Nuo partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kvietimo praėjo nei daug, nei mažai – bene 8 mėnesiai.
I. Šimonytė BNS sakė, kad jos apsisprendimas būti TS-LKD pirmuoju numeriu per rinkimus nereiškia, kad nutarė stoti į partiją. Anot parlamentarės, tai nebuvo ir jai keliama sąlyga.
„Jeigu nuspręsiu stoti, tai ir įstosiu“, – BNS teigė I. Šimonytė.
Ji sakė ir pati konservatoriams nekelianti jokių išankstinių sąlygų ar reikalavimų.
„Iš mano pusės nėra jokių reikalavimų, išankstinių sąlygų ar kitų dalykų, pasitikiu žmonių išmintimi ir tikiu, kad yra bendras tikslas turėti ir gerą komandą, ir gerus kandidatus vienmandatėse“, – tvirtino ji.
Neypatingas laimėjimas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius, kalbėdamas su Delfi, sakė nesuprantantis, kodėl po šitiek metų kartų I. Šimonytė nesiryžta tvirtai įsipareigoti partijai.
„Sunku spręsti, man vis tiek lieka keista, kad yra kviečiama nepartinė vadovauti vienai iš didžiųjų Lietuvos partijų. Normaliomis aplinkybėmis pirmininkas turėtų būti pirmasis sąraše. Juo labiau kad I. Šimonytė veda tokį savo keistą flirtą su konservatoriais, jau 8 metus gyvena su jais, bet nesiryžta ženytis. Tai kodėl, aš nežinau“, – Delfi sakė K. Girnius.
Jis teigė abejojantis, kad šis sprendimas konservatoriams bus didelė pergalė.
„Tai jai nėra ypatingas laimėjimas, nežinau, ar tai itin padės konservatoriams. Juk per tiek metų I. Šimonytė yra taip susijusi su konservatoriais, kad ji laikoma konservatorė. Ta porelė, kuri kartu gyvena, juk nebūtinai į žiedą žiūrės“, – kalbėjo politologas.
Jis siūlė prisiminti ir prezidento rinkimų rezultatus. Pirmame jų ture I. Šimonytė kartu su G. Nausėda surinko po maždaug 31 procentą balsų. O antrame ture savo rezultatą ji pagerino vos pora procentų – iki 33, kai G. Nausėda surinko per 65 procentų balsų.
„Tai rodė, kad tos konservatorių „lubos“, kurias visi apžvalgininkai aptaria, egzistuoja ir I. Šimonytei“, – sakė jis.
Stebisi, kodėl Landsbergis neprisiima atsakomybės
Politologas K. Girnius teigė, kad gana sunku nustatyti, ar tai, kad sąrašą ves I. Šimonytė, bus kardinaliai sėkmingiau, nei tai būtų daręs partijos pirmininkas G. Landsbergis.
„Aš nemanau, kad padarys labai didelį skirtumą, gal šiek tiek tik, sunku spręsti, bet manau, kad ne. Yra žmonių, kurie itin piktai nusiteikę Landsbergių atžvilgiu, bet jie nėra konservatoriai. Tie, kurie „serga“ vyresniuoju Landsbergiu ar šiuo, iš pykčio tikrai nebalsuos. Man sunku įsivaizduoti, kad yra tokių konservatorių rinkėjų, kurie sakys: o, I. Šimonytė sąrašą veda, tai už konservatorius balsuosiu, o jeigu būtų G. Landsbergis, tai būčiau nebalsavęs. Tokių žmonių yra labai mažai, labai nereikšminga dalis potencialių rinkėjų“, – sakė jis.
Kritikos strėlių K. Girnius pažėrė ir TS-LKD pirmininkui G. Landsbergiui.
„Mane labiau stebina, kodėl G. Landsbergis neprisiima atsakomybės, juk jis yra partijos vadovas, tegul veda pats. Jam pasidaro truputį per daug patogu, jei sėkmė ne tokia, kokios tikėjosi, tada, suprask, ne jis atsakingas, ne jis vedlys buvo“, – teigė K. Girnius.
„Keista ne tik tai, kad I. Šimonytė „nesituokia“ su partija, bet ir kad G. Landsbergis truputį kratosi atsakomybės, tegul tampa pirmininko pavaduotoju“, – Delfi sakė politologas K. Girnius.
„Lizinginė“ politika
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas, politologas Algis Krupavičius teigė, kad konservatoriai, taip ilgai kalbėję apie šį scenarijų, gali būti užsupti būsimos įsivaizduojamos sėkmės.
