Nors partija dar praėjusių metų rugsėjį Taryboje pasitvirtino kandidatų kėlimo tvarką, aiškėja, kad šios partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio parašu patvirtintos tvarkos – nesilaikoma.

Vėluoja kandidatų kėlimas, atsirado partijoje netvirtintų darinių, kurie dalyvauja kandidatų atrankos procedūrose, senbuviai išprašomi iš savųjų apygardų, o į jų vietą siūlomi kandidatai, artimi partijos pirmininko aplinkai – tokius priekaištus, kalbėdami su DELFI žurnaliste, išsakė ilgamečiai konservatorių partijos atstovai.

Esą kandidatų atrankas kontroliuoja ir daro įtaką vadinamoji Atrankos komisija, vadovaujama Seimo narės ir partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojos Monikos Navickienės, nors toks darinys nėra patvirtintas jokiose rinkimus ir kandidatų kėlimą partijoje reglamentuojančiuose dokumentuose. Partijos atstovai tvirtina, kad tai – tik darbinė vidaus grupė, o ne oficialus organas.

Ramūs – tik išrinktieji vienmandatėse

Pasak pašnekovų konservatorių partijoje, aistrų keliant skyriuose kandidatus – netrūksta. Netrūksta ir intrigų.

„Net ir būdami iškelti savųjų skyrių, nesame tikri, kad būsime patvirtinti partijos taryboje. Ypač įtampa jaučiasi ten, kur iškeltas ne vienas kandidatas“, – sakė kalbintieji.

Teigiama, kad partijos rinkimų štabas pasirinko strategiją, kai 2016-aisiais vienmandatėse nelaimėjusieji kandidatai naujai tose pačiose apygardose keliami nebus. Ypač tai aktualu buvusiems Vilniaus ir Kauno apygardų kandidatams.

„Laikomasi pozicijų, kad nekvestionuojami tik tie, kurie laimėjo vienmandatėse. Jie, jeigu išreiškia tokią valią, yra laikomi automatiškai iškeltais tose pačiose apygardose, ir dėl jų diskusijų nėra“, – sako šaltiniai konservatorių partijoje.

Laikomasi pozicijų, kad nekvestionuojami tik tie, kurie laimėjo vienmandatėse. Jie, jeigu išreiškia tokią valią, yra laikomi automatiškai iškeltais tose pačiose apygardose, ir dėl jų diskusijų nėra.


Tokių yra keturiolika – Irena Haase, Rasa Petrauskienė, Paulė Kuzmickienė, Algis Strielčiūnas, Edmundas Pupinis, Antanas Matulas, Mykolas Majauskas, Žygimantas Povilionis, Monika Navickienė, Vytautas Kernagis, Dainius Kreivys, Paulius Saudargas, Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis.

Praėjusiuose rinkimuose nelaimėjusiems Vilniaus vienmandatininkams, ypač prokrikdemiškajam partijos sparnui, esą siūloma rotacija į Kauno vienmandates, o Vilniuje jų vietos neva bus užimtos proliberalesniais kandidatais. Gi kauniečiai neva siunčiami į regionines vienmandates apygardas.

Foto: DELFI / Paulius Garkauskas


Būtent tai, esą, ir kelia vis stipresnes įtampas partijos viduje. Ypač esą jautrus tam – Kauno miestas su savo iškeltais vienmandatininkais.

„Tai aiškinama rinkėjų mentalitetu, mat Vilniuje, ypač Ingridos Šimonytės dėka, konservatoriai turi daugiau palaikymo iš jaunesnių rinkėjų, o Kaune mūsų atrama yra tas tradicinis konservatorius“, – sakė kalbinti partiečiai.

Tiesa, atvirai kalbėti vengiama. Kaip paaiškino patys pašnekovai – tuomet galima likti rinkimų užribyje ir negauti ne tik vienmandatės rinkimų apygardos, bet ir aukštesnės vietos partijos rinkimų sąraše daugiamandatėje apygardoje.

