Lietuvė, kuri nenorėjo viešai atskleisti savo tapatybės, papasakojo, kad yra viena iš tų, kuri atsidūrė netinkamu laiku netinkamoje vietoje – šiaurės Italijoje.
„Jokio kito pasirinkimo nebuvo, kadangi prieš išskrendant į Italiją dar nebuvo nustatytas joks koronaviruso atvejis. Po poros dienų mane pasiekė blogos žinios. Jei tik būčiau žinojusi apie artėjantį koronaviruso proveržį, būčiau tikrai atšaukusi kelionę savo lėšomis. Taip pat būtų pasielgusi ir su manimi keliavusi draugė“, – tikino moteris.
Atostogautoja iš Italijos grįžo vasario 27 dieną – parskrido iš Bolonijos į Kauną. „Prieš skrydį bandėme pasirūpinti veido kaukėmis, tačiau, kaip žinia, Italijoje jos visos buvo išparduotos. Ant kiekvienos vaistinės durų buvo pakabintas lapelis, informuojantis, kad veido kaukių nebėra“, – aiškino ji.
Tačiau sutikimas Kauno oro uoste dar labiau nustebino – daugybė savanorių, dėvinčių apsaugines kaukes ir baltus chalatus, rinko grįžusių keleivių skrydžio duomenis, net, pasak lietuvės, kurioje vietoje sėdėjo lėktuve.
„Tačiau nebuvo dezinfekcinio skysčio, visi skridę lėktuvu lietėme tuos pačius rašiklius, kurie taip pat nebuvo dezinfekuojami. Mūsų reikalavo pasirašyti dokumentus, kad supratome rekomendacines taisykles. Kadangi su drauge priėjome paskutinės, pasirašėme rašikliu, kurį lietė turbūt apie 20-30 kitų keleivių. Svarbiausia, jog negavome apsauginių kaukių. Būčiau mielai netgi susimokėjusi už šią apsaugos priemonę. Deja, tokios galimybės nebuvo“, – apgailestavo keliautoja.
Moters nuomone, juk būtent jiems, grįžtantiems iš pavojingo Šiaurės Italijos regiono, kaukės labiausiai reikalingos, kad galėtų apsaugoti kitus piliečius nuo šio viruso plitimo.
„Tačiau savanoriams buvo daug svarbiau užsirašyti, kurioje vietoje sėdėjai lėktuve, o ne padėti atskridusiems žmonėms tinkamai atlikti koronaviruso prevencijos pareigą. Beveik pilname lėktuve galbūt tik 5 proc. skridusiųjų turėjo kaukes, visi kiti – ne. Praėję oro uosto patikras išsiskirstėme kas sau. Mačiau jaunų merginų grupę, skridusią mūsų lėktuvu, lipančią į autobusą „Kauno oro uostas – Vilnius“. Jos nedėvėjo kaukių ir, kaip ir mes, neturėjo galimybių pasirūpinti apsauga, – samprotavo ji. – šios merginos juk Vilniuje iš autobuso galimai persės į viešąjį transportą ir taip viruso plitimo rizikos zona tik didės, o sėdėjimo vietos lėktuve užsirašymas tikrai nepadės“.
Atostogautojos nuomone, tiek matytoms merginoms, tiek jai ir kitiems lėktuvo keleiviams nebuvo suteikta galimybė apsaugoti kitų. Žmonės negavo ir neturėjo galimybės nusipirkti medicininių kaukių.
„Dauguma keleivių namus, savo karantino zoną, pasiekė be jų – galimai ne savo noru, skleisdami koronaviruso sukėlėjus. Man ir mano draugei pasisekė – mus oro uoste pasitiko mano vyras, kuris atvežė šių kaukių. Visai atsitiktinai buvau jų prikaupusi. Vykome tiesiai į namus, net neužsukome į parduotuvę“, – paaiškino ji.
Ji pridūrė, kad baisiausia, jog grįžus į savo namus mažame miestelyje, žinia dėl karantino pasklido greitai ir kaimynai pradėjo žiūrėti kaip į raupsuotusius. „Betrūksta, kad namų duris užkaltų ir akmenimis apmėtytų kaip viduramžių laikais“, – guodėsi moteris.