„Jis yra naudingas Tėvynės sąjungai, iš politikų, tapatinamų su konservatoriais, I. Šimonytė dabar yra populiariausia. Akivaizdu, kad partijai toks sprendimas naudingas. Visose diskusijose dėl galimybės, kad politikė gali vesti partijos sąrašą, yra tokia tendencija, kuri primena panacėją. Jei I. Šimonytė bus, konservatorių reitingai taip šaus į padanges, kad net neaišku, kurioje vietoje sustos. Tokia gerokai nepagrįsta euforija gali jiems sukurti problemų“, – sakė A. Krupavičius.
Politologas įžvelgė ir kitą problemą – tai, kad I. Šimonytė nėra TS-LKD partijos narė ir ves šios partijos sąrašą rinkimuose.
„Nors partiją ves I. Šimonytė, vienas principas aiškus – „lizinginė“ politika. I. Šimonytė pati gana dviprasmiškai elgėsi prieš antrąjį prezidento rinkimų turą, kai bandė sukurti distanciją tarp savęs ir Tėvynės sąjungos, sakydama, kad ji nėra partijos narė“, – praėjusių metų įvykius prisiminė jis.
Paklaustas apie jo įžvelgiamas priežastis, kodėl Seimo narė netampa partijos nare, A. Krupavičius teigė, kad šiuo veiksmu įgalinamas ir dabartinio premjero elgesys.
„Aš manau, kad taip yra patogiau. Kitas dalykas – „lizinginė“ politika prasidėjo ne vakar ir ne užvakar. Ne viena partija naudojo, ryškiausias pavyzdys – „lizinginis“ premjeras, sąrašo lyderis Saulius Skvernelis. I. Šimonytės sprendimas dalyvauti kaip „lizinginei“ lyderei TS-LKD sąraše tikrina ir S. Skvernelio poziciją, kad tokia politika yra kažkas „beveik“ normalaus“, – Delfi sakė jis.
Politologas įžvelgė ir kitų problemų – per didelis politikės liberalumas.
„I. Šimonytė nėra politikė be istorijos, ji buvo finansų ministrė, priėmė ne vieną prieštaringą sprendimą, jai rinkimų kampanija nebus paprasta. Ir dar – ji, kaip politikė, yra absoliučiai liberali, ne kartą pasisakiusi apie LGBT bendruomenės teises, moteris kariuomenėje, kas konservatyviems rinkėjams, dideliam skaičiui šios partijos šalininkų, nebūtinai yra patrauklu“, – sakė VDU politologas A. Krupavičius.
Smūgis galimai koalicijai
Nors iki Seimo rinkimų liko dar maždaug 8 mėnesiai, bandymų braižyti kitos valdančiosios daugumos kontūrų netrūksta. Viena iš galimų ir opozicijos svarstomų opcijų – centro dešinės koalicija. Tačiau, anot A. Krupavičiaus, ši galimybė sumenko, kai I. Šimonytė apsisprendė vesti TS-LKD sąrašą rinkimuose.
„Su I. Šimonyte TS-LKD potencialiai sustiprėjo, bet, akivaizdu, Laisvės partijos galimybės patekti į būsimą Seimą tikrai žymiai mažėja. Labai panašu, kad gali susilpnėti ir Liberalų sąjūdis, nes Viktorija Čmilytė, Aušrinė Armonaitė ir I. Šimonytė yra tas pats DNR – visos liberalios, kalba apie tuos pačius dalykus. Savotiškai tos trys partijos ir išvardytos jų lyderės partijas daro labai panašias. O balsai juk dalysis, rinkėjai rinksis skirtingas partijas“, – artėjančius rinkimus prognozavo jis.
„Bandant apibrėžti tam tikras rinkėjų pasirinkimo tendencijas, panašu, kad (šiuo sprendimu – aut. past.) Tėvynės sąjunga prisidės balsų sau, Liberalų sąjūdžiui gali sumažinti, bet veikiausiai balsų užteks, kad įveiktų 5 procentus. O Laisvės partija tiek balsus iš konservatorių, tiek iš liberalų atims, bet labai tikėtina, kad jie eis į šiukšlių dėžę, – nedalyvaus skirstant mandatus. Gali atsitikti taip, kad centro dešinės mandatų skaičius naujame Seime potencialiai gali mažėti“, – sakė jis.
Tokį veiksmą A. Krupavičius apibūdino kaip „rimtą šūvį į koją centro dešinei“.
Seimo rinkimai vyks spalio mėnesį.