Gal todėl net ir tie konservatoriai, kuriuos bendrapartiečiai įvardino kaip galimai nuskriaustus, kalbinami laikėsi oriai ir dėl situacijos nesiskundė. Esą, įtampų ir konkurencijos partijoje yra, tačiau tai – demokratijos išraiška.

Vilniečiams siūloma kandidatuoti Kaune

Teigiama, esą dabartiniam Seimo nariui Arvydui Anušauskui siūloma Kauno Kalniečių apygarda, nors joje skyrius vienbalsiai iškėlė Seimo nario Andriaus Kupčinsko kandidatūrą. Pastarajam, esą, pasiūlytas Birštonas.

2016-aisiais Prienų-Birštono rinkimų apygardoje rungėsi Seimo narys Emanuelis Zingeris, tačiau vienmandatėje pralaimėjo, o į Seimą pateko pagal partijos sąrašą.

Pats A. Anušauskas teigia dar nežinantis, kur kandidatuos: „Pavasarį bus aišku.“

Tuo tarpu kalbintas Seimo narys A. Kupčinskas teigia, kad „apygardos nėra nuosavybė, ir tikras partijos kareivis turi būti pasirengęs kautis bet kuriose pozicijose“.

„Nepavadinčiau to įtampa, bet normalu, kad rinkiminiais metais tam tikras ažiotažas yra. Juk vienmandačių – mažiau nei kandidatų, tai konkurencija yra, ir ji pageidautina. Mane vienbalsiai iškėlė Kalniečių skyrius, su kuriuo pastaruosius penkerius metus aktyviai veikiame ir darbuojamės. Lygiagrečiai iškėlė ir Prienų, Birštono bei Alytaus rajono skyriai, su kuriais tenka aktyviai bendrauti kaip Kauno apskrities koordinacinės tarybos pirmininkui, į Dainavos vienmandatę. O koks bus galutinis sprendimas – priklausys nuo partijos tarybos. Kaip karys savanoris rezerve suprantu, kad dėl pergalės reikalingas ir pasiaukojimas bei tam tikros rotacijos. Jei teks kandidatuoti ne Kaune, o šalia, ginklų nesudėsiu, juolab kad Birštonas man – gana artimas, kaip Kauno kurortas, be to, ten medžioklėje Vytautas Didysis Kaunui davė Miesto teises 1408 metais“, – į klausimą, ar partijoje jaučiama įtampa dėl kandidatų, ir kur ketina kandidatuoti pats, raštu atsakė Seimo narys A. Kupčinskas.

Vytautas Juozapaitis, Andrius Kupčinskas


Dar didesnė intriga – Vilniaus Šeškinėje, kur šią savaitę skyriuje buvo iškeltos dvi kandidatūros – Seimo nario Audroniaus Ažubalio (pastarasis čia kandidatavo ir 2016-aisiais) ir buvusio Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiojo patarėjo, dabartinio TS-LKD partijos vykdomojo sekretoriaus pavaduotojo Mindaugo Lingės.

Pastarojo kandidatūra esą iškelta ir Kaišiadoryse, kur 2016-aisiais nesėkmingai kandidatavo vėliau pagal sąrašus į Seimą patekęs Mantas Adomėnas.

Kaišiadoryse iškelta ir buvusios europarlamentarės Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūra. Pastarąją, esą, remia ir vietos meras bei skyrius.

Pats A. Ažubalis rinkimų kovų nesureikšmina ir teigia, kad įtampos prieš rinkimus visuomet jaučiamos, tačiau tai – demokratijos išraiška.

„Įtampų visada būdavo ir visada bus, konkurencija partijų viduje yra didžiausia“, – nesureikšmino kovos dėl vienmandatės apygardos Seimo narys Audronius Ažubalis.

Pasak politiko, pagal nustatytą tvarką, „kiekvienas kandidatas, surinkęs ne mažiau 30 procentų skyriaus susirinkime dalyvaujančių narių balsų, pereina į kitą etapą, ir vėliau jau partijos taryba sprendžia, kuris tinkamesnis“.

