Ministras džiaugiasi naujausiu KT sprendimu ir tikina, kad bus galima ir toliau tęsti reikalingas reformas.
„Vertinu teigiamai, kad Konstitucinis Teismas pripažįsta valdžios, Vyriausybės diskreciją nustatyti tokius pensijų sistemos pasiūlymus, kurie yra tuo metu aktualiausi ir reikalingiausi, sprendžiant demografinius iššūkius, su kuriais susiduria šalis. Tai plati diskrecijos teisė, nes pati kaupimo reforma, kurią mes darėme, siekdami daug tikslų, bet derindami žmogaus laisvę apsispręsti, kartu – ir valstybės paskatą, kad žmonės labiau dalyvautų pensijų sistemoje, šis pasiūlytas dizainas yra unikalus Europoje“, – laidoje sakė L. Kukuraitis.
„Valstybė turi teisę žmogui nuolat priminti, kad jeigu nekaupsime papildomai, esant mūsų demografinėms tendencijoms, kurios kol kas nėra pasikeitusios, Eurostatas dar nėra pakeitęs tų 50 metų prognozių, su šalies galimybėmis vien iš socialinio draudimo išgyventi bus labai sudėtinga, todėl turime ieškoti papildomo kaupimo, investavimo formų. Taigi džiaugiamės KT sprendimu, galime eiti toliau“, – pridūrė ministras.
Pasiteiravus, ar nemato jokių pensijų reformojs spragų, ministras tikino, kad buvo labai daug tikslų, todėl natūralu, kad ne visus lūkesčius pavyko įgyvendinti.
„Pačios reformos metu mes turėjome labai daug tikslų. O kai yra daug tikslų, visus lūkesčius suderinti gana sudėtinga. Pirmiausia, ką padarėme, tai visiškai išlaisvinome „Sodrą“ nuo kelių šimtų milijonų kasmet pervedimo į kaupimo fondus, tai reiškia, kad tie pinigai lieka „Sodroje“ ir galime didinti dabartines pensijas. Antrasis tikslas – kaip paskatinti žmones vis tiek dalyvauti, jeigu mes ne iš „Sodros“ pervedame, bet kitokiu būdu: įvedėme savaiminio įtraukimo, bet taip pat ir valstybės didesnio prisidėjimo prie kiekvieno, kuris kaupia, finansinį mechanizmą. Ką kritikuoja pensijų sistemos specialistai, tai – valstybės prisidėjimą: ar jis tikrai teisingas, jei tai yra privatus kaupimas“, – DELFI sakė L. Kukuraitis.
Kritikuoja konservatorių pasiūlymą
Laidoje ministras įvertino ir konservatorių siūlymą dėl 42 eurų paramos vienišiems senjorams. L. Kukuraitis konservatoriams pirmiausia siūlo atiduoti skolas, o ne teikti naujus siūlymus.
„Reikėtų konservatoriams pasakyti, kad, kol negrąžinta skola, kurią jie padarė senjorams, labai sudėtinga siūlyti naujus dalykus net nepaminint finansinių šaltinių. Tas siūlymas apie vienišus pensininkus nėra naujas. Visos kadencijos metu mes apie jį diskutavome ir ieškojome sisteminių sprendimų. Bet iki šiol negrąžinta bent 100 milijonų žmonėms, turėjusiems rentas, valstybės, neįgalumo pensijas, kurios buvo nusavintos per „naktines“ reformas. Kol tie 100 milijonų nėra grąžinti, man atrodo, labai sudėtinga turėtų būti konservatoriams apie tai kalbėti ir siūlyti naujas reformas“, – DELFI sakė ministras.
L. Kukuraitis kritikuoja konservatorių siūlymą ir tikina, jog jis socialine prasme turi daug neteisingumo.
„Šis siūlymas, kurį teikia konservatoriai, išmeta 200 tūkst. žmonių, tai yra žmones su negalia, o, našlių pensijos atžvilgiu, visi, ir žmonės su negalia, kurie gauna netekto darbingumo išmoką, jie taip pat gauna ir našlės pensiją, našlio pensiją; kalbant apie konservatorių siūlymą, trūksta socialinio teisingumo, jeigu norime pereiti nuosekliai, neturėtume išmesti 200 tūkst. žmonių.
Tai reiškia, kad reikia pirmiausia grąžinti tiems, iš kurių buvo atimta, o tada – ieškoti sisteminių sprendimų visiems kitiems, kurie yra skurde. Vyriausybė yra pasiūliusi mažų išmokų, mažų pensijų priemokos sistemą, kad visi pensininkai, kurie dirbo ir išdirbo būtinąjį stažą, neturėtų gauti mažesnės pensijos, negu yra absoliuti skurdo riba, – 257 eurai šiais metais. Šis pasiekimas, mano nuomone, yra istorinis, kad bent jau tie, kurie dirbo ir uždirbo, turėtų gauti pensiją tokią, jog sudurtų galą su galu“, – kalbėjo pašnekovas.
Kokia turėtų būti pensija?
Pasiteiravus, kokia turėtų būti pensija, kad senjorai galėtų oriai gyventi, ministras tikino, kad turėtume artėti prie europietiško standarto.
„Minimalią pensiją nustato absoliuti skurdo riba. Labai skirtinga situacija, šiuo atveju skaičiuojama, kad, jeigu žmogus disponuoja turtu, o ne nuomoja jį, ar tas turtas atitinka jo finansines galimybes. Dažnai būna, kad pensininkai gyvena kur kas didesniuose butuose, negu leidžia finansinės galimybės. Jeigu viską skaičiuotume optimaliai, tai tos lėšos kasmet perskaičiuojamos, kasmet indeksuojamos, jos ir yra ta minimali riba. Bet, kai kalbame apie orią pensiją, mes kalbame apie visai kitas sumas.
Bent jau Europoje yra skaičiuojama sąsaja su vidutiniu darbo užmokesčiu. Jeigu Lietuvoje tų, kurie turi būtinąjį stažą, pensiją sudaro vidutiniškai 45 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, tai mes turėtume viską daryti, kad artėtume prie 60–70 proc., tai reiškia, kad pensijos turėtų būti 600–700 eurų, jeigu žiūrėtume į europietišką standartą, o tam reikia kur labiau sistemiškų sprendimų“, – DELFI kalbėjo ministras.