Pasak Zachary, visi puikiai žino, kas yra gripas, tačiau kuo iš tikrųjų išsiskiria koronavirusas ir kodėl jis taip pavadintas, dar ne visiems iki galo aišku.

„Jeigu kažką žinome apie gripą, vadinasi, galime palyginti gripo virusą ir koronavirusą. Šie abu virusai turi ne DNR, bet RNR genomą. DNR yra labai stabilus, mažai mutuoja, bet koronavirusas, kaip ir gripas, turi RNR, kuris lengvai mutuoja“, – aiškino virusologė.

Mokslininkai, pasak jos, kartais į rimtas situacijas yra linkę pažvelgti linksmai, tad žiūrėdami pro mikroskopą stebi, kaip atrodo virusai ir pavadina juos pagal tai, ką jų forma primena. Koronavirusas esą panašus į karūną, turi smailius galus, todėl taip ir buvo pavadintas. Beje, tokius smaigalius turi ir gripo virusas.

Foto: Shutterstock

„Nuo gripo kiekvienas metais reikalinga skirtinga vakcina, todėl šį procesą galima pavadinti mokslininkų ir viruso žadidimu, – kuris kurį pagaus“, – populiariai aiškino akademikė.

Oficialus koronaviruso pavadinimas „Covid-19“. „Co“ reiškia „korona“ (angl. „corona“), „vi“ – „virusą“, o „d“ – „ligą“ (angl. „disease“). „Jeigu mokslininkų aplinkoje pasakytum „koronavirusas“, tai būtų suprasta lyg kalbėtumei apie visą virusų šeimą apskritai. Šis virusas labai panašus į SARS, jei ieškotume, nerastume daug genetinių skirtumų“, – sakė ji.

Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie jų veikia žmones. SARS (sunkus ūmus kvėpavimo sindromas) kilo iš afrikinių civetų. „Netgi kyla klausimas, kodėl koronavirusas nebuvo pavadintas SARS 2, yra kilęs iš vieno genetinio medžio“, – svarstė I. Olendraitė.

Ar galima lyginti šį virusą su Juodąja mirtimi (buboninio maro pandemija), pratrūkusia 1347-1351 m.? Jos metu išmirė trečdalis Europos gyventojų, t. y. apie 34 milijonus žmonių. „Virusų yra nuolat, bet jie tavęs nenužudo, tačiau padaro kitokios žalos. Dabar siaučiantis virusas didžiąja dalimi panašus į SARS ir Artimųjų Rytų kvėpavimo sindromo koronavirusą MERS-CoV, kuris žmonėms perėjo nuo kupranugarių“, – pastebėjo mokslininkė.

Koronavirusas, pavadintas COVID-19 vardu, kilo praėjusių metų gruodį Kinijoje. Naujausi šios ligos išplitimo židiniai Irane, Italijoje ir Pietų Korėjoje kelia nerimą dėl šios epidemijos galimo naujo etapo. Kada jis pasieks piką? „Kažkas iš mokslininkų yra taikęs matematinį modeliavimą. Yra keli scenarijai: pikas jau pasiektas, pagal mirčių skaičių per dieną, ir galbūt jau yra sukontroliuotas. Kitose šalyse skaičiai sergančiųjų mažesni nei Kinijoje. Kita vertus, žiūrint per laiko perspektyvą kreivė galbūt ir vėl pakils į viršų“, – bandė prognuozoti ji, bet tuo pat metu ir nuramino, kad nereikia panikuoti, šalys ėmėsi visų atsargumo priemonių plitimui sustabdyti.

Priešingai nei tai buvo daroma Kinijoje, kur nuo pat pradžių virusas neatpažintas, nesuprasta rizikos grėsmė, todėl jis esą taip ir paplito. Tai, anot I. Olendraitės, tapo savitu virusų rojumi. Kitose šalyse, palyginus su Kinija, patvirtintų koronaviruso atvejų nėra tiek daug. „Todėl jei į viską sugebėtume pažvelgti be panikos, būtų tiesiog nuostabu“, – ramino ji ir pridūrė, kad rekomendacijos vengti kontakto su sergančiaisias, laikytis rankų plovimo ir dezinfekavimo taisyklių yra pagrįstos, virusas plinta oro-lašeliniu būdu.

Šis virusas nėra labiau mirtingesnis, nei kiti virusai. Visgi itin svarbu, kad visos šalys dėtų daug pastangų, kad jis nepasklistų. „Virusų buvo visada. Siaučiant gripo epidemijai nesakome – masiškai užsidarykime namuose, to būtų tiesiog neįmanoma sukontroliuoti. Visgi šiuo atveju, reiktų stengtis laikytis rekomendacijų. Tačiau reikia turėti omenyje – panika ir stresas mažina imunitetą“, – pabrėžė ji.

Ingrida Olendraitė (E. Kurausko nuotr.)


Virusologės aiškinimu, virusai „prilimpa“ tik tuo atveju, jei yra artimas kontaktas su sergančiuoju, tačiau jei su tokiu asmeniu prasilenksi gatvėje – neužsikrėsi.

I. Olendraitė pateikė ir kitą pavyzdį: jei pateksi į tą pačią patalpą, kurioje buvo sergantysis tymais, net praėjus 50 min. tikimybė užsikrėsti yra.

Kalbant apie koronavirusą, nerimaujama dėl inkubacinio periodo, kuris gali siekti dvi savaites.Taip pat dėl to, kad neturintis ligos simptomų žmogus gali būti jos nešiotojas. „Blogiausia, kad žmonės eina į darbus, parduotuves ir kt. Pabūkite namuose, dirbkite iš namų“, – ragino ji.

Ar apsauginės kaukės gali padėti? „Jei devėsite kaukę visą dieną, o išalkę užsuksite į kavinę pavalgyti ir ją nusiimsite, o kažkas sėdintis šalimais nusičiaudės...“, – neužbaigusi sakinio trūktelėjo pečiais I. Olendraitė.

Kaukės, kurias dėvi medikai, pasak jos, kitokios nei įprastos – su filtrais. Tačiau jei susiruošėte į vietovę, kurioje yra židinys, virusologė patarė ją užsidėti. Bent jau taip darytų pati.