Trečiadienį Seimo valdyba svarstė I. Rozovos prašymą dėl gauto kvietimo į balandžio 2 – 5 dienomis Milane (Italija) vyksiančią Asamblėją.
Kaip pačiame prašyme teigia pati parlamentarė, „eilinį kartą gavau kvietimą dalyvauti“.
„Prašau jūsų apsvarstyti ne tik mano dalyvavimą šitame susitikime, bet ir apskritai Lietuvos Respublikos dalyvavimą šios Asamblėjos darbe. Primenu, kad Lietuva yra viena iš šios tarptautinės organizacijos įkūrėjų“, - rašte Seimo valdybai teigia I. Rozova.
Valdybos nariai nusprendė kreiptis į Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus, prašydami įvertinimo, ar išleisti nedeklaruotais ryšiais su Rusijos diplomatais įtariamą Seimo Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovę į Milaną.
Taip pat nutarta prašyti komitetų įvertinimo ir dėl tolesnio Lietuvos dalyvavimo minėtoje Asamblėjoje.
Seimo valdybos posėdyje Irena Degutienė patikslino, kad Lietuva nėra minėtos Asamblėjos įkūrėja, o tik dalyvė. Lietuva, pasak konservatorės, prie Asamblėjos prisijungė buvusio Seimo nario Nikolajaus Medvedevo iniciatyva.
Juozas Liesys, liberalas, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio teiravosi, ar būtina deleguoti I. Rozovą, gal galima kitą Seimo narį siųsti.
Į tai V. Pranckietis atsakė, kad kvietimas yra vardinis būtent Irinai Rozovai, o kvietime Lietuvos parlamentarė įvardijama kaip klausimo pranešėja.
Kokiu klausimu kalbėtų I. Rozova Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje – nedetalizuojama.
Dar pernai birželį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dėl Seimo ryšių su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja nutraukimo.
Tarpparlamentinė ortodoksų asamblėja (TOA) buvo įkurta Rusijos ir Graikijos iniciatyva 1994 metais, siekiant suformuoti parlamentarų-ortodoksų poziciją civilizacijos raidos, jos galimybių ir pavojų klausimais.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra pasisakęs, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui.