Išpuola iš savo buto, įžeidinėja, vartoja necenzūrinius žodžius ir tampo už rankų. Taip agresyvią moterį 2018 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos savivaldybės viešosios tvarkos skyriui siųstame rašte apibūdino jos kaimynai.
Pasak raštą pasirašiusių asmenų, dėl jos elgesio kenčia ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Mažieji privalo girdėti šūkaujamus keiksmažodžius, bijo išeiti į lauką ar eiti į mokyklą, nes ne kartą buvo supurtyti ar apstumdyti.
Taip pat gyventojams buvo grasinta, kad galimai atvyks kažkokie berniukai, kurie „padės juos į vietą“.
Tačiau nei rašyti raštai, nei pokalbiai su dažnai atvažiuojančia policija sudėtingos padėties nepakeitė. Viskas persikelia į teismus, kur problema išsprendžiama tik laikinai.
Policija važiuoja dieną ir naktį
Jolanta, kuri 2018 m. lapkričio pradžioje su šeima atsikraustė į minimą daugiabutį ir apsigyveno antrajame jo aukšte, greitai tokio sprendimo pasigailėjo. Apačioje gyvenančiai kaimynei neįtiko esą kavos, skalbimo miltelių, rūkalų kvapai, prasidėjo kaltinimai triukšmu. Dėl visų šių priežasčių buvo pradėta kviesti policija, tačiau skundai niekada nepasitvirtino.
„Negalime ramiai gyventi. Policija pas mus važiuoja dieną ir naktį. Paskui surašo jai dėl melagingų iškvietimų protokolus, o teismai didžiąją jų dalį atmeta. Esame kviečiami liudyti į teismus, kurių vyksta labai daug, o mes ir toliau gyvename be jokio privatumo. Tik švaistome laiką ir energiją“, – pasakojo Jolanta.
Ji taip pat nurodė, kad kaimynė nustoja kviesti policiją tik tada, jei būna teisme pripažįstama kalta dėl netikro iškvietimo. Jeigu nuosprendis būna kitoks, teroras tęsiasi.
„Praeitų metų gegužės mėnesį ji gavo raštą iš policijos, kad negalima kviesti pareigūnų dėl to, kad nepatinka galimai kažkoks kvapas. Tačiau tai moteriai nė motais, ji ir toliau kviečia policiją, kuri ir toliau reaguoja“, – piktinosi moteris ir pridūrė, kad atsidūrė aklavietėje.
Jolantos teigimu, kaimynė ne tik naktimis kviečia policiją, bet ir kala į jų grindis. Garsas, sako ji, būna labai didelis ir girdimas net ketvirtame aukšte: „Už tai ji neseniai gavo protokolą su 190 eurų bauda.“
Kaimynė: kas grąžins ramų gyvenimą?
„Delfi“ savo poziciją išdėstė ir apačioje gyvenanti kaimynė. Pasak jos, teismo metu nuomininkė pati sakė, kad buvo įspėta, jog ji skundžiasi triukšmu, tačiau sutiko vis tiek čia gyventi.
„Žinoma, su dviem šunimis nedaug kas sutiktų nuomai priimti dar rūkančius bute. Sutapimas ar ne, bet pati nuomininkė yra iš Šiaulių, kaip ir prieš tai gyvenusi giminaitė, tai kaip ir neeilinė nuomininkė, bet iš pažįstamų į rankas. Tad ir tęsiasi: geriau nesitvarkysime buto problemų, bet tvarkysis su manimi. Ne tik pirmą savaitę iškvietė man dukart greitąją, bet su parašais vėliau kreipėsi į įstaigas, kad būčiau pripažinta neveiksnia. Yra įrodymų. Žinoma, nepripažino.
Tad visus metus visaip bandė gyvenimą nuodyti. O tas jų pageidaujamas privatumas, mums jų kojų dundesiai ir rūkalai, gartraukio ūžimas? O vaikai tiek pas mus baikštūs, kad vaikas, kuris mėto iš sniego į langus, ne tik einant pro mane dainas traukia (ir vienas eidamas, staiga uždainuoja mane pamatęs ir ne kartą taip buvo), bet paskutinis incidentas, kad apeina mane ir vaizduoja mano eiseną, taikomos įvairios provokacijos, bet turiu tylėti, esu tik pasakiusi tyrėjui, kad kalbėtųsi su tėvais, bet vaikas nereaguoja, tad tokia nuolatinė nepagarba“, – aiškino ji.
Jos teigimu, iš viso jai teko įnešti baudų apytikriai už 1000 eurų.
