„Tarp organizacijos steigėjų – profesorius Vytautas Landsbergis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, Raimundas Lopata, LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, žurnalistas Eduardas Eigirdas, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Mečys Laurinkus, verslininkas Vidmantas Janulevičius, buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Petras Vaitiekūnas ir kiti“, – buvo rašoma spaudos pranešimuose.

DELFI žiniomis tarp tų kitų, kurie talkina Sąjūdžiui, yra ir A. Januška. To neslėpė ir europarlamentaras P. Auštrevičius.

Petras Auštrevičius


„Mes kalbėjome su A. Januška taip pat. Jis turi daugybę pasiūlymų ir patarimų šitoje srityje. Mes turime ir antrą signatarą – Petrą Vaitiekūną, ir trečią – Mečį Laurinkų, ir patį profesorių Vytautą Landsbergį. Visa laimė, kad valstybės signatarai rodo pasiryžimą ir norą ieškoti sprendimų tokiose sudėtingose situacijose.

A. Januška nėra demokratiškos ir nepriklausomos Lietuvos priešas – atvirkščiai, jis stengiasi, kad rizikos, kurios keliamos mūsų valstybei būtų minimizuotos, ir apskritai jų neliktų“, – DELFI sakė P. Auštrevičius.

Mes kalbėjome su A. Januška taip pat. Jis turi daugybę pasiūlymų ir patarimų šitoje srityje. Mes turime ir antrą signatarą – Petrą Vaitiekūną, ir trečią – Mečį Laurinkų, ir patį profesorių Vytautą Landsbergį. Visa laimė, kad valstybės signatarai rodo pasiryžimą ir norą ieškoti sprendimų tokiose sudėtingose situacijose.


Pasak jo, Sąjūdžiai nariai nori plataus tarppartinio sutarimo, ir rengia europinio lygio peticiją dėl Astravo.

„Ieškoti kaltų yra ne mūsų darbas , istorijos paraštėms palikime tuos dalykus“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Bandys sutelkti prijaučiančius „žaliosioms“ idėjoms

Žygimantas Pavilionis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Vienas iš Sąjūdžio entuziastų, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis aiškino, kad A. Januška yra vienas iš signatarų, kurie jų judėjimą remia.

„Tiesą sakant, nemanau, kad jis tai daro pakankamai aktyviai. Mes ne kartą bandėme kalbėti su juo apie įvairius veiksmus prieš Astravą. Jis viešai pasisakė, bet pats nesijungė į tą judėjimą“, – sakė Ž. Pavilionis.

Pasak jo, Sąjūdžio iniciatoriai mano, kad tame judėjime turėtų būti ne tik politikos titanai ir strategai, bet, visų pirma, jaunoji karta ir „žalieji“. Politikas sakė, kad jau buvo susisiekta su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, ir „žaliais“ jaunais politiniais lyderiais.

„Albinas tuose susitikimuose, steigiamuosiuose renginiuose nedalyvavo, ir jo parašo ten nėra, bet aš žinau, kad jis remia įvairias priemones, kurios tą monstrą užkardytų“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Pasigenda pastangų Vakarų fronte

Politikas kritikavo dabartinės valdžios strategiją bandyti dialogo su Baltarusija forma spręsti šią problemą. Jo nuomone, visiškai nedirbama Vakarų fronte.

„Tiek Albinas, tiek aš, tiek Petras Auštrevičius, tiek Vytautas Landsbergis – mes esame ta sena derybinė komanda, kuri visus ledus į Vakarus pralaužia, ir mes matome, kad nėra darbo plano su Vakarais“, – sakė Ž. Pavilionis.

Tiek Albinas, tiek aš, tiek Petras Auštrevičius, tiek Vytautas Landsbergis – mes esame ta sena derybinė komanda, kuri visus ledus į Vakarus pralaužia, ir mes matome, kad nėra darbo plano su Vakarais.


Jo nuomone, po šio judėjimo vėliava reikėtų vienyti visus, kam rūpi „žaliosios“ idėjos.

„Jeigu tie monstrai už sienos pasileis už sienos, ypač – visi keturi reaktoriai, kurių galingumas bus didesnis negu Černobylio, tai jie žaliąją energetiką Lietuvoje tiesiog uždarys. (…) Kremliaus ir Pekino tikslai nieko bendro su „žaluma“ neturi. (…)

Mes bandome pasakyti tai jaunai kartai, kuri šiaip jau yra seniai „žalia“, ir tradicinėms partijoms, kurios tik pradeda „žaliuoti“, kad jau atėjo laikas susivienyti visiems, ir, pasinaudojant ta „žalia“ banga Europoje, pakelti Astravo klausimą“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Vasario 15 d. Seimo istorinėje Kovo 11-osios salėje rengiamas didžiulis renginys „Sąjūdis prieš Astravas“. Jo metu bus pristatyta europinė peticija prieš Astravo AE.

