Kyla pavojus ne tik pacientams
„Delfi“ laidoje pašnekovas tikino, kad šiuo metu gydymo įstaigos nėra gerai pasiruošusios.
„Galima sakyti, kad Lietuva ir pasiruošusi, ir ne. Kiek girdžiu, yra budinčių žmonių oro uostuose, stengiamasi apsisaugoti, kad nepatektų žmogus su virusu į šalį, bet ar tai efektyvu, sunku pasakyti. Prieš kurį laiką ir man teko skristi, mačiau, kad darbuotojai sėdi prie stalelio, bet tik tiek. Ar mes pasiruošę, jeigu virusas pateks kitais keliais, ar per Klaipėdos uostą, manau, šiuo atveju ne.“
Anot jo, medikai neturi reikiamų gydymo priemonių – dėl to kyla pavojus ne tik pacientams, bet ir pačių medikų saugumui.
„Iš esmės medikai neturi jokių priemonių apsisaugoti, kaip matome iš Kinijos ir kitų šalių, yra daug apsikrėtusių medikų. Manau, šiuo atveju ministerija turi dėti daugiau pastangų ir aprūpinti medikus reikalingomis priemonėmis, informuoti visuomenę, kad ji būtų sąmoninga.
Jūs paklauskite bet kurio šeimos gydytojo, bet kurios poliklinikos, ar jie turi kokios nors informacijos, – net nereikia įvardyti miesto. Manau, kad didžioji dalis medikų tų priemonių neturi. Kitas dalykas – jeigu atsirastų asmuo, kuris susirgo koronavirusu, – ar mes turime priemonių izoliuoti ar taikyti karantiną. Reikia labai darnaus susišnekėjimo su įstaigomis. Man kyla abejonių, ar esame pasiruošę, tuo labiau kad liga labai sudėtinga. Yra įrodyta, kad užsikrečiama ne tik per kontaktą, bet ir per išmatas. Susirgęs asmuo arba neįgyja imuniteto, arba įgyja tik trumpam laikui. Taigi manau, kad Lietuvoje nėra apsaugoti medikai, taip pat ir visuomenė nėra pakankamai informuota“, – tikina A. Matulas.
Blogiausias scenarijus išryškintų nepasiruošimą
Pasiteiravus, koks būtų blogiausias scenarijus, jeigu koronavirusas atkeliautų į Lietuvą, A. Matulas tikino, jog tuomet gali išryškėti, kad mes tikrai nesame pasiruošę.
„Medikai vieni nesusitvarkys, panikos galbūt ir neturėsime, jeigu dabar aktyviai, kaip mokslininkai sako, išnaudosime dvi savaites, per kurias virusas galimai atsiras ir Lietuvoje. Reikia pasirūpinti visuomenės ir medikų informavimu, taip pat reikalingomis priemonėmis, kurios gali apsaugoti medikus. Taip pat ir kitos tarnybos turi prisidėti, bet jeigu bus tik parodomieji ministro ar viceministro pasisakymai, kai vieną dieną vieni rodikliai sakomi, o kitą – visai kiti, tai tokiu atveju mes nebūsime pasiruošę. Manau, reikia daugiau praktinės veiklos“, – sakė Seimo narys.
Maža to, politiko teigimu, ir pati visuomenė per mažai informuojama. „Trūksta noro – visuomenė tikrai nėra pasiruošusi. Šiuo atveju aš pirmiausia pasigendu Vyriausybės, premjero kreipimosi, geranoriško bendradarbiavimo su žiniasklaida. Visuomenei trūksta informacijos, žmonės nėra pasirengę, ypač mažesniuose miesteliuose. Jiems tikrai labai trūksta informacijos.“
Trūksta kaukių, tačiau ragina nepanikuoti
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė tikino, jog nėra pagrindo nerimauti.
„Kaip jau ne kartą buvo skelbusi Sveikatos apsaugos ministerija, tikrai nėra jokio pagrindo nerimauti, nes Lietuva yra pasiruošusi, gydymo įstaigos taip pat pasiruošusios, turime reikiamų priemonių. Kai kurias priemones turi pačios gydymo įstaigos, kitos priemonės yra valstybės rezerve. Kai bus paskelbta Lietuvoje ekstremali situacija, o tikimės, kad turėtų būti paskelbta dar šią savaitę, dėl koronaviruso bus galima įsigyti dar daugiau prevencinių priemonių, tad norėtųsi paprašyti ir palinkėti, kad Seimo nariai nebaugintų žmonių, neklaidintų visuomenės ir nekeltų panikos, nes jos mažiausiai reikia. Kaip tik reikia išlaikyti šaltą protą, kad būtų galima operatyviai dirbti“, – tikino ji.
