. Tuo metu ekspertai į siūlomas įstatymo pataisas žiūri kiek atsargiau ir tikina, kad nauji reguliavimai gali neigiamai paveikti šalies įmones.
Pasak S. Malinausko, minėtos atsakingos institucijos galėtų būti rinkos ar teisėsaugos institucijos, teismai.
„Tai būtų rinkos ar teisėsaugos institucijos, (...) galbūt net teismai, kurie galėtų atskirai vertinti tokius atvejus (ar nėra naudojamasi ekstremalia situacija. – ELTA). Šiandien bėda – ta terpe gali naudotis legaliai veikiantys verslai. Mes matėme, kad yra netgi didelės bendrovės, kurios sau leidžia 10 medicininių kaukių komplektą, kuris įprastai nekainuoja nė 1 euro, pardavinėti už 25 eurus. Tokiu atveju, (...) jei atsirastų atsakomybė, didelės bendrovės taip elgtis net nerizikuotų, nes ta atsakomybė (...) gali būti griežta, pavyzdžiui, susieta su jų apyvarta. Antras dalykas – būtų susieta su jų reputacija“, – Eltai teigė premjero patarėjas.
Pasak jo, numatomos įstatymo pataisos siekia atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuvoje nėra jokių sankcijų dėl pasinaudojimo ekstremalia situacija.
„Tai ne vien apie pardavinėjimus, bet bendrai, kad mes ekstremalios situacijos metu neturime tokios sankcijos arba teisinio reguliavimo, kuris leistų bausti už pasinaudojimą ekstremalia situacija“, – sakė S. Malinauskas.
„Tokiu atveju turėtų valstybės institucijos svarstyti teisinės atsakomybės klausimą“, – pridūrė jis.
Kaip teigia S. Malinauskas, šiuo metu laikomasi tokio principo, kad jei nedraudžiama – galima daryti viską, taip pat bandoma visur taikyti laisvosios rinkos mechanizmą. Pasak jo, įsigaliojus įstatymo pataisoms, tam tikroms institucijoms būtų suteikti papildomi įgaliojimai, ir jos galėtų atlikti reikalingus monitoringus.
„Šioje vietoje – įgaliojimų klausimas. (...). Mes galėtume turėti instituciją, kuri (...) galėtų atlikti monitoringą. (...) Tokiu atveju institucijos kreiptųsi į, pavyzdžiui, pardavėją ir sakytų: arba jūs turite susilaikyti nuo tokių veiksmų, arba koreguoti kainą, arba sulauksite atsakomybės“, – aiškino jis.
Kaip teigė premjero patarėjas, nusižengimo atveju būtų galima taikyti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.
„Šiuo atveju galime kalbėti arba apie administracinę atsakomybę, tai daugeliu atvejų yra baudos, galime kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę, ten yra papildomos sankcijos (...), lygiai taip pat kai kuriais atvejais galime kalbėti apie ieškinius, jei yra valstybei arba piliečiams padaroma žala, bet čia retesni atvejai ir mažiau įmanomas scenarijus“, – tikino S. Malinauskas.
Pasak jo, įstatymo pataisų klausimas dėl piktnaudžiavimo ekstremalia situacija bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje.
„Šiuo metu yra susitarta, kad bus įvertinta situacija. (...) Aš manau, kad su Seimo pavasario sesija ir darbais tie klausimai turėtų pajudėti. Juo labiau, jie yra aktualūs visuomenei“, – apibendrino S. Malinauskas.
Ekspertai nemano, kad įmonės pradėjo pelnytis iš viruso
Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentė Edita Maslauskaitė teigia, kad naujų reguliavimų ir draudimų įvedimas gali neigiamai paveikti šalies įmonių galimybes lanksčiai sureaguoti į kylančius šalies rinkos poreikius.
„Nestebina, kad iškilęs koncentruotas ir didelis ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje medicininių kaukių ir dezinfekcinių skysčių poreikis sukėlė šių produktų kainas. Ką galėtų šioje vietoje padaryti Vyriausybė? Operatyviai įsivertinti, ar nėra biurokratinių kliūčių Lietuvoje šioms prekėms pagaminti ar importuoti daugiau ir priimti greitus sprendimus“, – Eltai teigė LLRI viceprezidentė.
„Jei bus žengiama kita kryptimi – naujų reguliavimų ar draudimų – tai Lietuvos įmonės praras galimybes lanksčiai sureaguoti į iškilusius Lietuvos ir kitų rinkų poreikius, o Lietuvos vartotojus aplenks šios prekės mažesne kaina ar greitesniu pristatymu“, – sakė ji.
Savo ruožtu „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikino nemanantis, kad šalies įmonės pradėjo pelnytis iš koronaviruso.
„Kol kas nedrįsčiau teigti, kad įmonės pradėjo pelnytis iš koronaviruso. Esminė priežastis ta, kad brangsta importas, nes tos kaukės gaminamos iš kažkokių tekstilinių žaliavų, dalis galbūt importuojama iš Kinijos ar kitų šalių, tai tas importas yra pabrangęs“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, kaukių kainų augimą galėjo lemti ribotas jų kiekis ES.
„ES turėjo labai ribotą tų kaukių pasiūlą, ir pasiūla labai greitai pasibaigė, o tai lemia kartais ir tam tikrą kainų augimą“, – teigė A. Izgorodinas.
Antradienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Emanuelis Zingeris įregistravo įstatymo projektą dėl kainų ribojimo ekstremalių situacijų metu.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, Vyriausybė galėtų nustatyti būtiniausių gyventojams maisto produktų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir laikinai reguliuoti jų kainas.
Tikimasi, kad tai užkirs kelią galimiems verslo bandymams pasinaudoti ekstremalia situacija savo interesams – dėl smarkiai išaugusio tam tikrų prekių poreikio ir paklausos dirbtinai didinti jų kainas, siekiant didesnio pelno, teigiama aiškinamajame rašte.