TS-LKD Centrinio rinkimų štabo vykdomojo štabo vadovas Andrius Vyšniauskas pripažįsta, kad partija turi atnaujintą rinkimų strategiją, tačiau nei įtampų, nei skirstymo pagal rinkėjų tipą joje nėra.

Partija turi strategiją, atnaujintą strategiją rinkimams, tačiau tai, kad Vilniuje esą kelsime proliberalesnius, o Kaune – labiau konservatyvius kandidatus, yra netiesa.
Andrius Vyšniauskas

„Įtampų nėra, yra diskusijos. Ir tai normalu, nes diskusijos visuomet vyksta. Tiesą sakant, šiemetinės diskusijos yra mažesnės nei 2016-aisiais. Taip, partija turi strategiją, atnaujintą strategiją rinkimams, tačiau tai, ką jūs sakote, kad Vilniuje esą kelsime proliberalesnius, o Kaune – labiau konservatyvius kandidatus, yra netiesa. Tokios strategijos nėra, kiekvieną apygardą vertiname labai individualiai, ir siekiame iškelti kandidatą, kuris labiausiai atitinka mūsų partijos taryboje priimtos tvarkos matmenis“, – sakė A. Vyšniauskas.

Paklaustas, kas sprendžia, kuris kandidatas bus tvirtinamas apygardoje, A. Vyšniauskas teigė, kad „pagal tvarką, skyrius kandidatą kelia, vėliau štabas jį tikrina, vertina ir teikia Prezidiumui, Prezidiumas priima sprendimą ir teikia tvirtinti partijos tarybai“.

Paklaustas, ką šioje atrankos grandyje veikia M. Navickienės vadovaujama komisija, A. Vyšniauskas sakė, kad tai yra darbinė grupė prie rinkimų štabo, kuri „sutikrina, ar kandidatai atitinka tvarkos apraše patvirtintą tvarką“.


Kandidatų kėlimas vėluoja

Pagal pernai metų rugsėjo 28-ąją partijos Taryboje priimtą nutarimą, kuriuo patvirtinta konservatorių partijos kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose kėlimo tvarka, partijos skyriai kandidatus iškelti privalėjo iki šių metų vasario 1-osios.

Tačiau laiku tai padarė ne visi. Partijos Vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas pripažįsta, kad kai kurie skyriai vėluoja iškelti kandidatus, tačiau tam esą yra pateisinamų priežasčių.

„Ta pati tvarka numato ir išimtis, kai skyriai gali kreiptis dėl termino pratęsimo. Tai šiuo metu tokių skyrių esama, tačiau tai procesui netrukdo“, – sakė A. Vyšniauskas.

Pasak politiko, vasario 29-ąją partijos taryba ketina patvirtinti daugumą vienmandačių kandidatų. Pats A. Vyšniauskas yra iškeltas Marijampolėje.

Pagal minėtą kandidatų kėlimo tvarką, po vasario 1-osios konservatorių skyriai kelti kandidatų neturi teisės.

Tai gali padaryti partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis arba partijos Prezidiumas, vadovaujamas partijos pirmininko G. Landsbergio.

G. Landsbergis yra ir TS-LKD partijos Centrinio rinkimų štabo vadovas.

TS-LKD partijos vykdomasis sekretorius Jonas Gudauskas, kalbėdamas apie vėlavimus, nurodė ir priežastis – kai kur kyla trukdžių dėl skyriaus susirinkimų kvorumo, kitur yra svarstomos kelios kandidatūros ir dar nėra apsispręsta, ką siūlyti bei pan.

„Gal dešimt skyrių yra paprašę atidėti tuos terminus, tarp jų – Radviliškis, Kretinga, Kaišiadorys. Ne, dėl Kauno negirdėjau, ten, mano žiniomis, visi skyriai iškėlę. Manau, kad iki vasario 29-ąją vyksiančio partijos tarybos posėdžio turėsime visus kandidatus. Jeigu ir trūks – tai kokių dviejų trijų“, – sakė J. Gudauskas.

