Prieš dvejus su puse metų vyro netekusi Simona pati susirado „Sienos“ žurnalistus ir papasakojo savo istoriją.

Nuo pirmų interviu minučių Simonos žinutė buvo aiški – „Agrolira“ negalėjo bankrutuoti dėl priteistų kompensacijų, nes nukentėjusieji negavo nieko panašaus į K. Komskio minimą 100 tūkst. eurų sumą.

Simona teigia neleidžianti sau palūžti tik dėl vaikų, kuriems, netekus tėčio, mamos reikia kaip niekad. Tačiau tragedijos Pagėgiuose randas neišnyks visą gyvenimą.

„Aš niekada neužmiršiu, kai mano sūnus stovi prie lango ir klausia: „Mama, kur mano tėtis? Kur mano tėtukas?“ Ir aš turėjau paaiškinti, kad kažkas jo tėtį partrenkė mirtinai. Šitas sūnaus sakinys yra vienintelis dalykas, dėl ko dar verkiu“, – virpančiu balsu kalbėjo Simona.
„Aš niekada neužmiršiu, kai mano sūnus stovi prie lango ir klausia: „Mama, kur mano tėtis? Kur mano tėtukas?“ Ir aš turėjau paaiškinti, kad kažkas jo tėtį partrenkė mirtinai. Šitas sūnaus sakinys yra vienintelis dalykas, dėl ko dar verkiu“, – virpančiu balsu kalbėjo Simona.

Naujas verslas – po teismo sprendimo

Norėdami suprasti, kaip Simonos situacija siejasi su „Agroliros“ bankrotu, „Sienos“ žurnalistai sudėliojo įvykių, sekusių po teismo sprendimo, chronologiją.

Teismo sprendimas, kuriuo avarijos kaltininkas pasiųstas už grotų, o žuvusiojo artimiesiems priteista solidi kompensacija, priimtas praėjusių metų vasario 21 d. Netrukus po šio sprendimo K. Komskis, tuomet buvęs vienintelis „Agroliros“ savininkas, ėmėsi naujų verslo sprendimų.

K. Komskio bendrovė „Rembuta“, tada visiškai kontroliavusi „Agrolirą“, įsigijo naują antrinę įmonę, bendrovę „Kalibrus“. Ji į K. Komskio rankas perėjo 2019 m. kovo 19 d., nepraėjus nė mėnesiui nuo teismo sprendimo paskelbimo.

Jau netrukus, balandžio mėnesį, „Agrolira“ nustojo mokėti socialinio draudimo įmokas.

Simona prisimena, kad vieninteles kompensacijas ji ir jos žuvusio vyro Vyčio tėvai gavo taip pat pavasarį, o vaikams pinigai buvo pervesti vasarą.

Paskutinis sėkmingas pinigų nurašymas nuo „Agroliros“ sąskaitos įvyko pernai rugpjūtį. Netrukus viską galutinai suparalyžiavo bankrotas.

„Agroliros“ bankrotą inicijavo ne antstoliai ir ne mokėjimų nesulaukę žaliavų tiekėjai. Tai padarė „Sodra“ – būtent dėl to, kad įmonė nustojo mokėti įmokas valstybei.

Bankroto byla „Agrolirai“ iškelta praėjusių metų lapkričio 12 d. Kaip jau skelbėme, diena anksčiau įmonėje pradėjo dygti nauji akcininkai. Per kiek daugiau nei savaitę „Agroliroje“ atsirado trys investuotojai – paprasti darbininkai iš Pagėgių.

Kai nuvažiavome su jais susitikti, du vyrai buvo bedarbiai ir prisiekinėjo gyvenime nepirkę jokių „Agroliros“ akcijų. Vienas jų persigalvojo ir jau kitą dieną tvirtino tikrai įgijęs 24 proc. įmonės akcijų. Kodėl ir už kokius pinigus investavo į bankrutuojantį verslą, pašnekovas taip ir nepaaiškino.

„Agrolira“ bankrutuoja neatsiskaičiusi su Simona ir jos vaikais, o taip pat – su keliais stambiais kreditoriais. Iš įmonės finansinių rodiklių panašu, kad jos turtas vertas tik mažos dalies susikaupusių skolų.

Kita įmonė, K. Komskio verslo dalimi pernai kovą tapusi „Kalibrus“, sėkmingai plečiasi ir verčiasi ta veikla, kuria užsiėmė bankrutuojanti „Agrolira“. Naujas K. Komskio verslas registruotas apleistoje sodyboje, bet turi jau 20 darbuotojų ir jau yra pasamdytas remontuoti Pagėgių pasienio kontrolės punktų. Vienas ryškesnių skirtumų tarp „Agroliros“ ir „Kalibrus“ – tai, kad pastaroji įmonė Simonai ir jos vaikams nieko neskolinga.

K. Komskis su žurnalistais bendravo tik raštu. Praėjusios savaitės viduryje jo paklausėme, ar „Agroliros“ bankrotas bei naujo verslo įsigijimas susiję su kompensacijomis Simonai ir jos vaikams. Į šį ir kitus klausimus politikas kol kas neatsakė.

Istorija, kurios galėjo nebūti

Tragiška nelaimė Pagėgių apylinkėse įvyko 2017 metų liepos 17 dieną. Girtas „Agroliros“ darbuotojas Ramūnas Bauža, vairuodamas įmonės automobilį, sukėlė avariją ir pražudė motociklu pas šeimą važiavusį jauną dviejų vaikų tėvą, o pats iš įvykio vietos pabėgo. R. Baužą pareigūnai rado tik kitą dieną, neblaivų. Vyriškis prisipažino darbo pabaigoje gėręs su bendradarbiais.
Naujas K.Komskio verslas įregistruotas štai čia, apleistuose trobesiuose Nemuno pakrantėje

Simona pasakoja, kad po tos dienos prasidėjo dvejus metus trukęs karas, kurio nebaigė net teismo nutartis. Esą, nepaisant patirto skausmo, streso ir net priešlaikinio gimdymo, dėl priteistų kompensacijų tenka kovoti ir dabar, o „Agrolirai“ bankrutuojant, pinigus atgauti šansų vis mažiau.

„Mano antras sūnus gimė dvi savaitės po tėčio žūties, gimė neišnešiotas, 8 mėnesių. Pagimdžiau ir savo vaiko nemačiau, kitą rytą pamačiau visą apraizgytą šlangutėmis ir viskuo... Tai buvo tikrai labai žiaurus laikotarpis, labai baisus laikotarpis. Įsivaizduokit: pagimdai vaiką ir neturi su kuo pasidžiaugti, esi viena ir tik dvi savaitės po vyro žūties, kai emocijos ir viskas verda, tai man asmeniškai trūksta žodžių tokiai situacijai apibūdinti. (...)
Sveikas protas man iki šiol neleidžia suprasti, kaip taip daroma, kodėl taip daroma. Kodėl nenorima išlikti žmogiškam, kodėl atsisakoma priimtų visuomenės moralių? O atsakymų turbūt niekada ir negausiu“, – kalbėjo pašnekovė.
Ramūnas Bauža

Simona dėl vyro žūties kaltina ir įmonę, kuri neužtikrino vidinės tvarkos ir taip sudarė sąlygas įvykti nelaimei.

„Esminis dalykas, ką darbdavys turi užtikrinti, tai vidinė kontrolė. (...) Jeigu neužtikrinai, tai būk malonus, atsakyk už tai.

Man tai – sąmoningas žmogaus nužudymas, nes automobilis yra mirties ginklas tokiems išgėrusiems žmonėms. O kas duoda tą mirties ginklą, tai galbūt irgi yra lygus tam, kuris sėda prie vairo. Šitas suvokimas ir kėlė didžiausią pyktį. Jie gyveno, kaip gyvena, o mes turim kentėti“, – kalbėjo Simona.

