Sausumos pajėgų viešųjų ryšių karininkas kapitonas Andrius Dilda žurnalistams sakė, kad kariai padės ne tik oro uostose, bet ir Klaipėdos jūrų uoste.

„Šiuo metu man už nugaros matote dešimt budinčių Krašto apsaugos savanorių karių, kurie, aktyvavus taikos meto užduočių pajėgas prisijungė prie civilinių institucijų, Vilniaus oro uosto, šiuo atveju, jie padės reaguoti ir suvaldyti ekstremalią situaciją, kuri yra paskelbta šalyje“, – sakė jis.

Kariai šiose vietose dirbs ne visą laiką, o tik laukiant atvykstančių keleivių iš koronaviruso židinių.

„Visoje Lietuvoje turime kelias vietas, kuriose savanoriai vykdys jiems patikėtas užduotis: Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostai ir Klaipėdos kruizinių laivų ir krovos terminalą. Juose kariai nebudės nuolatos, tik pagal patvirtintą skrydžio ar keltų grafiką, tuo metu, kai bus skrydžiai iš patvirtintų regionų, iš kurių atvyks keleiviai, kariai padės Nacionalinio sveikatos centro atstovams registruoti mūsų piliečius ir svečius“, – kalbėjo A. Dilda.

Jis sakė, kad šį darbą visoje šalyje atlieka apie 30 karių.

„Kaip ir matote man už nugaros, kariai yra pasiruošę ir vykdys keleivių registravimą, padės Nacionalinio sveikatos centro atstovams“, – sakė karininkas.

Kariuomenės atstovas negalėjo pasakyti, kiek tai kainuos, jis teigė, kad šią tarnybą finansuos Lietuvos kariuomenė.

Vilniaus oro uostas; koronoviruso grėsmė

„Kol kas kariuomenė yra pasiruošusi skirti tiek karių kiek reikės, padėti civilinėms institucijoms“, – tvirtino A. Dilda.

Kariuomenės atstovas pabrėžė, kad jokių kitų pratybų nebus atsisakyta.

Ar kariai rengiami suvaldyti tokias situacijas kaip krizė dėl virusų.

„Kariai yra rengiami labai įvairioms situacijoms, konkrečiai prieš šią užduotį kariai turėjo labai išsamų instruktažą su sveikatos centro atstovais“, – teigė jis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorė Rolanda Lingienė žurnalistams papasakojo apie procedūrą.

„Procedūra yra lygiai ta pati – bus vykdoma sustiprinta medicininė, karantininė keleivių kontrolė. Ji buvo atliekama eilę laiko, bus pasitikti keleiviai, atskridę tiesioginiais skrydžiais iš paveiktų teritorijų. Bus patikrinamos orlaivyje surinktos keleivių kortelės, jei jos bus užpildytos, tai jos turi būti užpildytos čia. Taip pat, jiems bus suteikiamos rekomendacijos, kad grįžę iš paveiktų teritorijų turi likti namuose, jeigu įmanoma dirbtų nuolatinį darbą, arba gautų nedarbingumą. Ir be jokios abejonės išmatuojama jų temperatūra“, – žurnalistams pasakojo ji.

Ji teigė, kad šiuo konkrečiu reisu atskris apie 40 keleivių.

„Pastebėjome tendenciją šią savaitę, kad keleivių srautas labai mažėja iš paveiktų teritorijų“, – kalbėjo R. Lingienė.

Keleivius stebina panika

Į Lietuvą atvykusius keleivius pasitikę specialistai patikrino jų jau lėktuve užpildytas formas, patikrino temperatūrą. Dauguma išeinančių keleivių nepanoro bendrauti su žiniasklaida, kiti – stebėjosi, kodėl mūsų šalyje taip panikuojama.

Žurnalistams pakalbėti sustojusi Italijoje gyvenanti rusakalbė mergina sakė, kad toje šalyje tiek panikos nepajutusi, kiek čia.

„Italijoje viskas gerai, garbės žodis“, – sakė mergina, kuri buvo Turino mieste.

Pasak jos, tame mieste gyvenimas teka įprasta vaga.

„Viskas gerai žmonės mokosi, dirba, šoka“, – šypsojosi mergina.

Pasak jos, ji nepastebėjo, kad Italijoje būtų masiškai dėvimos kaukės.

Taip pat panika stebėjosi ir angliakalbis vyras, kuris skrido per Milaną, ir gyvena Vilniuje.

„Čia labai daug panikos. Milane taip nebuvo, kaip čia“, – sakė patikrą praėjęs vyras.

Jį stebina tokia žmonių reakcija į viruso grėsmę.

„Afrikoje daugiau žmonių miršta nuo paprasčiausių dalykų, bet apie tai tiek nekalbama, o čia – tiek panikos“, – sakė vyras.

Jis dirba Vilniuje, ir turėtų trečiadienį jau eiti į darbą.

„Bet turiu dar pakalbėti su savo vadove“, – sakė jis.

Šiuo metu Lietuvoje diagnozuotas vienas koronaviruso atvejis. 39 metų šiaulietė jaučiasi gerai, bet jos tyrimai rodo, kad ji vis dar serga, todėl yra gydoma ligoninėje.