Lietuviai saikingiau vartoja?

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Gražina Belian pateikė kelis statistikos rodiklius, anot jos, rodančius, kad lietuviai saikingiau vartoja alkoholį.

„2018 metais vienas Lietuvos gyventojas, vyresnis nei 15 metų, išgeria 11, 2 litro absoliutaus alkoholio, kas yra 1,1 litro mažiau, negu buvo metai prieš tai. Bet mes į tą reiškinį žiūrime platesniu aspektu – žiūrime, kas darosi su kitais rodikliais, ypač su mūsų sveikata. Šie rodikliai, ko gero, labiausiai atspindi tuos teigiamus pokyčius, kurie vyksta su alkoholio vartojimu, o mūsų sveikata gerėja.

Gražina Belian

2019 metais palyginus su 2016 metais statistikos rodikliai rodo, kad alkoholinės psichozės Lietuvoje sumažėjo 41 proc., baltoji karštinė sumažėjo 42 proc., apsinuodijimai alkoholiu sumažėjo 28 proc., ūmūs apsinuodijimai alkoholiu sumažėjo 12 proc. alkoholinė kepenų cirozė sumažėjo 28 proc. Čia yra ženklūs pasiekimai“, – „Delfi“ tikino G.Belian.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir panašiai), arba 5 proc. mažiau nei 2017 metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 3,4 mln. dekalitrų (19,5 proc. mažiau), alaus – 21,9 mln. dekalitrų (5,9 proc. mažiau).

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai padidėjo 2,1 procento. Labiausiai pabrango Lietuvoje pagamintas alus – 4,8 proc., importinis alus – 4 proc., trauktinės – 3,9 proc., vermutas – 3,8 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,1 proc., tuo metu viskis atpigo 2,5 procento. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2018-ųjų kovo 1 dienos pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

Statistika neatspindi realybės

Delfi“ laidoje Aušrinė Armonaitė tikino, kad tokia statistika neatspindi realios situacijos.

„Manau, kad daug žmonių silpnus alkoholinius gėrimus dabar nusiperka Latvijoje ir Lenkijoje, ypač tie, kurie arčiau gyvena. Dėl to mes savo statistikoje matome ne viską. Todėl nusipirkimo ar pardavimo statistika negali būti visiškai reprezentatyvi, nes mes nežinome, kiek iš tiesų lietuviai nusiperka, nes jie perka kitose šalyse“, – tikino pašnekovė.

Anot jos, reveranso valstiečiams nereikėtų daryti – žmonės tiesiog nori gyventi sveikiau, kas yra akivaizdu: žmonės dažniau sportuoja, valgo sveikesnį maistą.

Aušrinė Armonaitė, Gražina Belian

„Antras dalykas – gali būti, kad lietuviai iš tiesų suvartoja mažiau alkoholio. Aš nesiginčiju, nes mes matome išaugusius pardavimus nealkoholinių gėrimų, kurie šiaip jau būna alkoholiniai gėrimai, pavyzdžiui, sidro ar alaus. Reiškia, kad žmonės renkasi vietoje vartojimo su laipsniais vartoti be laipsnių tuos gėrimus. Kita vertus, mes nematome jokios koreliacijos, ar tai koreliuoja su tais įstatymais, kurie buvo priimti 2017 metais. Mes matome bendrą tendenciją, kad daug daugiau žmonių bėgioja, pavyzdžiui, parkuose galime išeiti ir pasižiūrėti. Daugiau žmonių valgo avokadus. Aš reveranso valstiečiams tikrai nedaryčiau, priešingai – man atrodo, kad išstūmę alkoholį iš lauko kavinių, išstūmę karštą vyną iš Vilniaus Katedros aikštės, mes (lietuviai) spiritą toliau geriame namuose. Tas, matyt, nieko gero“, – tikino A.Armonaitė.

Dėl nemokamų gydymo paslaugų – tikri kryžiaus keliai

A.Armonaitės nuomone, daugelis pasirinktų taikinių nebuvo tie, kurie spręstų esmines socialines problemas. Anot jos, reiktų daug labiau rūpintis ne tais žmonėmis, kurie lauko kavinėje išgeria vieną ar du bokalus alaus, o tais, kurie iš tiesų susiduria su rimtos priklausomybės problema.

„Manau, kad reikia kalbėti apie esmę. O esmė yra tokia, kad prieš kelerius metus priimtame alkoholio kontrolės pakete buvo dalykų, kurių tikriausiai mums nereikia, pavyzdžiui, kalbant apie tas pačias lauko kavines. Jūs gi puikiai žinote, kad ten nėra daug suvartojama alkoholio: 1-2 vienetai ir žmonės eina toliau vaikščioti po miestą“, – sakė ji.

Aušrinė Armonaitė

Politikė pabrėžia, kad šiomis dienomis žmonėms, turintiems prikausomybę, yra sunku gauti nemokamas ar valstybės finansuojamas gydymo priemones.

„Man atrodo, kad kai mes esame tuos taikinius nutaikę į žmones, kurie tiesiog yra vidurinės klasės, jie vartoja alkoholį kažkur lauke, mieste, kultūrinasi ir taip toliau, mes tada to nematome ir mūsų dėmesys tuomet nukrypsta nuo rimtų socialinių problemų. Šianden aš labai džiaugiuosi, jeigu matosi geresni rodikliai dėl psichozių ir kitų dalykų, bet šiandien, jeigu tu nori gydytis nuo alkoholizmo, tau gauti prieinamą valstybės finansuojamą paslaugą vis dar yra sudėtinga. Turbūt daugelis sutiks, kad kai turima priklausomybę, motyvacija yra labai svarbu. Šiandien tu ją turi, rytoj – gali nebeturėti. Jeigu šiandien nori gydytis, tau gauti nemokamą paslaugą yra labai sunku“, – tikino pašnekovė.

„Gydytis yra prabangos dalykas“, – pridūrė A.Armonaitė.

Į Lietuvą atkeliauja naujos psichoaktyvios medžiagos

Laidoje taip pat paminėta apie narkotikų situaciją Lietuvoje. Anot G.Belian, į Lietuvą atkeliauja naujos psichoaktyvios medžiagos.

„Ateina naujos psichoaktyvios medžiagos, ateina tokios medžiagos, kurios, kaip mes sakome, savo esybe jos nėra narkotinės medžiagos, bet yra vartojamos kaip narkotinės psichotropinės medžiagos: tai liūdnai pagarsėjęs GBL. Šiandien turime problemą, kuri atkeliavo iš Olandijos, Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų – linksminančios dujos, apie kurias tikrai prieš porą metų net neturėjome žinių“, – tikino G.Belian.

Pasiteiravus, ar nereikėtų bausti tų žmonių, pas kuriuos randamas mažas kiekis narkotinių medžiagų, pašnekovė tikino, kad už turėjimą be tikslo platinti, nereikėtų bausti.

„Taip mes ir pasiūlėme, tam Seimas pritarė 2018 metais, kad baudžiamoji politika šioje srityje, būtent kalbant apie turėjimą narkotinių medžiagų be tikslo platinti, nes vartojimas yra administracinė atsakomybė šiandien, bet už turėjimą be tikslo platinti tikrai neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – sakė G.Belian.

„Šiaip baudžiamosios politikos tikslas nėra būtinai prevencija. Baudžiamoji politika yra kraštutinė priemonė, visos kitos priemonės – išeikvotos ir liko tik tas botagas“, – pridūrė pašnekovė.