Kaip atvirame laiške rašė moteris, jai pasidarė skaudu matyti, kad kai kurie asmenys mano esantys nusipelnę daugiau, nei tos šeimos, kurios irgi patiria įvairių išbandymų.
„Atviras laiškas Eglei Kručinskienei.
Gerb. Egle,
Ilgai analizavau viską, kas nutiko su Jūsų šeima, stebėjau Jūsų pasisakymus viešoje erdvėje. Lyginau Jus su kitomis mamomis, auginančiomis vaikus, pasidarė liūdna ir skaudu.
Esu keturių vaikų mama, paprasta eilinė lietuvė, niekuo neišsiskirianti iš visų. Kaip ir visos šeimos, taip mūsų, kartas nuo karto susiduria su sunkumais, nepatogumais, išbandymais. Prieš beveik keturiolika metų mūsų šeimoje gimė jauniausioji dukrytė, atsinešusi su savimi ypatingą dalią, dukrytė gimė su sunkia negalia, nepasakosiu, kaip jautėmės, kaip gyvenome tuos keturiolika metų, ką išgyvenome, taip lėmė likimas. Bet noriu parašyti Jums apie tai, kas skiria Jūsų ir mūsų šeimas.
Gimus neįgaliai dukrai, visas savo pajamas, turėtą turtą, paveldėtą žemę pardavėme tam, kad galėtume pagelbėti jauniausiai dukrytei.Teko išsikraustyti iš Kauno,pinigėlių būsto nuomai negalėjome leisti, jie buvo reikalingi dukros gydymui,todėl stojome į eilę socialiniam būstui Kaune ir apsigyvenome atokiau nuo miesto, ten, kur leido mūsų tuometinės galimybės, nors labiausiai mums reikėjo tų paslaugų, kurios teikiamos Kaune. Tai ir nuolatinė gydytojų priežiūra, konsultacijos, reabilitacinės paslaugos, nesibaigiantys beveik kasdieniniai vizitai – mankštos, masažai ir t. t.
Padėtis buvo sunki, bet man niekada nekilo mintis, kad turiu reikalauti sau išskirtinių privilegijų, būsto be eilės, kiemelio, nors, manau, jis mums labiau reikalingesnis ir naudingesnis būtų, nei Jums. Nekilo tokia mintis, nes stovėjome eilėje, mes ir visi kiti, turintys bėdelių, panašaus likimo, ten esantys laukėme taip reikalingos valstybės pagalbos. Jos sulaukėme lygiai po 10 metų, kaip ir dauguma kitų, sąžiningų žmonių.
Pasakykit, kodėl Jūs turėjote tapti išskirtiniais, o gal tiesiog „naglesniais“, kaip liaudyje sakoma, kodėl Jūs pamynėte kitas, galbūt daug sudėtingesnėse sąlygose esančias šeimas, kodėl manote, kad tam turėjote, ar turite teisę? Dar keisčiau atrodė Jūsų noras atstovauti tautą Seime, ką Jūs gerbiamoji atstovausite? Mano šeimą, kitas šeimas, kurias Jūs pamynėte savo itin akiplėšišku elgesiu? Ar mes galime, turime Jumis pasitikėti, ir iš viso ko galime tikėtis iš Jūsų?
Nežinau, ar turėsite drąsos pokalbiui su manimi, bet aš turiu ko Jūsų paklausti žvelgdama Jums į akis.
Pagarbiai,
E. Švenčionienė“.
Kaunietė E. Kručinskienė portalui DELFI patikslino, jog šiuo metu su šeima – vyru bei dviem mažamečiais vaikais gyvena Kauno savivaldybės jai skirtame socialiniame būste, Panemunės rajone esančiame daugiabutyje.
Pasak E. Kručinskienės, jos šeima socialinio būsto laukė apie penkerius metus. Į eilę jam gauti moteris stojo, kai laukėsi pirmojo savo vaiko.
„Tuomet neturėjome kur gyventi, nes dėl šeimyninių aplinkybių teko apleisti butą, kuriame anksčiau gyvenau“, – sakė E. Kručinskienė.
Smurtu prieš savo vaiką kaltinta ir dviejų instancijų teismų išteisinta moteris žiniasklaidos dėmesio centre vėl atsidūrė praėjusių metų pabaigoje, kai Kauno savivaldybės atstovai išsiaiškino, jog Panemunėje esančiame medinuke ji gyvena neteisėtai. Butas prieškaryje statytame name priklausė savivaldybei ir kaip socialinis būstas buvo išnuomotas E. Kručinskienės giminaičiams. Šie išvyko gyventi į Jungtines Amerikos valstijas ir butu leido naudotis Kručinskų šeimai. O tai pagal galiojančius teisės aktus nėra teisėta, nes socialinis būstas išnuomojamas kaip paramos forma sunkiau besiverčiantiems, jo negalima nei pernuomoti, nei kitaip perleisti. Tai gali padaryti tik savivaldybė.
„Taip sutapo, jog tuo metu mes buvome priėję eilę ir savivaldybė mums siūlė butus. Vieno atsisakėme, nes butas buvo Šilainių rajone, kur dideli komunaliniai mokesčiai. Po to mums pasiūlė butą Panemunėje, kuriuo labai džiaugiamės. Jis autonomiškai šildomas dujomis, patys galime reguliuoti temperatūrą. Daug kas sako, jog tai kažkoks mūsų „įsivaizdinimas“, bet kiekvienas, esantis eilėje gali nurodyti reikalavimus būstui“, – sakė E. Kručinskienė.
DELFI primena, jog iš pradžių kaunietė kėlė kur kas didesnius reikalavimus. Pageidavo, kad savivaldybė jai skirtų ne butą, bet namą ar jo dalį. Pageidautina – pigiai eksploatuojamą, šildomą kietuoju kuru. Savivaldybės atstovai tuomet tikino tokio būsto šeimai suteikti negalintys, nes jo tiesiog neturintys. E. Kručinskienė oponavo, jog tai nėra problema ir savivaldybė gali namą nusipirkti. Galiausiai ji nuleido reikalavimų kartelę ir sutiko keltis į jai pasiūlytą butą Panemunėje, kuriame su šeima gyvena šiuo metu.
Du mažamečius vaikus auginant ir minties kandidatuoti į Seimą neatsisakanti kaunietė E. Kručinskienė akcentavo jokiomis privilegijomis nesinaudojusi. „Eilę tvarkingai atstovėjome, nieko nepavogėme“, – sakė E. Kručinskienė.