Pats politikas, DELFI žiniomis, turėtų kandidatuoti naujai įkurtoje Žemaitijos pietinėje apygardoje, apimančioje Šilalės bei Kelmės rajonų savivaldybes. Tačiau paklaustas, atsakyti vengė: „Palaukime tvirtinimo taryboje.“

Anksčiau čia kandidatu buvo iškeltas konservatorius Andrius Tučkus, bet 2016-aisiais į Seimą jis nepateko.

Seimo nariui Andriui Navickui esą pasiūlyta varžytis dėl Seimo nario mandato Kėdainiuose, Kaune beveik garantuota vietos trims politikams – Seimo nariams Kaziui Starkevičiui ir Gintarei Skaistei bei Dainavos skyriaus pirmininkui Pauliui Lukševičiui.

Teigiama, esą K. Starkevičiaus iš jo ilgametės apygardos nejudinama baiminantis, kad gali perbėgti į Rimanto Dagio partiją, o G. Skaistė neva turinti partijos vadovų prielankumą.

P. Lukševičiui apygarda neva duota kaip kompensacija už tai, kad 2016-aisiais užleido vietą vienmandatėje Juozui Pundziui. Pastarasis antrąjį turą pralaimėjo po to, kai buvo pašalintas iš TS-LKD dėl kilusio skandalo apie esą paveldėtą didelę sumą grynųjų pinigų.

Į Seimą eis meras

Vėluojančio iškelti savąjį kandidatą Radviliškio skyriaus konservatorių vadovas, savivaldybės meras Antanas Čepononis neslepia, kad dar praėjusį rudenį partiją informavo, kad iki vasario 1-osios jie kandidato neturės.

„Mūsų skyrius dar anksčiau nusprendė, kad savo ataskaitinį kviesime vasario pabaigoje, tai ir kandidatas bus keliamas tuo metu“, – sakė konservatorius.

Paklaustas, ką skyrius planuoja siųsti kandidatu į Seimą, A. Čepononis nesikuklindamas atsakė: „Mane.“

Pasak šeštą kadenciją Radviliškiui vadovaujančio A. Čepononio, „sulaukęs tiek metų (pernai rudenį politikui sukako 60 metų – aut. past.), atidirbęs tiek kadencijų, noriu pasitikrinti, ar rinkėjai mano mane esantį vertu didžiosios politikos Vilniuje. Išrinks – atidirbsiu, neišrinks – atsistatydinsiu ir iš mero pareigų, reiškia – manęs nereikia.“

Antanas Čepononis


Paklaustas, ar laužydamas kandidatų tvarkos kėlimo terminus nebijo užsitraukti partijos vadovų nemalonės, A. Čepononis tikino, kad ne. Politikas taip pat nemano, kad skyrius iškels daugiau kandidatų.

„Vargu, ar jiems pavyktų“, – paklaustas, ar esąs tikras, kad jo kandidatūra neužklius partijos taryboje tvirtinant, sakė Radviliškio meras A. Čepononis, kuris kartu yra ir TS-LKD partijos Prezidiumo narys.

2016-aisiais Radviliškio-Tytuvėnų vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatavo dabartinis Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Tačiau dabar kalbinamas politikas sako, kad tokių ketinimų minėtoje apygardoje – neturintis.

„Aš du kartus ten bandžiau vienmandatėje. Nepavyko. Keista ta apygarda – konservatorius ilgą laiką vadovauja savivaldybei, o į Seimą konservatoriams ten būti išrinktiems nepavyksta. Nežinau, kur kandidatuosiu – kol kas manęs neiškėlė nė vienas partijos skyrius. Tiesą sakant, nežinau ir ar iš viso kandidatuosiu. Laukia daug nepabaigtų darbų ir už Seimo durų, kol kas esu apmąstymų stadijoje“, – sakė V. Juozapaitis.

