Laidoje – TS-LKD nariai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas bei partijos vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas.

Kodėl TS-LKD vis dar neturi I. Šimonytės atsakymo, ar ji ves sąrašą?

P. Saudargas: Manau, kad dar anksti kalbėti, iki rinkimų – pakankamai daug laiko. I. Šimonytė yra mūsų frakcijos narė, visada buvo kartu su partija, partija rėmė ją prezidento rinkimuose, kuriuose ji pasirodė puikiai. Tas apsisprendimas bus, bus ir sąrašas reitinguojamas, bus partijos suvažiavimas, sąskrydis. Tas apsisprendimas ateis savo laiku. O partija turi labai rimtą strategiją rinkimams. Bet kokiu atveju, partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ves sąrašą, jei I. Šimonytė nesutiktų. Ir čia viskas yra ganėtinai aišku ir paprasta.

Sakote, kad G. Landsbergis vestų sąrašą, jei I. Šimonytė nesutiktų?

P. Saudargas: Man atrodo, kad čia jokių klausimų nėra, partijos pirmininkas ir turėtų vesti sąrašą. Yra tik paprasta aplinkybė, kad partija turėjo savo remiamą kandidatą prezidento rinkimuose, kuris labai gerai pasirodė, surinko daugiau nei 100 tūkst. balsų, daugiau, nei surenka partija. Natūralu, kad toks žmogus galėtų vesti sąrašą.

Jei I. Šimonytė sutinka, kokioje pozicijoje sąraše atsiduria G. Landsbergis?

P. Saudargas: Matyt, antroje.

A. Vyšniauskas: Kol kas šis sprendimas nėra padarytas, bet tikriausiai taip.

Ž. Pavilionis: Be to, reikia suprasti, kad Ingrida nėra partijos narė. Tačiau ji turi milžinišką potencialą. Jei bandome tapti pagrindine centro dešiniąja jėga, kuri bando sutelkti labai platų rinkėjų spektrą, nuo dešinės iki centro, gal ir toliau, reikėtų palaukti tokios asmenybės apsisprendimo.

Bet jūs laiko neturite.

P. Saudargas: Partija rinkimams yra pasiruošusi labai neblogai. Šio mėnesio pabaigoje turėsime tarybos posėdį, kur bus patvirtinta didžioji dalis vienmandačių apygardų. Mes jau esame daugiau nei įpusėję procesą surikiuoti savo kariuomenę pagrindiniame fronte dalyvauti rinkimuose.

Bet jūs neturite esminio asmens apsisprendimo, ir jis yra labai neaiškus.

P. Saudargas: Bet yra labai aiškios alternatyvos.

Bet kalbame ne apie alternatyvas, o žmogų, kuris, jei sutiks vesti sąrašą, yra turintis gebėjimą pramušti konservatorių „lubas".

A. Vyšniauskas: Pirmiausia mes turime strategiją, programą, pradedame jos komunikaciją. Taip, kandidatas į premjerus yra tikrai svarbi rinkimų kampanijos dalis. Bet šiuo metu yra likę aštuoni mėnesiai iki rinkimų. 2016 m. buvo labai panaši situacija su kitomis politinėmis jėgomis. Net „valstiečiai" dar neturi kandidato.

Nežiūrėkite į kitus, kalbėkite apie save. Jūs lygiai taip pat neturite sąrašo lyderio, arba žmogaus, kuris galėtų būti sąrašo lyderiu.

P. Saudargas: Jūs visiškai neteisingai formuluojate klausimą. Mes turime du žmones, kurie galėtų vesti sąrašą. Jei būtų taip, kad ieškotume kažkur platybėse, visuomenėje, svarstytume, situacija būtų kitokia. Bet dabar alternatyvos yra aiškios, žmonės yra pažįstami, politikoje patikrinti, partijai žinomi.

Bet jūs patys suprantate, kokie yra skirtumai tarp I. Šimonytės ir G. Landsbergio. Kaip į vieną reaguojama, ir kaip – į kitą, kiek jie gali pritraukti rinkėjų.