„Mes jau turime šimtus žmonių, bet aš noriu, kad visi pamatytų, kad salė yra užpildyta iki lubų. (…) Pas mus atvyks praktiškai visa Baltarusijos opozicija, buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas“, – sakė Ž. Pavilionis.

Jungties prie Sąjūdžio prie Astravo organizatoriai kviečia ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių.

V. Landsbergis: Januška turbūt stebi iš distancijos

Vytautas Landsbergis


Į Sąjūdį prieš Astravą įsitraukęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis spėjo, kad A. Januška stebi tą veiklą per atstumą.

„A. Januška turbūt stebi iš distancijos. Viename iš pirmųjų susitikimų jis irgi dalyvavo kaip stebėtojas, bet paskui daugiau niekada neateina. Galbūt jis turi kitų planų, aš nežinau, Jūs jo paties klauskite“, – sakė V. Landsbergis.

Pasak jo, Sąjūdžio prieš Astravą tikslas yra pažadinti visuomenę pasipriešinimui.

„Tikslas – kad nepradėtų veikti, kad būtų įsisąmoninta, kad ta vieta prie Vilniaus yra neleistina“, – sakė V. Landsbergis.

Jo nuomone, tai dar nevėlu padaryti.

„Kol žmogus gyvas – niekada nevėlu“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Jis kritiškai įvertino užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus veikimą šitame fronte.

„Dabar važiavo į Minską, bet daug metų praėjo, kai jis per mažai arba nieko nedarė, tą pastebėjo prezidentas. Prezidentas paklausė, kodėl tiek metų nieko nebuvo daroma“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Kirkilas: netiesa, kad mes nieko nedarome

Gediminas Kirkilas


Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas, kuriam būnant premjeru yra patarinėjęs A. Januška, jį charakterizavo kaip strateginį mąstytoją.

„Jis turbūt turi minčių, kad toks judėjimas gali būti kažkiek naudingas. Jis dėl to ir prisijungė, jis yra žmogus laisvas“, – sakė G. Kirkilas.

Politikas priminė, kad „valstybininkų“ neigiamą įvaizdį formavo patys konservatoriai, kurių dabartinis lyderis iš naujo bando vartoti tą sąvoką kitame kontekste.

„Patys konservatoriai bandė suformuoti tokį įvaizdį, keikė vadinamus „valstybininkus“, dabar žiūriu, kad Gabrielius reabilitavo „valstybininkus“, nes rinkimams reikia kažkokios stovyklos. Tai, matomai, tą ir daro“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Patys konservatoriai bandė suformuoti tokį įvaizdį, keikė vadinamus „valstybininkus“, dabar žiūriu, kad Gabrielius reabilitavo „valstybininkus“, nes rinkimams reikia kažkokios stovyklos. Tai, matomai, tą ir daro.


Socialdarbiečių lyderis sakė, kad ir jį ne kartą yra kvietę jungtis prie Sąjūdžio prieš Astravą, tačiau jam atrodo nepriimtina, kad tas judėjimas yra su aiškiu politiniu ženklu.

„Jie mane ne kartą kvietė. Aš jiems sakiau, kad, jeigu čia būtų realiai nepartinė, kokia nors, pavyzdžiui, jaunimo iniciatyva, tada – taip. Bet, jeigu čia yra tik tam, kad kritikuotų Liną Linkevičių, kuris, mano požiūriu, daugiausiai daro šitoje srityje, tai neverta“, – sakė G. Kirkilas.

Pasak jo, nebūna nei vieno ministro susitikimo, kad jis neinformuotų partnerių apie Lietuvos poziciją dėl Astravo AE.

„Taip pat Europos reikalų komitete yra speciali darbo grupė šiuo klausimu. Ji dirba jau seniai, ir mes darome visus įmanomus politinius žygius, ir Briuselyje taip pat. Darbo grupė ne visada viešai dirba, bet mes esame nemažą darbą padarę, informuodami savo partnerius“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Januška niekur nekandidatuos

Paklaustas, apie tai, kaip asmeniškai prisideda prie Sąjūdžio prieš Astravą, signataras A. Januška teigė, kad stengiasi, kiek leidžia galimybės, prisidėti savo pozicija, nuomone.

