedama apykojė, reikia atlikti visuomenei naudingus darbus.

Tačiau aš nenorėčiau atmesti ir finansinės bausmės, kuri buvo netgi juokinga Jurbarko atveju. Vis dėlto dar kartą pakartosiu, kad aš nekvestionuoju teismų ir prokatūros veiksmų, bet greičiau noriu pasakyti, kad mūsų sistemą reikia pastatyti ne ant galvos, o ant kojų. Taip pat reikia turėti adekvatesnę baudžiamąją politiką“, – aiškino ji.

Aktyviai viešojoje erdvėje diskutuojantis kanapių politikos klausimu Seimo narys Mykolas Majauskas paklaustas, kaip vertina internete plintantį montažą, teigė, kad būtent šioje „žolės“ platinimo byloje buvo priimtas tinkamas sprendimas.

Mykolas Majauskas

„Turėjau galimybę išsamiau susipažinti su narkotikų platinimo nepilnamečiams byla. Perskaičius teismo nuosprendį, akivaizdu, kad kalbame ne apie suktinės pasidalinimą tarp draugų, o realią narkotinių medžiagų prekybą nepilnamečiams.

Svarbu pabrėžti, kad tas pats asmuo dar visai neseniai buvo baustas už narkotikų platinimą, už ką jam buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Nepraėjus atidėjimo terminui, jis teismo vėl buvo pripažintas kaltu – šiuo atveju padaręs labai sunkų nusikaltimą – narkotikų platinimą nepilnamečiams“, – nurodė politikas.

Pasak jo, nors kiekis ir nedidelis, dėl tokių veiksmų į narkotikų vartojimą įtraukiami jauni asmenys, kurių tolesnis brendimas, psichikos vystymasis ir išsilavinimo siekis gali rimtai komplikuotis.

„Todėl, manau, kad bausmė turi būti gana griežta. Visai kitas reikalas yra nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimas be tikslo platinti, ką iš esmės reikėtų dekriminalizuoti, numatant adekvačias sankcijas administracinių nusižengimų kodekse. Tačiau tai nėra šios bylos klausimas“.

Sriubos virimas užrištomis akimis

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Gintautas Sakalauskas pastebėjo, kad vertinti pavienes bylas ir priimtus sprendimus jose, nematant bendro konteksto ir nežinant visų bylos aplinkybių yra nedėkingas dalykas.

Gintautas Sakalauskas

„Čia lyg mėginti išvirti sriubą užrištomis akimis – nieko nematant, tik apgraibomis, gal kažką kažkiek užuodžiant, ingredientų kiekius tik nujaučiant ir t. t. – mažai tikėtina, kad iš to išeis kokia sriuba, jau nekalbant apie gerą sriubą“, – sakė jis.

Docento nuomone, iš to, kaip aprašomas pirmas ir antras įvykis, jis negali susidaryti jokio teisinio vaizdo ir tai primena būtent bandymą išvirti sriubą užrištomis akimis.

„Teisine kalba kalbant apie pirmą atvejį, nėra tokio nusikaltimo kaip „išprievartavimas“, „lengvas sužalojimas“, „sumušimas“, „žiaurus sumušimas“, „sunkus smurtinis nusikaltimas“, o „išžaginimas“ ir „seksualinis prievartavimas“ yra du skirtingi dalykai, nėra ir termino „lygtinis nuteisimas“, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia, kad nebuvo paskirta bausmė ar kad nuteistasis įkalinimo jau „išvengė“.

Kalbant apie antrą atvejį, narkotikų platinimas (perdavimas) ir narkotikų pardavimas yra du skirtingi dalykai, jų platinimas suaugusiems ir nepilnamečiams taip pat yra skirtingi dalykai, kai narkotikus platina nepilnamečiai ir suaugusieji, taip pat yra skirtingi dalykai“, – patikslino G. Sakalauskas.

Pasak kriminologo, visi šie ir daugelis kitų matomų netikslumų nėra kažkoks teisinis kabinėjimasis, bet jie parodo, kaip paviršutiniškai, tendencingai ir nepagrįstai labai skirtingi dalykai suplakami į vieną ir imamos kurti sąmokslo teorijos, skatinamas „visuomenės piktinimasis“, net neįsigilinus į situacijas ir jų specifiškumą, net nebandant atskleisti platesnio konteksto.

Iš to, kas skelbiama žiniasklaidoje, pasak jo, akivaizdu, kad tie du atvejai yra visiškai skirtingi.

