Po to, kai buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas pareiškė turintis informacijos apie tai, kad galbūt viena iš saugumą užtikrinančių institucijų neteisėtai rinko informaciją, antradienį surengtas nenumatytas komiteto posėdis. Į komiteto posėdį buvo pakviesti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros vadovai.

Į posėdį Seime atvyko STT vadovas Žydrūnas Bartkus ir generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Nė vienas iš jų situacijos komentuoti nenorėjo.

„Be jokios abejonės, komitetui mes pateikėme informaciją, tačiau visi suprantame, kad komiteto posėdis buvo uždaras, tad būkime kantrūs ir solidūs, palaukime, kad viską komentuotų komiteto pirmininkas“, – po posėdžio sakė STT vadovas Ž. Bartkus.

Jis negalėjo atsakyti, nei kokią informaciją, nei kada gavo, nei apie kokius rinkimus yra kalbama nenorėjo.

Generalinis prokuroras E. Pašilis atsakyti į klausimus taip pat vengė.

„Jūs puikiai žinote, kad posėdis buvo uždaras, komiteto pirmininkas ir galėtų atsakyti į visus klausimus. Nieko negalėčiau komentuoti“, – sakė jis.

„Bet koks mano komentaras būtų nesolidus“, – sakė jis.

Visos abejonės išsklaidytos

Tik NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas žurnalistams po uždaro posėdžio sakė, kad visa viešumoje paskelbta informacija nepasitvirtino ir visi įtarimai, kaip kad sakė pats pirmininkas, subliuško.

„Be abejonės, informacijos turinio neatskleisiu, bet ta informacija, kurią mes gavome, tai galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suiteresuotumo, nei užsakymo kažkokių greičiausiai nebuvo“, – sakė D. Gaižauskas.

„Kaip ir galbūt manėme, informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, galbūt tai buvo subjektyvus vertinimas ir neatitiko tikrovės“, – teigė NSGK vadovas.

„Informacija, kuri buvo pateikta, ji buvo patikrinta dviejų institucijų, ji buvo patikrinta laikantis visų įstatymų reikalavimų, atlikta profesionaliai ir abejonės visos yra išsklaidytos“, – mįslingai žurnalistams uždarą NSGK posėdį komentavo valstietis D. Gaižauskas.

Dainius Gaižauskas, Darius Jauniškis

Jis teigė, kad nenori komentuoti kaip V. Bakas suprato šią informaciją.

„Mums, kaip pačiam komitetui, buvo labai svarbu, ar institucijos, atsakingos už nacionalinį saugumą šalyje, ar jos gali daryti nusikalstamą veiklą, viršyti įgaliojimus. Tokių duomenų šiai dienai nėra, dėl to galiu nuraminti – šitas skandalas, ar šitas burbulas, jis subliuško“, – teigė D. Gaižauskas.

Jis sakė, kad dvi institucijos tikrino V. Bako pateiktą informaciją apie dešimt mėnesių. Aiškiai pasakyti, kokį sprendimą priėmė šios institucijos, jis taip pat negalėjo pasakyti.

„Paskutinis žingsnis, kad ta informacija nepasitvirtino. (…) Sprendimas buvo priimtas laikantis įstatymų. Sprendimas toks, kad nepasitvirtino informacija“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, kokia forma viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija nepasitvirtino, D. Gaižauskas tiesiog vardijo, kokios jos gali būti.

„Sprendimas buvo priimtas, laikantis įstatymų. (...) Jei būtų ikiteisminis tyrimas pradėtas, tai nebūtų atsisakyta jo, arba jis nutrauktas būtų. Jei kitas tyrimas koks yra pradėtas, tai priimami sprendimai, kad informacija nepasitvirtino. Ką dar mes turime, jeigu pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, jei informacija pasitvirtina, pradedas ikiteisminis tyrimas arba pasakoma, kad nieko nėra. Realiai yra keli būdai informacijos rinkimo, pateikimo ir patikrinimo. Ir tikrai, tai, kas buvo dabar padaryta, buvo padaryta laikantis įstatymo“, – sakė jis.

V. Bako pateiktoje informacijoje buvo kalbama apie tai, kad institucija bandė daryti įtaką rinkimams. Konkrečių rinkimų jis įvardinti nenorėjo, pasakė tik tiek: „tai galite patys tik nuspėti, jei informacija rinko nuo balandžio mėnesio pabaigos, kokie rinkimai 2019 metais buvo“.

Jis pabrėžė, kad komitetas Seimo valdybai siūlys nepradėti tyrimo Seime.

Laikosi savo

Pats V. Bakas po NSGK uždaro posėdžio nedaugiažodžiavo. Jis pasakė, kad laikosi savo ir lauks Seimo valdybos posėdžio. Jis turi priimti sprendimą, ar verta pradėti Seime vykdyti tyrimą dėl jo pateiktos informacijos.

„Visų pirma, esu dėkingas savo komiteto kolegoms, pareigūnams, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Šiandien mano įspūdžiai yra tokie, kas laukiu rytdienos Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau jiems“, – sakė jis.

„Aš manau, kad kaip ir minėjo kolegos, klausimai yra jautrūs, pagrįsti, todėl prieš darant išvadas, apibendrinimus, sprendimus, Seimo valdyba turi priimti sprendimą“

„Kol kas norėčiau susilaikyti nuo vertinimų“, – sakė jis, paklaustas, kaip vertina D. Gaižausko teiginius, kurie nurodė, kad jokio nusikaltimo nebuvo.

„Aš esu tos pačios nuomonės, kurios laikiausi iki šiol“, – po uždaro NSGK posėdžio sakė V. Bakas.

Siūlė pradėti tyrimą

Delfi primena, kad V. Bakas praėjusią savaitę Seimo valdybos prašė svarstyti klausimą dėl laikinosios tyrimų komisijos sudarymo, dėl galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir naudojimo. Kokia institucija galėjo tai daryti, rašte nebuvo nurodyta.

Seimo narys teigė, kad jam dar būnant NSGK pirmininku, jis gavo informacijos, kad „vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų“ buvo renkama informacija apie žmonės, be įstatyme numatytų pagrindų, bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.

Politikas tvirtino, kad gavęs šią informaciją, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galbūt padarytos nusikalstamos veiklos ir tik šių metų sausio 29 dieną gavo iš minėtų institucijų atsakymą, jog ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

Kaip rašo BNS, Prokuratūros ir V. Bako pateikiami kai kurie duomenys iš esmės skiriasi.

Pavyzdžiui, V. Bakas teigia, kad gavęs minėtą informaciją kelias dienas pasvarstęs praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei STT dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos. Tačiau Generalinė prokuratūra BNS nurodė, kad V. Bako kreipimaisi prokuratūroje gauti 2020 metų sausio 18 ir 21 dienomis, atsakymas pateiktas 2020 metų sausio 29 dieną.

V. Bakas kol kas neatskleidė daugiau informacijos – nei kokioje institucijoje galėjo būti padaryti pažeidimai, nei apie ką galbūt rinkti duomenys. Šis slaptumas aiškinamas Pranešėjų apsaugos įstatymu.