Teigiama, kad V. Juozapaičiui siūloma kandidatuoti Kauno Vilijampolės-Aleksoto vienmandatėje apygardoje. Tačiau čia skyriaus jau iškėlė Kauno miesto tarybos narės Editos Gudišauskienės kandidatūrą. Pastarajai esą kaip kompensaciją pasiūlytų aukštesnę vietą daugiamandatės sąraše.

„Konkurencija nėra karas“, – teigė Seimo narys Vytautas Juozapaitis, paklaustas apie įtampas partijoje dėl vienmandatininkų kėlimo peripetijų.

Politikas smerkė tuos kolegas, kurie „aiškintis ir guostis eina pas žurnalistus, o neturi drąsos išsakyti nuoskaudas partijos viduje“.

Labiausiai partijos senbuvius žeidžia tai, kad konservatorių vadovybė didesnį prielankumą, skirstant apygardas, teikia perėjūnams, įsiliejusiems net ne į partijos, o tik į jos frakcijos Seime gretas.


Perėjūnams – žalia šviesa

Labiausiai partijos senbuvius žeidžia tai, kad konservatorių vadovybė didesnį prielankumą, skirstant apygardas, teikia perėjūnams, įsiliejusiems net ne į partijos, o tik į jos frakcijos Seime gretas. Pastariesiems jų 2016 metais laimėtos apygardos atiduodamos prioriteto tvarka.

Tarp tokių – su „valstiečių“ parama į Seimą patekę, o vėliau prie konservatorių partijos prisijungę Justas Džiugelis, Bronislovas Matelis ir Raimundas Martinėlis.

Justas Džiugelis


Pastariesiems esą vienmandatės apygardos užleistos nekvestionuojant net fakto, kad nė vienas iš jų nėra konservatorių partijos nariai.

Turimomis žiniomis, J. Džiugelis turėtų kandidatuoti Nemenčinės apygardoje (2016-aisiais ten kandidatavo Vaidas Šalaševičius, kuriam 2020-aisiais siūloma kandidatuoti Kalvarijos-Alytaus rajonuose). B. Mateliui „atiduodama“ buvusi Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės apygarda Panevėžyje, kurioje B. Matelis laimėjo 2016-aisiais, o R. Martinėliui siūloma be konkurencijos perleisti kandidatavimą Rokiškio-Kupiškio krašto vienmandatėje.

Intriga – dėl G. Landsbergio

Didžiausia intriga – ar vienmandatėje, ir kurioje, kandidatuos pats partijos pirmininkas G. Landsbergis. 2016-aisiais politikas laimėjo antrajame rinkimų ture Kauno Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje.

Kalbinti Centro ir Žaliakalnio skyrių pirmininkai Nerijus Gedeika ir Vitas Lendraitis sutartinai teigė, kad skyriai iškėlė vieną kandidatūrą – G. Landsbergio. Esą atskiro skyrių susirinkimo tam nereikėję, nes vienmandatėse laimėję kandidatai laikomi iškeltais, nebent tam prieštarauja skyriai.

„Skyriai neprieštarauja ir palaiko“, – sakė kauniečiai konservatoriai.

Tačiau šaltiniai partijos prezidiume teigia, kad pats G. Landsbergis gali ir nekandidatuoti vienmandatėje.

„Ir tai būtų logiška, nes būnant rinkimų štabo vadovu, laiko vienmandatei apygardai tiesiog neliktų. Nepamirškime, kad Gabrielius dar ir Seimo narys, ir partijos pirmininkas. Nemes jis, kaip koks Karbauskis (LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis – aut. past.) visų pareigų ir nepasileis per Lietuvą į rinkimų turą“, – sakė DELFI pašnekovas.

Konservatorius tikino, kad „tokių, kurie gaus aukštas vietas sąraše, bet neis į vienmandates, gali būti iki dešimties“.

Esą tuo atveju, jei vienmandatėje nekandidatuotų pats G. Landsbergis, Centro-Žaliakalnio apygardoje konservatoriai keltų Jurgitos Šiugždinienės kandidatūrą.