Tokiais atvejais laidoje Delfi11 dalinosi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis specialistas Donatas Paulauskas.

„Viena tyrime dalyvavusi moteris sakė taip: „Persekiojimas iš partnerio vyksta iki šiol vienokiu ar kitokiu būdu ir, kiek ėjau į policiją, sako – grasinimų nužudyti gavai? Sakau – ne, bet jis mane persekioja. Sako – nu tai vadinasi myli. Sakau: kai mušė irgi mylėjo? Pareigūnas nusišypsojo.“

Kitai tyrimo dalyvei pareigūnai patarė „prie jo nesikabinėti“. Kita moteris cituoja tokius pareigūno žodžius: „Vyras savo namuose turi teisę daužyti ką nori, čia jo daiktai“. Paskutinė citata, moteriai pareigūnas sakė: „Tu susiieškok vyrą, kad tave apsaugotų, apsaugą pasisamdyk.“ Čia tokie tikri nutikimai, kuriuos mums papasakojo moterys“, – nusikaltimų aukas citavo D. Paulauskas.

Gintarė Bakūnaitė, Donatas Paulauskas, Ramūnas Matonis, Kęstutis Lančinskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Tokie šokiruojantys liudijimai buvo gauti kuriant socialinę kampaniją „Palaikyk“ ir vėliau panaudoti socialinėse reklamose. Būtent jos sukėlė didelį skirtingų institucijų – Bažnyčios, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Seimo – pasipiktinimą. Reklamos kritikai teigė, esą tokia kampanija diskredituoja ir mažina pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis – policija, teismais, vaiko teisių apsaugos tarnyba – galinčiomis ir turinčiomis padėti nukentėjusiems nuo smurto.

„Prieš dvejus metus, kai mes paleidome šitą kampaniją iš tikrųjų buvo labai daug pasipriešinimo. Buvo kalbama, kad tai išpūsta problema, kad nėra jokios problemos arba kad nėra ji tokia didelė, kokią mes ją norime parodyti“, – prisiminė D. Paulaukas.

Seimo nariai netgi kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašydami nutraukti socialinę reklamą.

Pereigūnų bendruomenėje sulaukė pasmerkimo

Nors dėta daug pastangų, jog rimtas skirtingų tarnybų žaizdas viešinanti socialinė kampanija nutiltų, problemos niekur nedingo. Šių metų sausio pradžioje, praėjus dvejiems metams nuo kampanijos pradžios, policiją supurtė du skandalai. Sausio pabaigoje internete atsirado sulaikytos nuogos moters vaizdo įrašas, darytas vidiniame policijos komisariato kieme. Kaip paaiškėjo, tyrimui filmuotą medžiagą į socialinius tinklus įkėlė pats policijos pareigūnas. Po tarnybino patikrinimo 12 metų darbo patirtį turėjęs policininkas atleistas iš pareigų.

Ne ką mažesnį ažiotažą sukėlė po mėnesio socialiniame tinkle pasirodžiusios kito pareigūno replikos, skirtos naktiniame Vilniaus klube nuo seksualinės prievartos galimai nukentėjusiai merginai. Išžagintai 18-metei pareigūnas viešai pasiūlė „mažiau lakt ir raitytis“. Kaip laidoje Delfi11 pastebėjo D. Paulauskas, abu šiuos atvejus vienija moters pažeminimas. Ir nors, anot specialisto, tai tėra du viešumą pasiekę atvejai, jų realybėje gali būti daug daugiau. Tai esą pasimatė ir paleidus socialinę reklamą.

„Kai mes paleidome socialinę kampaniją, ji tikrai buvo matoma, visi apie ją sužinojo, ir mes keletą dienų „nenulipome“ nuo telefono, nes skambino žmonės, moterys ir pasakojo savo istorijas. Aš pats sėdėjau su telefonu rankoje ir klausiau moterų, kurios sakė, kad aš patyriau visa tai, ką jūs čia pasakojate. Man atrodo, kad čia tokia dar labai užslėpta, latentinė problema“, – teigė laidos svečias.

Donatas Paulauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Savo ruožtu Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis abejojo, ar problema tarp pareigūnų paplitusi plačiai. Vis dėlto sutiko, kad apsimesti, jog jos visai nėra, negalima.

„Aš nelabai sutikčiau, kad tai yra labai didelė problema arba labai dažnas atvejis. Paskaičiuokime, mes turime 700 tūkst. įvykių per metus. Čia mes tikrai matome turbūt vienkartinius atvejus, galbūt ne visi jie patenka į viešumą. Turbūt tenka pripažinti, kad kažkiek tos problematikos yra, nes jeigu yra paimta iš tų tikrų pavyzdžių, jeigu aukos, nukentėję asmenys apie tai kalbėjo, vadinasi, ta problema egzistuoja. Klausimas, kokio ji masto ir kokio ji lygio.

Bent jau pagal šitą paskutinį atvejį, pagal tai, kokios buvo reakcijos policijos bendruomenės viduje, didžioji dalis pareigūnų pasmerkė tokį pareigūno elgesį, tikrai vertino jį kaip neatsakingą ir mūsų tose pačiose uždarose grupėse klausė – kaip tu galėjai taip pasakyti, kaip tu gali dirbti, jeigu taip manai? Iš tiesų ta reakcija man atrodė labai sveika, normali“, – apie kolegų nusiteikimą po pareigūno išakytų kaltinimų naktiniame klube siaubą išgyvenusiai moteriai kalbėjo R. Matonis.

Ramūnas Matonis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pareigūnai serga tokiomis pačiomis ydomis

Laidoje dalyvavęs buvęs ilgametis Vilniaus policijos viršininkas Kęstutis Lančinskas sakė, kad tokie atvejai tik patvirtina, jog pareigūnai yra visuomenės dalis ir šios bendruomenės taip pat neaplenkia visą visuomenę liečiančios problemos.

„Kadangi beveik 26 metus buvau policijos pareigūnas, tai tikrai ši organizacija man nesvetima, aš tikrai seku ir man įdomu, kas dedasi Lietuvos policijoje. Aš pirmiausiai noriu pradėti nuo to, kad policijos pareigūnas irgi yra žmogus, kuris daro tas pačias klaidas kaip ir visi visuomenės atstovai. Jis serga lygiai tokiomis pačiomis ydomis kaip ir visuomenė, kadangi jis yra visuomenės produktas. Jeigu jūs žiūrėsite į policijos pareigūną, tai yra vidutinis Lietuvos pilietis. Jeigu jūs norite pamatyti save, kaip atrodo Lietuvos pilietis, tai tas su uniforma vaikštantis žmogus yra vidutinis pilietis – jis gauna vidutinį atlyginimą, jo išsilavinimas yra vidutinis ir taip toliau“, – pastebėjo K. Lančinskas.

Tuo tarpu D. Paulaukas pabrėžė, kad toks požiūris neturėtų tapti pretekstu institucijai nesikeisti viduje.

„Dabar kalbu iš piliečio pozicijos, aš nenorėčiau, kad policijos institucijoje dirbtų eiliniai, vidutiniai, aš norėčiau, kad tai būtų žmonės, kurie turi aukštesnius moralės standartus. Kurie yra jautresni, atidesni, teisingesni, nes aš kreipiuosi į policiją tada, kai aš esu pažeidžiamoje pozicijoje ir aš ateinu, kad mane apsaugotų“, – prieštaravo D. Paulauskas.

Anot K. Lančinsko, policija tikrai nenumoja ranka į viduje egzistuojančias problemas. Jis taip pat pridūrė, kad organizacija pati turi auklėti pareigūnus, o ne mažą įtaką jų nuostatoms daro vadovų pavyzdys.

„Kaip padaryti, kad daugiau tokių atvejų nebūtų? 70 proc. pareigūnų elgesio priklauso nuo to, kaip jie yra auklėjami organizacijos kultūros ir kaip tą kultūrą rodo policijos vadovai. Jeigu Vilniaus apskrities policijos vadovai rodys tinkamą pavyzdį ir skiepys tikrai tinkamas vertybes, tada viskas bus gerai. Visko surašyti įstatymuose ir teisės aktuose nebeįmanoma.

