Ragina išlikti budriems

Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis „Delfi diena“ laidoje tikino, kad šiuo metu viskas vykdoma pagal planus, todėl reikia negąsdinti žmonių.

„Nereikia gąsdinti žmonių su žodžiais „ekstremali situacija“. Tiesą sakant, man teko penkerius metus dirbti ir valdyti krizes. Aš jums kompetentingai atsakau, kad kol kas viskas daroma pagal planus, tik komunikacine prasme yra labai daug klaidingų žinučių, daug paskleista informacijos, kuri nėra visai teisinga“, – tikina pašnekovas. Nepaisant to, V.P.Andriukaičio teigimu, reikia išlikti budriems, bet nekelti panikos.

Laidoje V.P. Andriukaitis ne vieną kartą pakartojo, kad reikia kalbėti tik faktais, nes svarbiausia yra informuoti žmones apie tikrąją padėtį, koks reikalingas budrumo laipsnis ir pan.

Paveiks pasaulio ekonomiką

Politologo Ramūno Vilpišausko teigimu, koronaviruso protrūkis neabejotinai turi didžiulę įtaką visam pasauliui. Anot jo, dabar viskas priklauso nuo to, kaip toliau klostysis įvykiai.

„Visa tai tikrai turės ekonominį poveikį. Vien jau tai, kas vyksta Kinijoje, kad daugiau nei pusė jos gyventojų, dabar skaičiuojama 760 milijonų gyventojų yra karantinuoti ar izoliuoti, negali laisvai judėti, didžioji dalis laivų yra tušti Kinijos uostuose, ir įvertinant tai, kokia Kinija yra svarbi globalios pridėtinės vertės kūrimo grandyse ir, pavyzdžiui, kaip eksporto rinka Europos šalims, Vokietijos įmonėms, tai neabejotinai turės didžiulę ekonominę įtaką.

Ramūnas Vilpišauskas

Šis virusas gali tapti svarbiausiu šių metų ekonominiu įvykiu, kuris gali sulėtinti ekonomikos augimą. Mes nežinome, kaip viskas toliau vyks, kaip bus su visomis rizikomis, kaip jos realizuosis, ar bus suvaldytos – nuo to viskas priklauso, aš manau, niekas negali atsakyti, bet ir mokslininkai pripažįsta, kad taip, panikos yra, finansų rinkos panikavo pirmadienį po Pasaulio sveikatos organizacijos pasakymų“, – tikino R. Vilpišauskas.

Šalys gali priimti ribojimus kirsti sieną

Pasiteiravus, ar realu būtų tai, kad kai kurios Europos šalys galėtų įvesti apribojimus atvykti į šalį, R.Vilpišauskas tikino, kad tai visiškai realu.

Jeigu tokie apribojimai bus įvesti, tai, žinoma, turės neigiamą įtaką daugelio Europos Sąjungos šalių ekonomikai.
R.Vilpišauskas

„Mes jau tai matėme, kai buvo kilusi pabėgėlių krizė 2015 metais. Kiekviena Šengeno erdvės narė turi teisinę galimybę įvesti laikinus apribojimus žmonėms, kertantiems vidines Šengeno sienas. Tokie apribojimai buvo įvesti, sakykime, tarp Austrijos ir Vokietijos, kai kurių kitų valstybių ir, žinoma, tai apsunkina žmonių ir prekių judėjimą. O visa tai kainuoja, tai virsta ekonominiais praradimais. Taigi kyla pagrindinis klausimas, ar rizika pasieks tokį laipsnį, kad šių ribojimų įvedimas jau atrodytų reikalingas, bet kol kas to dar nėra. Reikia tikėtis, kad ir nebus tokio poreikio. Jeigu tokie apribojimai bus įvesti, tai, žinoma, turės neigiamą įtaką daugelio Europos Sąjungos šalių ekonomikai“, – laidoje kalbėjo R.Vilpišauskas.

Jeigu anksčiau buvo sakoma, kad bet koks Amerikos judesys bus jaučiamas kitoms šalims, šiuo metu tas pats vyksta su Kinija. R.Vilpišauskas tikina, jog koronaviruso protrūkis turės įtakos ne tik ekonomikai ar politikai, bet ir kasdieniam žmonių gyvenimui.

Anksčiau buvo sakoma, kad jeigu Amerika nusičiaudys, tada tai pajus visa pasaulio ekonomika. Dabar turbūt šį posakį būtų galima taikyti Kinijai. Jeigu mes kalbame apie ekonominį poveikį ir kiek globaliais srautais tarpusavio sąsajomis yra susijusios šiuolaikinės valstybinės ir visuomenės, įskaitant ir Lietuvą, žinoma, kad tai, kas vyksta Kinijoje, gali būti nemažiau svarbu.
R.Vilpišauskas

„Anksčiau buvo sakoma, kad jeigu Amerika nusičiaudys, tada tai pajus visa pasaulio ekonomika. Dabar turbūt šį posakį būtų galima taikyti Kinijai. Jeigu mes kalbame apie ekonominį poveikį ir kiek globaliais srautais tarpusavio sąsajomis yra susijusios šiuolaikinės valstybinės ir visuomenės, įskaitant ir Lietuvą, žinoma, kad tai, kas vyksta Kinijoje, gali būti nemažiau svarbu, nei tai, kas vyksta Lenkijoje, nes labai greitai keliauja mastas. Pasaulis yra labai susijęs, dėl to tokie įvykiai greitai daro įtaką skirtingose pasaulio šalyse, įskaitant ekonomiką, politiką ir kasdienį žmonių gyvenimą, nes labai intensyviai dabar kalbama, ar tikrai Kinijos vykdomos priemonės buvo proporcingos, tinkamos“, – taip pat „Delfi“ sakė R.Vilpišauskas.

Ekstremali situacija

Vyriausybė šiuo sprendimu taip pat nusprendė steigti Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, kuris nuo šiol koordinuos veiksmus. Šio centro vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis sakė, kad sprendimas reikalingas didėjant užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu ir jam jau plintant Europoje.

Anot jo, ekstremalios situacijos paskelbimas leis lengviau naudoti valstybės rezervą situacijai valdyti, įsigyti įvairias priemones be viešųjų pirkimų, tai pat leis teikti privalomus nurodymus dėl migracijos iš tam tikrų valstybių ar jų regionų į Lietuvą ir atvirkščiai.

„Bus peržiūrėtos visos rekomendacijos ir dalis jų taps privalomais nurodymais – tuomet bus galima priimti sprendimus, kurių vykdymas bus privalomas“, – paaiškino A. Šešelgis.

Vyriausybė taip pat palengvino ekstremalių situacijų skelbimą valstybės mastu. Civilinės saugos įstatymo pataisas pateikusi Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad taip reaguojama į teisinius trūkumus, išaiškėjusius per pernai kilusį gaisrą Alytaus padangų perdirbimo gamykloje.

Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, užsikrėtusiųjų naujuoju virusu COVID-19 pasaulyje registruota daugiau nei 80 tūkst., mirė beveik 2,7 tūkstančio žmonių.

Virusas jau išplito į 28 šalis ir kelia vis didesnį nerimą dėl naujų židinių Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje. Virusui išplitus Šiaurės Italijoje, registruota daugiau kaip 300 užsikrėtimo atvejų, mirė

dešimt žmonių, šalis pranešė apie judėjimo suvaržymus 11-oje miestų.