Niekam ne paslaptis, kad daugelyje vaistinių jau ne pirmą dieną trūksta kaukių. Visgi ministro patarėja bando to nesureikšminti ir tikina, kad kaukės yra svarbios, tačiau jos tikrai neišgelbėja nuo užsikrėtimo atvejų.
„Kalbant apie kaukes, labai norėčiau pasikartoti, kaip ir mūsų specialistai sakė, kad kaukės tiesiog neapsaugo, kaukės neišgelbės, tiesiog jos skirtos, jeigu žmogus serga, pavyzdžiui, sloguoja, tai būtų to žmogaus solidarumas, jeigu jis eina į viešą erdvę, bet tai nėra ta išsigelbėjimo priemonė, kuri tikrai išgelbės nuo koronaviruso. Bet kuriuo atveju, kalbant apie paprastas apsaugos priemones nuo infekcinių ligų, nuo gripo ar koronaviruso, labai svarbu prisiminti tas paprastas priemones, tokias kaip rankų plovimas, vengti masinių susibūrimo vietų, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo kultūros“, – aiškino ministro patarėja.
Jaučiama pacientų apgultis
Pasiteiravus, ar tikrai Lietuvoje niekam nėra nustatytas koronavirusas, patarėja tai patvirtino ir sakė, kad visgi kai kuriose ligoninėse yra jaučiama pacientų apgultis.
„Šiuo metu nei Kaune, nei Vilniuje, nei kituose infekcinių ligų skyriuose, kurie yra kituose miestuose, nėra nustatyta jokio koronaviruso atvejo. Aišku, kreipimųsi skaičius yra išaugęs, nes žmonės tikrai bijo, panikuoja, taip pat dažnai būgštauja ir šeimos gydytojai, be jokio reikalo siunčia savo pacientus į tretinį lygį ir dėl to didėja pacientų apgultis tretinio lygio gydymo įstaigose. Norėtume paraginti šeimos gydytojus blaiviai įvertinti simptomus“, – sakė L. Bušinskaitė.
„Kartais tikrai per daug panikuojama. Taip, mes suprantame žmonių nerimą, bet reikėtų paprastai ir atsakingai įvertinti, ar yra grėsmė, o medikai tikrai žino, kaip tai padaryti.“
„Tos gydymo įstaigos, kurios dirba su infekciniais pacientais ir turi padalinius, yra pasiruošusios, apmokytos ir žino, kaip elgtis. Vyko ir pratybos oro uoste, kur buvo parodytas tas kelias, kas nutiktų, jeigu lėktuve būtų pavojingu virusu užsikrėtęs pacientas.“
Ne visos gydymo įstaigos pasirengusios
Nepaisant to, kaip laidoje sakė ministro patarėja, mažosios rajono gydymo įstaigos nebūtų pasiruošusios labai rimtų susirgimų atvejais.
„Jeigu būtų ekstremali situacija ir jeigu tai gydymo įstaigai reikėtų, tai tikrai tas gydymo priemones gautų, nes tam yra valstybės rezervas, iš kurio galima jas skirti. Žinoma, kad mažosios regionuose esančios gydymo įstaigos neturi visų reikiamų įrangų, būtent tuo atveju, tačiau ne jos ir gydytų pacientus“, – tikino ji.
SAM siūlymai mokiniams
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei savivaldybių sudaryti sąlygas, kad mokiniai ir darželinukai, grįžę iš koronaviruso apimtos Kinijos ar Italijos, galėtų mokytis nuotoliniu būdu.
Taip pat siūloma leisti iš namų dirbti mokytojams bei kitiems ugdymo įstaigų darbuotojams, apsilankiusiems pavojaus zonoje esančiose teritorijose.
„Situacija keičiasi ne dienom, o valandom. (...) Vakar dar dieną tokiu pačiu metu buvo nustatyti 157 koronaviruso atvejai Italijoje, o šiandien jų turime 270. Yra parengtos rekomendacijos, kaip elgtis su iš šio regiono grįžusiais žmonėmis. Paprašyta ir mokyklų, ir tėvelių atsakingai pasižiūrėti į šią problemą“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės, grįžusiems mokiniams, darželinukams prašoma leisti nuotoliniu būdu mokytis dvi savaites.
Taip pat SAM kreipsis į mobiliojo ryšio operatorius ir prašys, kad šie išplatintų trumpąsias žinutes tiek dabar Italijoje esantiems lietuviams, tiek šioje šalyje besilankiusiems per pastarąsias dvi savaites.
Keliautojų bus prašoma pateikti kontaktinius duomenis, informaciją apie aplankytas vietas, skrydžių vietas ir laiką.