Antras labai svarbus dalykas, ką pareigūnas ir policijos patrulis turi veikti gatvėje ir kokios jo užduotys. Aš pilnai sutinku su tuo, kad pareigūnas pirmiausiai užsiima nusikaltimų prevencija, pažeidėjų išaiškinimu, jų pažeidimų užfiksavimu, tačiau viena pagrindinių policijos pareigūnų funkcijų yra pagalba nukentėjusiam. Manau, ji net svarbesnė nei išaiškinti pažeidėją, kadangi policijos pareigūno darbas yra tarnauti žmonėms ir padėti tiems, su kuriais jis gyvena, kas jį supa“, – įžvalgomis dalinosi K. Lančinskas.

Kęstutis Lančinskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Dabartinė situacija neramina

Atsargos pareigūnas K. Lančinskas, paklaustas, ar, jo nuomone, dabar nukentėjusiems asmenims policija skiria tinkamą dėmesį, tikino, kad dabartinė situacija „truputį neramina“.

„Man dabar sunku spręsti, kadangi jau ketveri metai, kai aš visiškai nesu susijęs su Lietuvos policijos organizacija, bet tai, ką aš matau ir ką girdžiu mane truputį neramina. Yra daug dėmesio skiriama tik įvykio užfiksavimui ir daugiau kaip ir niekam kitam policijos pareigūnams nelieka laiko. Beje, labai dažnai patys policijos pareigūnai tuo skundžiasi. Kitas dalykas, kiek tas pareigūnas yra instruktuojamas padėti ir pagelbėti, ir kaip jis yra mokomas“, – retoriškai klausė pašnekovas.

R. Matonis sutiko, kad ilgą laiką policija viduje kovojo su tokiomis sudėtingomis problemomis kaip korupcija, alkoholio vartojimas, vairavimas išgėrus, todėl kitos sritims dėmesio buvo skirta mažiau.

„Tikrai sutikčiau, kad nukentėjusiam žmogui pastaraisiais 20 metų skyrėme labai mažai dėmesio ir tikrai visa policijos veikla buvo daugiau koncentruota į tą nusikaltėlį, į tą įtariamąjį. Todėl pastaruosius penkerius metus ar daugiau mes iš tiesų stengiamės atkreipti dėmesį į tą nukentėjusį žmogų. Visų pirma, jis yra mūsų pagrindinis klientas, mes turime padėti žmogui, o ne tam įtariamam asmeniui. Kiek tai veikia? Faktas, kad turbūt turėtų veikti dar geriau.

Policija yra labai didelė organizacija ir bėdoms, kurios policiją kamavo nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, t.y. korupcija, girtavimas, vairavimas neblaiviame stovyje, buvo skirtas didžiausias dėmesys, kad būtent išgyvendintume šias negeroves. Ir galbūt kai kurioms kitoms sritims, dabar galima taip sakyti, pritrūko dėmesio. Didžiulis dėmesys toms problemoms tikrai davė labai gerą rezultatą, mes to beveik nebegirdime, bet kartais galbūt buvo pamirštos kitos sritys, kurios, kaip matome, irgi yra pakankamai jautrios, pakankamai svarbios“, – pripažino Lietuvos policijos atstovas.

Tokios nuostatos gali būti plačiai paplitusios

2017 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 53 proc. šalies gyventojų visiškai ar iš dalies pritaria teiginiui, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą. Tokia pati dalis gyventojų manė, kad kaltindamos vyrus dėl smurto moterys yra linkusios „sutirštinti spalvas“.

Anot D. Paulausko, lietuvių požiūris į šią skaudžią problemą per kelerius metus šiek tiek pasikeitė: „Mes palyginome 2017 m. tyrimo duomenis su 2019 m. pakartotinio tyrimo duomenimis ir pamatėme, kad ta visuomenės dalis, kuri kaltina (auką – Delfi), yra mažesnė. Žmonių, kurie teigia, kad moterys kaltos dėl patiriamo smurto sumažėjo 12 proc. – kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą, teigė 41 proc. apklaustųjų.“

Paklaustas, koks tokios nuostatos paplitimas galėtų būti tarp policijos pareigūnų, D. Paulauskas svarstė, kad situacija gali būti panaši kaip ir visoje šalyje.

