Kaip matyti iš gautų duomenų, 9 proc. šalies gyventojų pensijos dydis tenkintų tik tuo atveju, jei jis siektų daugiau nei 100 proc. dabartinių jų gaunamų pajamų. O mažesne, 66 proc. dabartinių pajamų sudarančia pensija, pasitenkintų tik 8,8 proc. apklaustųjų. Senatvėje 50 proc. sumažėjusios pajamos tiktų 6,4 proc. lietuvių, o 40 proc. dabartinių pajamų senatvėje tenkintų vos 0,2 proc. tautiečių.

Dar 27,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad šiuo metu jau yra pensininkai.


Realybė bus kitokia

„Tai beveik niekas nesvajoja apie pensiją, kuri sudarys mažiau negu pusę darbo užmokesčio? Bet realybė bus tokia. Ši apklausa gerai iliustruoja, kad kol kas mes gyvename ir gyvensime tokioje aplinkoje, kai lūkesčiai smarkiai prasilenks su realybe“, – apklausos rezultatus komentuoja „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jo teigimu, tokio dydžio pensijų, apie kokias svajoja lietuviai, nepajėgios mokėti net turtingiausios pasaulio valstybės.

„Didžioji dalis nori bent 70 proc. buvusio atlyginimo siekiančios senatvės pensijos, bet pasaulyje nėra beveik nė vienos valstybės, kurioje senatvės pensija būtų tokia didelė. Bent jau valstybė tokios pakeitimo normos negali užtikrinti. Optimistiniu atveju turbūt bandoma siekti 60 proc.“, – aiškina pašnekovas.

Ekonomistas tikina, kad apie tokias pačias arba bent į dabartinį užmokestį panašias pajamas senatvėje svajojantiems lietuviams reikėtų galvoti, kas dar, be valstybės, ateityje užtikrins jų finansinį saugumą.

„Alternatyva, kuri iš dalies sprendžia tą problemą, yra gyventojo kaupimas senatvei įvairiausiomis formomis, kad jis būtų priklausomas ne tik nuo valstybės mokamos pensijos senatvėje, bet ir turėtų santaupų, ar tai būtų finansiniai instrumentai, ar nekilnojamasis turtas, ar pensijų fondai. Visa tai, kas galėtų papildyti reguliarias mėnesines pajamas, reguliariai gaunamą senatvės pensiją ir priartinti gaunamas pajamas prie tų, kurias jis gavo dar dirbdamas“, – kalba N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

Tokio dydžio pensijos gali tikėtis tik mažiausiai uždirbantys

Kad vien iš socialinio draudimo senatvėje užsitikrinti 75 proc. darbingo amžiaus pajamų nepavyks, sako ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis. Kita vertus, tokia lietuvių svajonė, tikina jis, nėra visai nereali.

„Kartu su kaupiamąja dalimi – antra ir trečia pakopomis – per visą gyvenimą sutaupyti tokių lėšų nėra neįmanoma. Beje, ir daugelyje išvystytų šalių su geromis pensijomis aukšta pakeitimo norma pasiekiama pasitelkus ne vieną, o kelias pakopas (profesinių pensijų, kaupiamųjų pensijų fondai).

Nepamirškime, kad vyresnio amžiaus žmonių išlaidos daugeliu aspektų mažesnės negu darbingo amžiaus: nebėra išlaidų vaikams, jau išmokėtos būsto paskolos (jei tokios buvo) ir t. t. Todėl galbūt net ir 60 proc. buvusių pajamų gali užtikrinti įprastą gyvenimo kokybę. Tačiau senatvėje didesnės sveikatos priežiūros išlaidos. Manyčiau, kad šias išlaidas kur kas labiau negu dabar turėtų padengti sveikatos draudimo sistema“, – teigia T. Medaiskis.

Specialisto teigimu, 75 proc. dabartinių pajamų sudarančią pensiją dalis asmenų ateityje gali gauti ir be didesnių papildomų pastangų. Tiesa, tai mažiausiai uždirbantys asmenys, kurių senatvės išmokos taip pat bus kuklios.

„Socialinio draudimo sistema vidutiniškai galės užtikrinti 50–60 proc. buvusių pajamų pakeitimo normą, jei ji nebus gadinama sprendimais, skatinančiais priešlaikinį išėjimą į pensiją, o priešingai – derins pensijos amžių prie artimiausiu metu neišvengiamo demografinio senėjimo. Tačiau dėl savo perskirstomojo pobūdžio socialinio draudimo sistema užtikrina labai nevienodą pensijos santykį su buvusiu uždarbiu skirtingų pajamų gavėjams.