Siekė sumažinti kompensaciją kūdikiui

Galutinis teismo sprendimas priimtas tik praėjus pusantrų metų po tragedijos. Viena to priežasčių – „Agroliros“ nenoras mokėti Tauragės apylinkės teismo nustatytų kompensacijų. Bendrovė sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui ir visais būdais įrodinėjo, kad Simonai ir jos artimiesiems priteistos sumos per didelės.

Pavyzdžiui, K. Komskio įmonė bandė įrodyti, kad antrasis žuvusiojo vaikas gimė tik po avarijos, taigi jo ryšys su tėvu „nebuvo spėjęs susiformuoti“. Esą dėl to vaikams priskaičiuotos sumos – po 40 tūkst. eurų – yra per didelės.

Panašiai „Agrolira“ gynėsi ir nuo kompensacijų žuvusiojo tėvams. Įmonė tvirtino, jog Vyčio tėvai išsiskyrė, kai šis buvo nepilnametis, dėl to vienam iš tėvų turėtų būti sumažinta kompensacija.

Galiausiai įmonė kratėsi atsakomybės ir dėl paties įvykio. Ji bandė įrodyti, kad „Agroliros“ darbuotojas R. Bauža tarnybinę mašiną pasisavino savavališkai, o avarijos metu jo su K. Komskio įmone „nesiejo jokie darbiniai santykiai“.

Klaipėdos apygardos teismas visus „Agroliros“ bandymus sumažinti kompensacijas atmetė. O avarijos kaltininkas R. Bauža pats prisipažino gėręs darbo metu.

Skolų medžioklė su varovais

Teismas žuvusiojo tėvams, Simonai ir jos vaikams iš viso priteisė 95 tūkst. eurų. Anot Simonos, iki šiol išmokėta tik kiek daugiau nei trečdalis šios sumos.

„Man, žuvusio vyro vaikų motinai, ir jo tėvams yra priteista po 5000 eurų, o vaikams – po 40 tūkstančių. Iš tos sumos mes esame gavę po 2 tūkstančius su trupučiu kiekvienas, o vaikai – kiekvienas maždaug po 14 tūkstančių. Bendra suma susidarytų apie 36 tūkstančius eurų, bet tikrai ne per 100 tūkstančių eurų. Tikrai to nebuvo“, – tikino pašnekovė, priminusi K. Komskio teiginius apie šimtatūkstantinę kompensaciją, kuri neva buvo pagrindinė „Agroliros“ bankroto priežastis.

Antstolė Santa Selezniovienė, kuriai teko užsiimti skolos išieškojimu iš „Agroliros“, teigė, jog paskutinį kartą pinigus nurašyti nuo įmonės sąskaitos pavyko 2019 m. rugpjūčio antroje pusėje.
Simona Kibirkštytė / Ernestos Vaitkevičiūtės (Siena.lt) nuotr.

Neoficialiomis žiniomis, bandant atgauti Simonai ir jos vaikams priklausančius pinigus, antstoliai mėgino iš varžytinių parduoti „Agrolirai“ priklausantį buldozerį. Tačiau procesas žlugo. Pirmąsyk varžytinės atšauktos nepavykus „Agrolirai“ įteikti procesinių dokumentų, antrą kartą – dėl bankroto proceso, kuris galiausiai ir surišo antstoliams rankas.
Neoficialiomis žiniomis, bandant atgauti Simonai ir jos vaikams priklausančius pinigus, antstoliai mėgino iš varžytinių parduoti „Agrolirai“ priklausantį buldozerį. Tačiau procesas žlugo. Pirmąsyk varžytinės atšauktos nepavykus „Agrolirai“ įteikti procesinių dokumentų, antrą kartą – dėl bankroto proceso, kuris galiausiai ir surišo antstoliams rankas.

„Kadangi „Agrolirai“ buvo iškeltas bankrotas, mes vykdomas bylas užbaigėme“, – sakė S. Selezniovienė. Dabar informacija apie Simonai ir jos vaikams neišmokėtus pinigus perduota „Agroliros“ bankroto administratoriams.