„Kovojau ir tokiu būdu, kad jei man bilda garsiai kojomis, tai trenkiu atgal ir parodau, koks tai malonus garsas ir ramybė. Tad nors tai buvo ne kartą pusę 8 vakaro, gaudavau baudas po 80 eurų, kad ir keli subeldimai būtų. Teismui nuoširdumas nebuvo įdomus. Baudų nenaikino, atsakymą gaudavau, kad pati turiu kviesti policiją, bet ne triukšmu atsakyti.
Tačiau iškviesta policija nereaguoja, bet nuolat gina, „gi žinai, čia tik vaikšto, čia tik vaikas pažaidė-pabėgiojo, šunys loja, natūralu“, jei aiškiai girdima 23 valanda jų kalba, įrašydavau, atsakydavo tai čia kaip televizorius, kad eina, o gartraukio ūžimą prilygino kartą pareigūnas, supranti, čia kaip arbatinukas sako, na turbūt kažkas po valandą arbatinuką ūžina“, – pasakojo kaimynė.
Moters aiškinimu, ji visuomet turi kaimynus suprasti.
„Tada policijai nusibodo čia važiuoti, davė įspėjimą dėl melagingų kvietimų ir toliau viskas, tik varstau teismų duris ir matyti, kad ateityje tapsiu anstolininke, dar teismai skyrė ekspertizę, nors pristačiau išrašą, kad nesu lankiusis tokiose gydymo įstaigose, ekspertizės metu turi būti atsakyta į klausimus, ar ne sirgau jokia liga. Gal jie ekstrasensai, kad atsakys atbuline data, nes ekspertizė bus kovo mėnesį, manau, nedalyvausiu, tiek esu žeminama, sumas skiria nemažas, esu bedarbė.
Tad vienaip ar kitaip sugriaus mano gyvenimą, stiprybės reikia nežmoniškai tai ištverti, ašarų išlieta tiek, kaip jau sumokėta už viską be baudų, bet vidiniu skausmu, traumomis, rūkalų uostymu. Kas už tai atlygins, kas grąžins ramų gyvenimą, vidinę ramybę, po tokios neteisybės?“, – retoriškai klausė ji.
Pasak kaimynės, ji žino tik viena, kad kalbėjo tiesą ir nesigaili. Jos nuomone, tegul gėdijasi tie, kurie bando su ja susidoroti: „Teismai, atrodo, nieko negirdi ką kalbu, kiek skausmo išgyventa, pašaipų ir busiu anstolininke, svarbu neuždaryta gydymo įstaigoje.“
Pasiūlė išsikraustyti
Kaip „Delfi“ nurodė nukentėjusioji, vienintelė išeitis, kuri jos šeimai ir kitiems gyventojams buvo iš pradžių pasiūlyta, tai pakeisti gyvenamąją vietą. Tačiau ji nesupranta, kodėl dėl vieno žmogaus užgaidų turi kažką keisti jos elgesio aukos: „Ne tik mūsų šeima turi tai kęsti, bet ir kiti kaimynai. Neįsivaizduojame, kodėl jai leidžiama rūpintis ir sergančia mama, kai ji taip neadekvačiai elgiasi. Dažnai patys girdime, kaip ją keiksnoja.“
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė, vadovaudamasi Asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, duomenų apie konkrečius asmenis pateikti negalėjo.
„Iš visos jūsų minimos gatvės, ne tik iš paminėto adreso, Klaipėdos apskr. VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus pareigūnų duomenimis, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 vasario 18 d. policijoje buvo gauti 383 pranešimai. Policija atvyksta į visus iškvietimus ir reaguoja pagal galiojančius teisės aktus“, – nurodė specialistė.
Siūlo susitarti draugiškai
Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialistė Aušra Lukauskienė teigė, kad gavus skundą ar pranešimą apie nesutarimus su kaimynais, Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai užregistruoja jį ir tikslina pateiktą informaciją tikslu nustatyti, ar nėra taisyklių, kurių laikymosi kontrolė pagal kompetenciją priskirta Viešosios tvarkos skyriui, pažeidimų.
„Nustačius taisyklių pažeidimus, jas pažeidusiems asmenims gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Dedamos pastangos konfliktuojančioms šalimis išaiškinti, kad su kaimynais turi būti bendraujama laikantis geranoriškumo ir bendražmogiškų vertybių puoselėjimo principų“, – tikino atstovė.
Pasak A. Lukauskienės, aptariamoje situacijoje, kai gąsdinami žmonės, terorizuojami kaimynai ir jų vaikai arba kyla grėsmė įstatymų saugomoms vertybėms, pavyzdžiui, sveikatai, turtui ir kt., galima įžvelgti nusikalstamos veikos – asmens terorizavimas, viešosios tvarkos pažeidimas – požymius. Tuo atveju nedelsiant turi būti skambinama skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Savivaldybės atstovė kitos išeities, kaip būtų galima spręsti tokius kaimynų konfliktus dėl melagingų iškvietimų, nepateikė.