Skaičiavimai rodo, kad 35 metus pusę vidutinio šalies atlyginimo uždirbęs asmuo išėjęs į pensiją gaus apie 70 proc. buvusių pajamų. Tačiau 35 metus uždirbęs po 3 vidutinius šalies uždarbius gaus pensiją, kuri sudarys tik apie 30 proc. jo buvusių pajamų (nors jo pensija ir bus daugiau kaip du kartus didesnė). Matome, kad, turint omeny dabartinę sistemą, 75 proc. idealas visai nesunkiai pasiekiamas, bet, deja, tik minimalaus uždarbio gavėjams... Kitus tenka primygtinai kviesti ir skatinti taupyti“, – pastebi profesorius.

Teodoras Medaiskis

Pavyks ne visiems taupantiems

Savo ruožtu N. Mačiulis tikino, kad tris ketvirtadalius ar daugiau dabartinių pajamų sudarančią pensiją nebūtinai gaus ir senatvei kaupiantys asmenys.

„Viskas priklauso nuo to, kokio amžiaus pradedama kaupti. Jeigu tik pradėjęs dirbti asmuo jau kaupia bent kelis procentus savo gaunamų pajamų, tai jis gana reikšmingai padidins senatvės pajamas, gaunamas iš sukauptų lėšų, iš nusipirktų anuitetų, iš palūkanų ar dividendų.

Bet didžioji dalis, kurie arba dabar yra pensininkai, arba netrukus jais taps, dar neturėjo galimybės sukaupti tų lėšų. Turėkime omenyje, kad mes nepriklausomybę atkūrėme tik prieš 30 metų ir tik prieš 15 metų įvyko pensijų reforma, kai atsirado galimybė kaupti senatvei pensijų fonduose. Savarankiškai kaupiančių asmenų ir dabar dar yra labai mažai, maždaug 5 proc. gyventojų investuoja į vertybinius popierius, šiek tiek daugiau galbūt nusiperka antrą būstą ir tikisi pajamas gauti iš to būsto nuomos. Akivaizdu, kad didelė dalis gyventojų neturi nei santaupų, nei įpročio investuoti ir per daug pasikliauja tik valstybės galimybėmis pasirūpinti jais senatvėje. O tos galimybės, pripažinkime, ateityje bus tikrai ribotos“, – įspėjo N. Mačiulis.

Ekonomistas pridūrė, kad senatvei pensijų fonduose kaupiančių gyventojų daugėja, šiuo metu jų yra apie milijoną. Vis dėlto, teigia jis, tie, kurie pensinio amžiaus sulauks netrukus, dar nėra sukaupę tiek lėšų, kad galėtų jaustis komfortabiliai.

„Per ateinančius kelis dešimtmečius mes matysime kitokią situaciją. Pavyzdžiui, dabar pensijų fonduose sukauptos gyventojų lėšos Lietuvoje nesiekia 10 proc. BVP. Pažangiausiose, turtingiausiose valstybėse – Švedijoje, Olandijoje – paprastai jos siekia apie 70 proc. BVP. Tai dešimt kartų daugiau sukaupta lėšų ir jos labai sėkmingai įdarbinamos, sėkmingai naudojamos išėjus į senatvės pensiją“, – duomenimis dalijosi pašnekovas.

Pinigai
Foto: Shutterstock

100 dirbančiųjų teks 50 pensininkų

Kad šiuo metu pensinio amžiaus asmenys gauna mažiausias pajamas, rodo ir „Spinter“ apklausa. Tarp asmenų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui siekia iki 200 eurų, didžiausia dalis (84,9 proc.) buvo pensininkai. Iš asmenų, kurių namų ūkyje vienam žmogui tenka 201–300 eurų, pensininkų buvo 43,8 proc.

„Matyti, kad būtent iš žemiausias pajamas gaunančių gauta daugiausia atsakymų „aš jau pensijoje“, o tai liudija, kad pajamų nelygybės skalėje ant žemiausių laiptelių atsiduria daugiausia pensininkų,“ – apklausos rezultatus komentavo T. Medaiskis.

Kaip rodo tyrimas, mažesnių pajamų (du trečdaliai ir mažiau) senatvėje dažniau užtektų moterims, 36–55 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojams.

„Manyčiau, jie tiesiog geriau supranta ir realistiškiau vertina pensijų sistemos galimybes. Galbūt moterų norai kuklesni dėl vis dar neįveikto nelygaus požiūrio į moteris darbo rinkoje“, – įžvalgomis dalijosi socialinių mokslų daktaras.