P. Saudargas: Partija dirba tiek su vienu, tiek su kitu. G. Landsbergis – lyderis einant į Seimą, I. Šimonytė kandidatavo į prezidentus. Ir partija yra tikrai daug druskos suvalgiusi tiek su vienu, tiek su kitu.

Ž. Pavilionis: Manau, kad pagrindinis šios partijos skirtumas nuo kitų – čia yra susitelkę labai daug profesionalių, laisvų žmonių. Tos partinės mašinos taip lengvai neužvesi, nes svarbu, kad žmogus norėtų vesti sąrašą. Aš asmeniškai šimtu procentų tikiu Ingrida. Ji niekada mūsų nepavedė, ji turi labai tvirtas vertybes, ir esu įsitikinęs, kad ji bus. Nes ji pačiais sunkiausiais partijai ir valstybei momentais turėjo tvirtą stuburą ir atsakomybę.

Ji yra Andriaus Kubiliaus komandos narė. Galbūt G. Landsbergio deklaruojamos vertybės, nuostatos ar ideologija jai gali ir nepatikti. Antras momentas – ji gali neiti dėl dar vienos paprastos priežasties. Kai buvo prezidento rinkimai ir I. Šimonytė buvo šmeižiama dėl to, kad ji yra moteris, kad ji neturi šeimos, iš TS-LKD tik pavieniai asmenys ją palaikė.

A. Vyšniauskas: Tikrai nesutinku. Palaikė visa partija, išsirikiavusi tiek gynyboje, tiek visų idėjų nešime. Tikrai tarp I. Šimonytės ir G. Landsbergio nėra ideologinių, idėjinių skirtumų. Iš esmės kalbame apie jos asmeninį apsisprendimą. Supraskime, kad jei I. Šimonytė veda TS-LKD sąrašą, natūralu, kad esame ne tik pirma politinė jėga, bet gauname dar didesnį rinkėjų palaikymą, bent jau tą rodo apklausos, mūsų prognozės.

Ką jai galite pasiūlyti, jei ji sutiktų vesti sąrašą ir laimėtumėte rinkimus?

P. Saudargas: Galime pasiūlyti paprastą dalyką, ką gali pasiūlyti normali, Lietuvos politikoje patikrinta partija. Tai yra prisiimti atsakomybę už savo valstybės ateitį. Ir to reikia šiandien. Šiandien postuose yra visiškas chaosas, cirkas. Tai, kas vyksta dabartinėje valdžioje, Seime, yra cirkų cirkas. Reikia normalių žmonių, tikrų profesionalų. Ne „valstiečių" „profesionalų".

Ar ji galėtų pretenduoti į premjero postą?

P. Saudargas: Žinoma, galėtų.

Ar jūs jai tai siūlote viliodami?

P. Saudargas: Jei ji būtų sąrašo lyderė, būtų natūralu, jei taip ir atsitiktų. Tas atsakomybės už valstybę prisiėmimas turbūt yra didžiausia politikoje galimybė. Čia net nieko nereikia siūlyti, tai natūraliai „prašosi" savaime, stebint situaciją Lietuvoje.

Ž. Pavilionis: Ingrida suvienijo visą mūsų partiją. Žiūrėkite, koks triuškinamas buvo jos laimėjimas mūsų išankstiniuose partiniuose prezidento rinkimuose. Ji kartu iš esmės atstovauja ateičiai, kurią ne visi žmonės galbūt jau įvertino. Būtent tokie žmonės pritraukia šimtus tūkstančių žmonių, kurie nebūtinai yra partiniai, bet nori Lietuvos kaip lyderės. Ingrida yra lyderė, kuri savimi tas vertybes išreiškia ir sutelkia milžiniškus skaičius žmonių.

O krikdemiškajam sparnui tinka ponios Šimonytės ir net to paties pono Landsbergio deklaruojamos vertybės, pone Saudargai?

P. Saudargas: Krikščionys demokratai yra demokratai, tiki demokratija. Esame bendroje partijoje ir tikime demokratiniais procesais. Jei partija pirmininku pasirenka G. Landsbergį, tai yra mūsų visų partijos pirmininkas. Ir su juo dirbame kaip su partijos pirmininku. Tai yra normalu. Lygiai taip pat I. Šimonytė, jei partija pasirinks ją vesti sąrašą, mes dalyvausime tame sąraše, dirbsime kartu.

Pvz., ponas Dagys, išėjęs iš partijos, būtent ir kėlė šią problemą, kad partija su ideologija nuėjo „į lankas".

P. Saudargas: Ponas Dagys turėjo asmeninę problemą. Tai nėra teorinė, filosofinė problema. Tiesiog asmeniškumai paėmė viršų. Jis, matyt, ieškojo išeičių, kaip jam pateiktį tą atsiskyrimą, pašalinimą iš partijos. Tos problemos buvo eskaluojamos, galbūt dirbtinai. Neneigiu, kad partijoje yra ir visada buvo nuomonių skirtumų įvairiais klausimais. Bet esminiais valstybės klausimais, tais, kurie yra darbotvarkėje, ir panašu, kad tais klausimais, kurie ateis po rinkimų – dėl jų partijoje yra vienybė. Tai – mūsų valstybingumas, nepriklausomybė, energetinė nepriklausomybė ir pan. – dėl visų šių klausimų partija sutaria.

Bet yra ir kiti klausimai, pvz., šeimos samprata, žmogaus teisės ir t.t.

P. Saudargas: Visais šiais klausimais galima diskutuoti. Kalbant apie šeimą, šiuo metu partija rašo programą, būtent krikščionys demokratai buvo paprašyti parašyti šeimos politikos programos dalį. Mes ją parašėme, ji yra integruota. Tad idėjos, programinės nuostatos yra priimamos. Mes diskutuosime dėl įvairių dalykų. Tai yra didelė partija, turinti daug kompetentingų žmonių skirtingose sferose, ir tų nuomonių skirtumų gali atsirasti. Bet turime suvokti, ar kalbame apie vieno klausimo partiją ir žmones, ar kalbame apie partiją, politinę jėgą, kuri nori ir gali prisiimti atsakomybę už visos valstybės ateitį ir klausimus.

Ž. Pavilionis: Didelis skirtumas su ponu Dagiu yra tai, kad ponas Dagys tam tikra prasme atstovauja tiems, kurie skaldo, atstovauja praeičiai. Ingrida atstovauja jaunai, profesionaliai kartai, kuri savo juodu efektyviu darbu įrodė, kaip Lietuvą padaryti labai...

Ponas Dagys atstovauja katalikiškoms vertybėms, jūsų partijoje yra daug tokių žmonių.

Ž. Pavilionis: Mes atstovaujame visoms vertybėms, tai yra centro dešinioji. Bet čia svarbiausia, kad Ingrida ir mes atstovaujame žmonėms, norime sutelkti visus žmones, nebūtinai partijos žmones, vardan ilgalaikių strateginių uždavinių. Pavyzdžiui, švietimas. Padarykime viską, kad mūsų mokyklos būtų pačios geriausios, kad mūsų universitetai būtų šimtukuose, įkurkime regionuose dešimt ekonominio augimo centrų. Prikelkime Lietuvą, kiekvieną žmogų. Ar būtų blogai, jei sutelktume visos Lietuvos profesionalus? Ir dar, atkreipčiau dėmesį, kad už mūsų partiją daugiausiai balsuoja jauna profesionali karta. Parodykite nors vieną partiją, kuri pritraukia tiek išsilavinusio jaunimo, mokančio daugybę kalbų, turinčio patirties užsienyje...

Viskas gražu, bet man šiek tiek trūksta aiškumo. Kas jūs tokie dabar esate? Krikščionys katalikai, ar liberalai? Kokia ta tapatybė?

A. Vyšniauskas: Esame skėtinė politinė jėga, konservatoriai.

Jūsų to ir noriu paklausti, kaip rinkimų stratego, kaip su ta tapatybe?

P. Saudargas: Tai yra ne klausimas iš rinkiminės strategijos – tai yra įtvirtinta mūsų partijos dokumentuose. TS-LKD buvo sukurta kaip Europos liaudies partijos modelis. Klausiate apie tapatybę – mes ir esame tokie, konservatoriai, krikščionys demokratai.

A. Vyšniauskas: Mūsų partija susideda iš keturių dalių – konservatorių, krikščionių demokratų, politinių kalinių ir netgi tautininkų. Tad natūralu, kad yra skirtingi požiūriai, yra net skirtingų požiūrių į istorinius dalykus ir pan. Bet yra vienijantys dalykai. Partijoje kalbamės apie vienijančius dalykus, o ten, kur nesutariame, stengiamės ieškoti kompromisų.

Pakalbėkime apie strategiją. Praėję rinkimai parodė, kad daugiamandatėse jums geriausiai sekėsi. Bet vienmandatės yra labai svarbus dėmuo rinkimuose. Pvz., „valstiečių" partija savo Seimo narių gretas pagausino būtent vienmandatėse apygardose. Iš to, kaip dabar dėliojatės, panašu, kad Vilniuje į vienmandates lyg ir norėtumėte kelti jaunimą, o vyresnius partijos narius kažkur į regionus?

A. Vyšniauskas: Vilniuje yra trylika vienmandačių apygardų. Iš jų didžiojoje dalyje esame laimėję. Yra mūsų Seimo nariai, laimėję vienmandatėse apygardose. Natūralu, kad tie žmonės toliau tęs kandidatavimą šiose apygardose. Realiai pasirinkimas yra keturiose vienmandatėse apygardose, kur nėra išrinkti mūsų kandidatai. Visoje kitoje Lietuvos dalyje ieškome stiprių vietinių ar ne vietinių žmonių. Tai – natūrali strategija.

Kaunas yra jūsų prarastas bastionas. Šie rinkimai būtų gera proga atsiimti Kauną.

A. Vyšniauskas: Tikiu, kad Kaune pasirodysime labai gerai. Tai rodo tiek mūsų reitingai, tiek prognozės.

Matijošaičio populiarumas nemenkai silpsta. Kokia jūsų strategija Kaune?

A. Vyšniauskas: Lietuvos rinkimų sistema dėl vienmandačių apygardų, mišrios dalies yra ganėtinai sudėtinga. Sudėtinga prognozuoti, tai pastebėjęs yra ir Mažvydas Jastramskis. Viskas priklauso nuo to, su kuo esi antrame ture. Šiuo metu matome situaciją, kai TS-LKD gali įveikti ir „valstiečius", ir kitas politines jėgas antruose turuose. Turime didelį pasitikėjimą, mūsų partijos reitingai ne tik pagerėjo bendrąja prasme, bet ir teigiamas partijos vertinimas.

Jūsų partija turi labai aiškų elektoratą.

Ž. Pavilionis: Pats buvau vienmandatėse, kur laimėjo mūsų kandidatai Gargžduose, vaikščiojau nuo durų iki durų Žirmūnuose. Žmonės yra labai pavargę nuo partijos, kuri bando valdyti be jokių ilgalaikių strateginių tikslų, iš esmės – persekiodama vieną ar kitą žmogų, įvesdama draudimus. Visi pasiilgę ilgalaikės valstybės strategijos. Esame profesionalai, kurie telkia įvairius žmones, kurie nori šią valstybę padaryti pačią geriausią: patį geriausią švietimą, išspręsti likusias energetines problemas.

Pone Pavilioni, galiu pasakyti, kad žmonės renkasi ne pagal tai, ką jiems kalbate, o pagal tai, kiek jus žino, ką esate nuveikę. Ir praėję rinkimai labai gerai parodė, kad nebūtinai pažįstami veidai, anot rinkėjų, geriausiai atstovauja jiems. „Valstiečių" pavyzdys parodė, kad buvo išrinkta labai daug absoliučiai nežinomų žmonių. Bet jie yra savi, vietiniai.

P. Saudargas: Nebūtinai. Kai kurie net ir vietiniai nebuvo žinomi. Jie išvis buvo mažiau žinomi. Čia ir buvo galbūt mūsų pragaištis, kad mūsų politikus, partiją žinojo. Tai yra ir stiprybė, ir silpnybė.

Jūsų pragaištis yra periferija, suprantu, kad ten labai kreipiate dėmesį.

P. Saudargas: Nebūtinai. Ir Gargžduose, ir Šakiuose laimėjome. Tai yra provincijos apygardos, ir ten mes laimėjome.

A. Vyšniauskas: Antruosius turus lemia ne tiek kažkokie vietiniai dalykai, kiek bendri nacionaliniai trendai [tendencijos]. 2016 m. buvo trendas „valstiečiai", didelė partija. Ir nesvarbu, jų kandidatas žinomas ar ne, dirbo daug ar ne, surinko iš esmės tuos pačius procentus.

Ką dabar matome – kad pagrindinė skirtis tarp politinių jėgų yra tarp dabartinės valdančiosios daugumos, chaoso ir sumaišties, kuri yra dabar, ir normalių, solidžių, atsakingų politinių jėgų, kurios prisiims atsakomybę už šalies ateitį, galbūt net ne vieną kadenciją. Toks yra žmonių lūkestis, tai matome ir iš tyrimų.

Ž. Pavilionis: Mano asmeninis pavyzdys – prieš ketverius metus manęs čionykščiai Lietuvoje per daug nežinojo. Grįžau iš Amerikos, perėjau visus butus Naujamiestyje su nacionalinėmis problemomis. Viena iš jų buvo tas pats Astravas, kuris tuo metu buvo galbūt brėžiniuose. Bet jau šiais metais šis blokas bus paleistas.

Prieš porą dienų sutelkėme visą tautą, daugybė partijų įsijungė į tą judėjimą, ir panašiai telksime žmones Europoje. Lietuvoje uždraudėme pirkimą iš Astravo, dabar norime sutelkti visą Europą, kad ji solidarizuotųsi su mumis, pasirašytų peticiją. Panašiai spręsime ir karines, ir energetines, ir užsienio politikos problemas. Mūsų partija sprendžia valstybinio lygio problemas. Kitos partijos sprendžia asmeninio lygio problemas.

Taip, bet jūsų partija, kaip ir minėjau ne sykį, turi labai aiškius simpatikus arba nesimpatikus. Norėjau jūsų paklausti, kaip suprantate G. Landsbergio laiške bendražygiams pavartotą žodį „valstybininkai" ir tai, kad jis lyg ir norėtų į sąrašą prisikviesti valstybininkus. Jei prisimintume, žodis „valstybininkai" iš senų laikų neša lyg ir neigiamą asociaciją.

A. Vyšniauskas: Galiu pateikti porą konkrečių pavyzdžių, žmonių, kuriuos jau turime. Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius – mūsų naujas lyderis Klaipėdoje. Mindaugas Lingė, buvęs prezidentės patarėjas ir pan. Tai yra žmonės, kurie visą laiką dirbo valstybei įvairiose atsakingose pareigose. Kurie turi kompetencijos, žinių, ir gali ateiti į Seimą, ir jiems nereikės ruoštis. Jiems nereikės rodyti, kaip priimami įstatymai ir pan. – jie tai žino. Valstybininkai pirmiausia yra tokie žmonės, kurie turi patirtį, žino, kaip yra valdoma valstybė, ir tą patirtį gali atsinešti į Seimą. Ypač – dabar, kai matome chaosą. Kai matome cirką iš tų žmonių, kurie atėjo nepasiruošę ir nežino, kaip valdyti.

Pone Vyšniauskai, jums reikia ne tik laimėti rinkimus, bet ir greičiausiai turėti su kuo daryti koaliciją tam, kad galėtumėte įgyvendinti tai, ką planuojate.

Ž. Pavilionis: Mažas pavyzdys iš tų pačių energetinių dalykų. Buvome partija, kuri nuosekliai kėlė energetinę nepriklausomybę. Buvo labai daug sunkių kovų dėl dujų, naftos terminalų, „Gazprom" išvarymo. Bet dabar kovojame su Astravo monstru. Su mumis yra ir ponas Pranckietis, ir „valstiečių" lyderiai, ir jaunimas, ir „Žalia banga". Parodykite Lietuvoje nors vieną partiją, kuri žaliąja energetika rūpintųsi geriau nei mes.

Nukrypstame nuo temos.

P. Saudargas: Klausiate, ar turėsime partnerių. Man atrodo, kad Lietuva ties trisdešimtmečiu išgyvena naują brandos lūžį. Matome, kiek problemų yra aplinkosaugoje, žmonės nebetyli, kelia į paviršių – visi turės pasitempti, ir verslas, ir politika. Reikia kažko naujo.

Bet jūs nieko labai naujo nepateikėte, apie ką jūs šnekate?

P. Saudargas: Čia ir esmė, kad esame valstybinė partija, normali, turinti tikrus žmones, kompetentingus profesionalus, tikrai reikia atsiriboti nuo tų „myliu – nemyliu, kaip atrodo, kieno plakatas gražesnis". Reikia atsirinkti, kas gali dirbti valstybei. Prie mūsų gali jungtis ir kitos partijos, matydamas šio Seimo, šios valdančiosios daugumos visišką fiasko.

Ponas Adomėnas kalba apie galbūt platesnę dešiniosios pusės koaliciją. Suprantu, kad jis kalba ir apie rinkimus?

P. Saudargas: Nebūtinai.

Ž. Pavilionis: [Laukiame] visų atsakingų partijų ar žmonių, kurie prisidėtų prie valstybės kūrimo. Visų, kuriems rūpi ne tik asmeniniai interesai, bet ir globaliniai dalykai. Esame partija, kuri nuosekliai, pvz., užsienio politikoje, kelia transatlantinį ryšį, NATO [pajėgų] buvimą pas mus. Keliame ne tik Rusijos ir Baltarusijos grėsmę, galimą Baltarusijos aneksiją, bet ir Kinijos temą, Brexitą. Parodykite nors vieną partiją, kuri tuo rūpinasi.

Man vis tiek norėtųsi konkretumo.

A. Vyšniauskas: Svarbiausias dalykas, žiūrint į perspektyvą, visas koalicijas ir pan., yra žmonių lūkestis. Žmonių lūkestis yra turėti žymiai daugiau stabilumo, prognozuojamumo ir pan. Ir tai, ką po susitikimo su prezidentu pasakė G. Landsbergis, apie atsakingų politinių jėgų branduolį, kuris galbūt galėtų turėti ilgalaikiškesnę strategiją, galbūt nebūtinai vienai kadencijai, o ilgiau, kurios partijos įsipareigotų.

Reikia stabilumo, reikia, kad atėjusi nauja valdžia vis nekaitaliotų tų pačių dalykų, kaip aplinkosaugoje, švietime ir kt. Tai turi pradėti burtis. Esame tikrai atsakinga politinė jėga, turinti savo nuostatas, kurios nekinta daugybę metų, tai – pamatiniai dalykai. Yra kitos partijos, kurios pačios sau turi atsakyti, ar save mato kaip ilgametes valstybines, nepopulistines jėgas.

Klausimas, ar jūs patys turite kažkokią strategiją, ar galite ją nusakyti vienu sakiniu?

P. Saudargas: Yra labai paprasta strategija – rinkimuose siūlyti žmonėms tai, ko iš esmės ir reikia: kompetencijos valdant valstybę.

Visi taip šneka.

P. Saudargas: Bet niekas negali to pasiūlyti, nes mūsų partija yra užsitarnavusi kompetencijos etiketę. Ir žmonės mus pažįsta.

Ž. Pavilionis: Valstybė šiuo metu yra suskaldyta, visi kovoja su visais. Prezidentas paskelbė gerovės valstybės viziją. Kas jam padeda įgyvendinti? Kokią kariauną jis turi? Kariauną, kuri griauna valstybę dėl savo privačių interesų? Susitelkime aplink prezidentą, Vyriausybėje įkurkime analitinį strateginį centrą, kuris mąstytų dešimt, dvidešimt metų į priekį, ir nevenkime žodžio „valstybininkai". Visi esame šios valstybės kūrėjai, visi piliečiai yra šios valstybės kūrėjai. Ir kurkime ją žiūrėdami dešimt, dvidešimt metų į priekį. Visi profesionalai, kurie tiki mumis, ateikite į mūsų partiją, papuoškite mūsų sąrašą, ir laimėkime tuos rinkimus.