„Pirmu atveju nuteista už nusikaltimus (ar nusikaltimą), kuriuos asmuo padarė būdamas nepilnametis. Net iki teismo toks asmuo sulaukia pilnametystės, jam vis tiek taikomi išskirtiniai nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai – tokios nuostatos, kuri yra įprasta daugelyje šalių, logika ta, kad nepilnamečių nusikalstamas elgesys pasižymi savo ypatumais, kuriems didžiausią įtaką daro vykstantis biologinės ir socialinės brandos procesas, todėl jiems turi būti taikomi ir atitinkami valstybės reakcijos į jų nusikalstamą elgesį ypatumai – auklėjamosios priemonės, socialinė-pedagoginė pagalba, dar labiau nei suaugusiems ribojamas laisvės atėmimo taikymas ir t. t.

Kriminologiniai tyrimai rodo, kad tokių priemonių visiškai pakanka proporcingai reakcijai į jų nusikalstamą elgesį, o per griežtas baudimas skatina recidyvą. Kitaip tariant, tokiu būdu ne tik galvojama apie jauno teisiamojo ateitį, bet ir apie visuomenės saugumą ateityje“, – aiškino ekspertas.

Antrasis atvejis apie narkotikų pardavimą nepilnamečiams, G. Sakalausko teigimu, yra visai apie kitką, nors šiuos įvykius kažkodėl bandoma lyginti.

„Pirmiausia, yra akivaizdu, kad nuo 2017 m. susidariusi situacija, kai už pasidalinimą (bet ne pardavimą!) nelegaliais narkotikais savo reikmėms pagal BK 260 straipsnį gresia nuo 2 iki 8 metų laisvės atėmimo (kurio vykdymą nepilnamečiams galima atidėti, o suaugusiems – ne, nes tai – sunkus nusikaltimas), yra baudžiamasis politinis nesusipratimas ir absurdas, kurio dabartiniai valdantieji, deja, net negalvoja ir neketina spręsti.

Tačiau aprašoma situacija, kurioje plungiškis buvo nuteistas realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme, yra visai ne apie tai. Pirmiausia, kaip suprantu, jis šį nusikaltimą padarė būdamas pilnametis, tai jau yra pirmas didelis skirtumas nuo pirmo atvejo. Antra, jis buvo nuteistas ne už „pasidalinimą“ narkotikais, o už jų „pardavimą“ – abu veiksmai laikomi „platinimu“, bet akivaizdu, kad jų baudžiamoji politinė reikšmė yra labai skirtinga. Tai tikrai nėra pirmiau mano aprašytos problemos dalis, nes už narkotikų pardavimą baudžiama beveik visur, pardavimo nereikia painioti su jų turėjimu savo reikmėms ar pasidalinimu.

Trečias dalykas, kad jie buvo platinami nepilnamečiams. BK atsakomybę už tai numato atskiras 261 straipsnis – tai yra labai sunkus nusikaltimas. Manau, kad tokiu jis ir turėtų likti. Šiame straipsnyje numatyta sankcija nuo 3 iki 12 metų, t. y. jos vidurkis pilnamečiam asmeniui yra 7,5 metų. Tai čia paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė itin griežta neatrodo, o jos vykdymo, kaip minėjau, negalima atidėti“, – paaiškino docentas.

Jis taip pat pridėjo, kad pagal BK 238 straipsnį netgi už nepranešimą apie žinomą ar buvusį narkotikų platinimą nepilnamečiams taip pat bent jau teoriškai gresia baudžiamoji atsakomybė (išskyrus giminaičius ir artimus šeimos narius), nes tai yra labai sunkus nusikaltimas.

Teisingumo ministerija inicijavo pokyčius

Nors šias bylas lyginti Teisingumo ministerija atsisakė, tačiau pranešė, kad ministras Elvinas Jankevičius yra inicijavęs Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių peržiūrą.

„Pasitaiko atvejų, kad teismų praktikoje panašiai vertinami įvairūs sveikatos sutrikdymo atvejai, nors jų pasekmės žmogui būna skirtingos. Dėl to viešoje erdvėje kyla daug diskusijų, kritikuojančių tokius teismų sprendimus. Pagal šias taisykles nesunkiu sveikatos sutrikdymu laikomas ir plaštakos piršto sausgyslės plyšimas, ir šlaunikaulio lūžis, ir kaukolės skliauto kaulų lūžis su galvos smegenų sumušimu, kai kraujas išsilieja į smegenis“, – informavo ministerijos atstovai.

Taip pat nurodė, kad dalyvauti diskusijoje dėl šių taisyklių tobulinimo bus kviečiami Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, prokuratūros, teisėjų bendruomenės atstovai, teismo medikai.