Paklaustas, kaip vertina tai, kad apklausoje beveik 30 proc. apklaustųjų sudaro pensininkai, profesorius tikino, kad tai tik parodo apklausos reprezentatyvumą.

Statistikos departamento duomenimis, pensinio amžiaus gyventojai 2019 metais sudarė 26,6 proc. visų suaugusiųjų (manau, vaikai apklausiami nebuvo). Prieš dešimt metų šis santykis buvo 25 proc., taigi pokytis nėra didelis. Iš dalies tai nulemta ir tebevykstančio laipsniško pensinio amžiaus didinimo“, – paaiškino T. Medaiskis ir pridūrė, kad ateityje pensinio amžiaus žmonių dalis dar labiau didės.

Būtent dėl šios priežasties, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis, praktiškai nėra nė menkiausios vilties, jog valstybės mokamos pensijos bus tokios, kokių lietuviai norėtų.

„Be tų papildomų santaupų, be pajamų, kuriomis turi pasirūpinti pats gyventojas, tikrai labai sudėtinga tikėtis, kad išėjus į senatvės pensiją ji sieks 70 proc. buvusio vidutinio darbo užmokesčio. Kaip ir sakiau, nė viena valstybė, net ir turtingiausia, to negali užtikrinti, o Lietuvoje tai yra ypač sudėtinga užduotis dėl nepalankios demografinės struktūros.

Mes turėsime labai daug vyresnio amžiaus ir mažai darbingo amžiaus gyventojų. Dabar tas santykis dar atrodo visai neblogai – maždaug 100 darbingo amžiaus gyventojų tenka beveik 30 pensinio amžiaus gyventojų. Bet jau po poros dešimtmečių 100 darbingo amžiaus gyventojų teks daugiau negu 50 pensininkų. Vadinasi, bus labai sudėtinga užtikrinti didesnes vidutines senatvės pensijas“, – niūriomis perspektyvomis dalijosi ekonomistas.

Būtent tokia pensija užtikrina komfortą

„Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė atkreipė dėmesį, kad žmonių noras išvengti staigių ir ryškių pajamų pasikeitimų yra visiškai natūralus. Vis dėlto, N. Mačiuliui antrino ji, reikėtų pasidomėti, kokios yra to galimybės.

„Labai žmogiška, kad mums nepatinka, kai sumažėja mūsų pajamos. Žmogus norėtų, kad jo pajamos būtų, jeigu nedidėjančios, tai bent jau tolygios. Tai yra sena tiesa, jau išaiškinta moksliniais tyrimais. Jeigu žiūrėtume į valstybės socialinę politiką, tai irgi yra siekis, kad žmogaus pajamų perkryčiai būtų kuo mažesni.

Kitas žingsnis žmonėms, kurie turi tokį lūkestį arba net taisyklę, ieškoti daugiau informacijos, kokios yra galimybės. Jei norima sulaukus senatvės didesnės pakeitimo normos, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, į demografinę padėtį, pajamų šaltinis tikriausiai turėtų būti ne vienas. Ne tik socialinio draudimo senatvės pensija“, – sako J. Varanauskienė.

Julita Varanauskienė

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis respondentų 75 proc. dabartinio užmokesčio, kalbant apie pensiją, tikisi ne veltui. Būtent tokią pasikeitimo normą, kaip suteikiančią komfortą, yra išskyrę ir finansų specialistai.

„Tikriausiai yra gerai žinoma, vos ne nykščio taisykle tapusi, ir daugelis finansų rinkos atstovų kartoja, kad turi būti tokia siekiamybė, jog iš aktyvaus darbo išėjusio žmogaus pajamos vidutiniškai turėtų sudaryti 70–75 proc. ankstesnių pajamų. Manau, kad ta dalis, kuri pasirinko tokį atsakymą, yra tai girdėję“, – samprotavo „Sodros“ vadovė.

Remiantis „Sodros“ duomenimis, turinčiųjų būtinąjį stažą asmenų vidutinė senatvės pensija 2019 m. siekė 44,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) į rankas (834 eurai).

Panašus vidutinės senatvės pensijos ir VDU santykis buvo ir ankstesniais metais: 2015 m. – 45,9 proc., 2016 m. – 44,2 proc., 2017 m. – 44,1 proc., 2018 m.– 47 proc.

Prognozuojama, kad 2020 m. turinčiųjų būtinąjį stažą senjorų vidutinė senatvės pensija sudarys 45,2 proc. VDU.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“ apklausą atliko 2019 metų lapkričio 1929 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Apklausiant internetu, respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią šis užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 %.