„Policijos pareigūnai, kaip ir visi kiti gyventojai, patenka į šią statistiką. Pagal tai mes turbūt galime ir galvoti, kokie yra kaltinimo mastai policijos bendruomenėje. Aš manau, kad mes galime taikyti tą pačią proporciją. Jeigu visuomenėje yra 41 proc., tai ir bendruomenėje gali būti tiek pat stereotipiškai mąstančių“, – svarstė specialistas.

Tuo tarpu K. Lančinskas teigė, kad tokie spėjimai yra „spekuliavimas skaičiais“. Tiesa, jis taip pat prisiminė dar 2009 m. atliktą vidinį tyrimą Vilniaus policijoje, kuris parodė, jog 70 proc. pareigūnų puikiai supranta savo pareigas ir tinkslus.

„Kai dirbau Vilniaus apskrities policijos viršininku, mes ne vieną kartą darėme savo vidinį tyrimą – žiūrėdavome, o kiek sveiki mes esame. Kai pirmą kartą darėme, čia gal buvo kokie 2009 metai, aš buvau nusiteikęs labai skeptiškai, galvojau – na dabar turėsiu sergantį kolektyvą perkeltine prasme. Bet aš net tada buvau nustebęs, kad mes tikrai turėjome labai sveiką kolektyvą – apie 70 proc. žmonių suprato, ką jie dirba, kur jie dirba, kodėl dirba ir kodėl jie tapo policijos pareigūnais‘, – sakė K. Lančinskas.

Pareigūnai įžvalgomis dalijasi uždarose grupėse

R. Matonis, kalbėdamas apie netinkamą pareigūnų elgesį, teigė, kad dalis tokių atvejų į viešumą taip ir neiškyla, į juos sureaguojame tik institucijos viduje.

„Pavyzdžiui, vakar aš pamačiau vieną tam tikrą komentarą uždaroje policininkų grupėje, kur pareigūnai tarpusavy diskutuoja visiškai atvirai. Man jis irgi pasirodė ne visiškai priimtinas, nenorėčiau jo cituoti, aš parašiau tam pareigūnui, kad tokia nuomonė galbūt nėra labai teisinga. Jis sutiko, kad galbūt ne visiškai tiksliai išsireiškė, gal ne tą turėjo omeny ir pašalino tą komentarą.

Prieš savaitę pareigūnė buvo įsidėjusi nuotrauką su tarnybiniu ginklu tokioje vietoje, kur irgi atrodė labai keistai. Tai vėlgi, mes į tokius atvejus reaguojame, kiek jų pamatome ir kiek pati mūsų bendruomenė sureaguoja, pamato“, – pastaraisiais atvejais dalinosi R. Matonis.

Donatas Paulauskas, Ramūnas Matonis, Kęstutis Lančinskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Paklaustas, ar, jo nuomone, socialiniai tinklai pareigūnams kiša koją, ar priešingai, padeda lengviau identifikuoti problemas, R. Matonis sakė, kad visa institucija aktyviai komunikuoja viešojoje erdvėje.

„Čia irgi yra labai skirtingų atvejų pasaulyje, yra pavyzdžių, kur pareigūnams iš viso yra uždrausta naudotis socialiniais tinklais, yra šalių, kurios į tai žiūri visiškai liberaliai. Mes esame prie tos liberalesnės pozicijos, mes tikrai nedraudžiame pareigūnams turėti tuos socialinius tinklus, jais naudotis.

Pati policija kaip institucija aktyviai naudoja socialinius tinklus ir iš to gauna tikrai pakankamai didelę grąžą. Socialiniai tinklai, ypač per ilgą laiką, tikrai parodo tam tikras žmogaus nuostatas (...). Mes kaip institucija tikrai matome savo pareigūnus, su kai kuriais kartais tenka ir pasikalbėti, ir paklausti – ar tu tikrai taip manai, ar tikrai tos tavo nuostatos yra teisingos, gal tau reikėtų kažkaip permąstyti?“ – sakė Lietuvos policijos atstovas.

Jeigu ir jūs susidūrėte su panašia padėti turinčių institucijų reakcija, parašykite mums pilieciai@delfi.lt, temos laukelyje nurodydami „mano patirtis“. Jeigu prie laiško pridėtumėte kontaktinius duomenis, kaip su jumis susisiekti, būtume dėkingi. Jokie duomenys be sutikimo viešinami nebus.