Medicininės kaukės – išskirtiniais atvejais
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus patarėja Lina Grinytė-Jauniškienė komentavo, kad tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio sveikatos organizacijos atkreipia gyventojų dėmesį, jog medicininės kaukės naudojamos tik tais atvejais, kai žmogus čiaudi, kosi ir siekia apsaugoti šalia esančius žmones nuo viruso.
„Medicininės kaukės dėvėjimas lėktuve taip pat turi tokią pačią prasmę – apsaugoti šalia esančius keleivius nuo čiaudinčių, kosinčių keleivių. Jeigu keleiviams nepasireiškia minėti simptomai, jie kaukių gali ir nedėvėti“, – aiškino specialistė.
Pasak jos, atvykusių asmenų duomenys renkami tam, kad su jais būtų galima susisiekti 14 d. laikotarpiu, stebėti jų būklę. Taip pat, L. Grinytės-Jauniškienės teigimu, visi asmenys yra informuojami, kad jie turėtų dvi savaites nuo paskutinės lankymosi paveiktoje šalyje dienos likti namuose, vengti socialinių kontaktų, neiti į darbą, parduotuves.
„Atkreipiame dėmesį, kad faktas, jog žmogus lankėsi paveiktoje šalyje, dar nereiškia, kad jis yra užsikrėtęs. Tai reiškia, kad tas žmogus galėjo turėti kontaktą su galimu viruso nešiotoju, tačiau net ir tuo atveju, jis nebūtinai juo užsikrėtė. Keliavusieji po paveiktas šalis asmenys priskiriami žemos rizikos grupei. Didesnė rizika yra tiems asmenims, kurie turėjo kontaktą su tikėtinu ar patvirtintu COVID-19 atveju. Todėl grįžusiems rekomenduojama stebėti savo sveikatą ir inkubaciniu laikotarpiu likti namuose“, – pabrėžė ji.
Patarėjos žiniomis, Kauno oro uoste yra įrengti stacionarūs dezinfekcinio skysčio dozatoriai, kuriais gali naudotis visi oro uosto lankytojai.
URM atnaujino informaciją keliaujantiems
Užsienio reikalų ministerija (URM) išplatintame pranešime spaudai informavo visuomenę dėl atnaujintų kelionės rekomendacijų į Italiją. Pranešama, kad dėl sparčiai plintančio naujojo koronaviruso rekomenduojama laikinai nevykti į Šiaurės Italijos Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionus.
Taip pat URM rekomenduoja laikinai nevykti į Kiniją, Pietų Korėją, pietinėje Tenerifės salos (Ispanija) dalyje esantį Adeche (Adeje) miestą ir jo apylinkes.
Keliaujant į ES ir Šengeno erdvės šalis bei Jungtinę Karalystę rekomenduojama imtis atsargos priemonių. Tokio paties lygio rekomendacija teikiama ir dėl Baltarusijos, Šiaurės Makedonijos, Singapūro ir Honkongo. Planuojantiems keliones rekomenduojama imtis būtinų atsargumo priemonių, atidžiai sekti vietos institucijų skelbiamas rekomendacijas bei nurodymus ir jų laikytis.
Primenama, kad kelionės rekomendaciją konkrečiai valstybei galima pasitikrinti https://keliauk.urm.lt puslapyje.
URM rekomenduoja parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“ ir gauti aktualią konsulinę informaciją, tiesioginius ministerijos pranešimus esant krizinei situacijai užsienio šalyje. iOS: https://goo.gl/dOxeli; Android: https://goo.gl/rPwrfx.
Visą parą budintis telefonas +370 5 236 2444 (WhatsApp: +370 699 83537), el. paštas pilieciai@urm.lt.
Daugiau informacijos dėl COVID-19 ir rekomendacijų gyventojams galima rasti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos interneto svetainėse.
„Karštoji linija“ – gyventojai gali konsultuotis telefonu 8 618 79984 (visą parą konsultuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai).