V. Bakas trečiadienį Seimo valdybai teigė, kad 2019 metų pradžioje jam einant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas gavo informacijos dėl galimai vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo. P. Urbšys klausia, kodėl V. Bakas apie turimą informaciją prakalbo praėjus nemažai laiko, o ne tik gavus informaciją?
„Kodėl jis būdamas komiteto pirmininku disponavo informacija, kuri jo manymu, yra labai svarbi, į kurios vertinimą netgi Seimas turi būti įtrauktas. Kodėl jis nereagavo tuo metu? Todėl jis tik sudaro prielaidas oponentams kalbėti, kad ta informacija, kuria jis disponuoja dabar, nėra tikra. O jos tikslas – auginti politinį dėmesį. Turėkime omenyje, kad šie metai yra rinkiminiai ir bet kokie politikų veiksmai bus vertinami per rinkimų prizmę. Tad toks veiksmas, kuomet pateikiama neva skandalinga informacija, tačiau ji pati nėra atskleidžiama... V. Bakas tokiu savo elgesiu pats sumenkina tos informacijos svarbumą, reikšmingumą“, – Eltai sakė P. Urbšys.
P. Urbšys: V. Bako informacijos šaltiniui galėtų būti taikoma asmens apsauga
P. Urbšys teigia, kad neįtikinamai atrodo ir V. Bako teiginys, kad jis nesuteikia daugiau informacijos, norėdamas apsaugoti savo šaltinį.
„V. Bakas motyvuoja tuo, kad jis negali daugiau kalbėti, nes nori apsaugoti šaltinį. Iš savo patirties, kuomet nemažai teko dirbti su šaltiniais, tai išsaugoti šaltinio anonimiškumą tokiame tyrime tikrai nepavyks. Jeigu pasitvirtina, kad kažkokia teisėsaugos struktūra neteisėtai rinko duomenis apie asmenis ir dar bandė įtakoti rinkimų procesus... juk tai skandalas. Čia bet kokiu atveju, jei yra toks apskritai žmogus, suteikęs tokią vertingą informaciją, jis bus išviešintas. Tik ateityje tokiam žmogui gali būti taikoma asmens apsauga. Bet čia trūksta logikos. Jei Seimo valdybai nesakoma daugiau informacijos, nes norima apsaugoti asmenį, tai kodėl prieš tai buvo kreiptasi į prokuratūrą? Jau pareiškime prokuratūrai turėjo būti nurodomos labai konkrečios aplinkybės apie daromas nusikalstamas veikas. Prokuratūra nei vieno pareiškimo nenagrinės, jei bus nurodomos aptakios aplinkybės galimo nusikaltimo“, – sakė P. Urbšys.
Pasak Seimo nario, jei Generalinė prokuratūra bei Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, V. Bakas dar prieš kreipdamasis į Seimo vadybą galėjo kreiptis ir į teismą.
„Jeigu nepradedamas pagal asmens pareiškimą ikiteisminis tyrimas, tai asmuo gali kreiptis į teismą. Teismas gali įpareigoti prokuratūrą, STT ikiteisminį tyrimą atlikti. Teisiškai galima buvo siekti rezultatų“, – teigė P. Urbšys.
Parlamentaras taip pat klausia, jei V. Bakas yra NSGK narys, kodėl pirmiausia jiems nepateikė informacijos, o kreipėsi iš karto į Seimo valdybą.
„Pagal praktiką, jei Valdyba sutiks ir nuspręs Seimui pateikti projektą dėl komisijos sudarymo, Seimas tikriausiai tyrimą pavestų NSGK. Tai jei jis pats yra komiteto narys, tai kodėl V. Bakas komitete nepateikė uždarame posėdyje informacijos ir nebandė per komitetą inicijuoti tyrimo, – klausė P. Urbšys.
ELTA primena, kad buvęs Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas trečiadienį kreipėsi į Seimo valdybą dėl galimai vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo.
Buvęs NSGK pirmininkas valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.
Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), tačiau šių metų sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.