Simona pasakoja, kad nuo pat pradžių ir ji, ir žuvusiojo tėvai buvo linkę kalbėtis ir bendradarbiauti dėl kompensacijų išmokėjimo dalimis.

„Mes viso teismo metu buvome už bendravimą, už kalbėjimą. (...) Vaikai auga, jiems nereikia čia ir dabar tų sumų. Tai tikrai mes būtume buvę už, bet su mumis nebuvo absoliučiai jokio kontakto“, – apie procesą pasakojo moteris.

Paklausta, ar įmonės vadovas, K. Komskio sūnus Algirdas, jos atsiprašė, Simona atsakė, kad A. Komskio net nebūdavo teismo posėdžiuose, o įmonei visuomet atstovaudavo advokatas.

„Pats nuteistasis vieną kartą posėdžio metu girtas pasakė tokius žodžius: „Labai atsiprašau.“ O iš įmonės pusės jokio skambučio, jokios žinutės, nieko, jokio bendravimo nebuvo ir išties net nesu jo (A. Komskio) mačiusi“, – sakė nukentėjusioji.

Tikisi teisingumo

„Agrolira“ bankrutuoja su smarkiai pasikeitusia savininkų struktūra. Kai įvyko tragedija, įmonę kontroliavo vienintelis K. Komskis. Dabar joje mirga trys nauji akcininkai, paprasti darbininkai iš Pagėgių. Du iš jų – bedarbiai. Be to, susitikus su dviem iš trijų investuotojų, abu teigė niekada jokių akcijų neįgiję.

Simona šią situacija vertina su ironija.

„O kaip kitaip galima vertinti? Manau, kad jie galbūt kaip marionetės, galbūt net nelabai supranta, kur dėjo parašus, ką darė. Juos turėtų kažkas nušviesti, kad atsakomybė dėl įmonės skolų gula ant jų pečių, manau, jie to nesupranta arba nežino. Ar iš jų galima ką nors gauti? Tai aišku, kad ne“, – konstatavo Simona.

Moteris įsitikinusi, kad „Agroliros“ bankrotas vertas valstybinių institucijų, o gal ir teisėsaugos dėmesio.

„Vilčių neprarandu, nes bankroto procesas dar tęsiasi. Aš tikiuosi, kad į šitą istoriją įsijungs Registrų centras, VMI, galbūt net FNTT, kurie pakeltų popierius ir rimtai įvertintų situaciją. Tiesiog turiu tokių vilčių, kad kada nors kas nors pradės skaidriau tuos popierius kilnoti“, – kalbėjo pašnekovė.

Tragediją išgyvenusi Simona karčia šypsena palydi klausimą, kaip vertina galimybes atgauti priteistus pinigus.

„Kadangi jokio bendravimo nėra, tai turbūt nieko nežada. Visa tai perduota bankroto administratoriui, jeigu ką nors ateityje ir galėtume gauti, tai tik dėl bankroto administratoriaus pastangų. Bet aš nelabai tikiu tuo“, – teigė pašnekovė.

Simona neslepia „Agroliros“ bankrotą vertinanti nepatikliai: „Darau tokią prielaidą, kad čia yra tiesiog stengimasis išvengti atsakomybės.“

Su K. Komskiu susisiekti pavyko tik raštu. Keletą dienų laukėme politiko atsakymų apie įsiskolinimą Simonai ir jos vaikams bei apie naujuosius „Agroliros“ akcininkus. K. Komskis iki penktadienio atsakė tik tiek, kad dėl klausimų kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, o atsakymus pateiks tik gavęs jos atsakymą.

Naujas K.Komskio verslas įregistruotas štai čia, apleistuose trobesiuose Nemuno pakrantėje

Paaiškinome K. Komskiui, kad trijų naujų akcininkų pavardžių neatskleidėme ir neatskleisime, taigi asmens duomenų apsaugos klausimas neturėtų iškilti. Tolesnių atsakymų iš K. Komskio kol kas negavome.