„Esu pasirašęs keletą viešų tekstų, rašęs ir rašau apie tai. Dalyvauju ir dalyvausiu visuose įmanomuose sambūriuose, svarstant Astravo problemas. Deja, dėl laiko stokos dabar besikuriančiame Sąjūdyje nesu tarp organizatorių, bet ateityje, mielai prisidėsiu, ypač jeigu bus renkami parašai peticijai į Europos Parlamentą“, – teigė A. Januška.

Pasak jo, labai svarbu, kad „aktyvi pilietinės visuomenės dalis organizuojasi bendrai pozicijai, (geriau vėliau nei niekada), tad vyriausybė turės rimčiau reaguoti“.

„Aš nežinau, kokia bus šio Sąjūdžio konkreti organizacinė struktūra, bet manau, kad kiekvienas iš mūsų padėjęs parašą prieš Astravo atominę yra ar bus Lietuvos sąjūdžio prieš Astravą dalimi. Galime nusivilti valdžia, bet neturime pasiduoti pesimizmui patys. Bet kuriuo atveju, keturi reaktoriai yra žymiai blogiau nei vienas. Tad visiems veikti tikrai yra ką“, – teigė A. Januška.

Aš nežinau, kokia bus šio Sąjūdžio konkreti organizacinė struktūra, bet manau, kad kiekvienas iš mūsų padėjęs parašą prieš Astravo atominę yra ar bus Lietuvos sąjūdžio prieš Astravą dalimi. Galime nusivilti valdžia, bet neturime pasiduoti pesimizmui patys. Bet kuriuo atveju, keturi reaktoriai yra žymiai blogiau nei vienas. Tad visiems veikti tikrai yra ką.


Jis patikino, kad neketina dalyvauti partinėje politikoje, kaip ir kur nors kandidatuoti.

„Bet viešasis gyvenimas irgi yra politika, nes „nepolitika“ tėra pasyvumas ir nelaisvė“, – teigė A. Januška.

Pasyvumą ir susitaikymą vadina problema

A. Januška teigė, kad viena iš problemų dėl Astravo atominės yra mūsų pačių pasyvumas ir susitaikymas, kad nieko nepadarysi, belieka patobulinti saugumą dialoge su Aliaksandru Lukašenka.

„Esmė tame, kad pati statybos vieta yra parinkta taip, kad jaustis saugiais niekada negalėsim. Be to yra planuojami naujų reaktorių statyba, tad reikia priešintis ir tam. Jei mes ir ES šalys pirks elektrą iš pirmo reaktoriaus, tai tuo padėsim A. Lukašenkai grąžinti skolas Rusijai. Ir už mūsų pinigus „Rossatom“ galės pastatyti dar tris reaktorius“, – tvirtino A. Januška.

Pasak jo, tik vieninga ES pozicija dėl elektros nepirkimo, gali sustabdyti tolesnių reaktorių statybą, nes A.Lukašenkos galimybės skolintis yra išsemtos.

„Atrodo tai yra paprasta logika, apie tai kalba ir prezidentas. Sprendimas dėl kitų Astravo blokų slypi ne tiek dialoge su A. Lukašenka, kiek Briuselyje. Tačiau Vyriausybė realiai nieko nedaro. Jau keletą metų viešajame gyvenime stengiamasi burti žmones, kurie savo autoritetu, savo pozicija žadintų šią Vyriausybę rimtai žiūrėti į šią, galbūt, svarbiausią nacionalinio saugumo problemą. Deja, iki šiol nesėkmingai“, – teigė A. Januška.

Buvo dingęs iš viešumos

A. Januška yra Lietuvos diplomatas, Nepriklausomos valstybės akto signataras. 1998-2003 metais jis yra patarinėjęs Valdui Adamkui nacionalinio saugumo klausimais . Jis taip pat yra dirbęs tuometinio premjero Gedimino Kirkilo patarėju.

Anksčiau signataras dėl vaidmens ir įtakos daugelyje svarbių valstybės procesų oponentų buvo vadintas „pilkuoju kardinolu“ ir vienu pagrindinių šalies energetikos politikos architektų.

Ilgą laiką jis buvo mažai matomas viešajame gyvenime, kur vėl dažniau jo pozicijas įvairiais viešojo gyvenimo klausimais galima išvysti nuo prezidento rinkimų kampanijos meto.

Pavyzdžiui, pernai vasarį per Knygų mugę jis kartu su politologu prof. Raimundu Lopata dalyvavo filosofo prof. Alvydo Jokubaičio knygos „Politinis idiotas. Apie neišvengiamą politikos kvailybę“ pristatyme, kur išsakė kritiškų pastabų dabartinės valdžios atžvilgiu.

Ten jis Seimo Kultūros komiteto pirmininką valstiečių-žaliųjų vadovą Ramūną Karbauskį įvardijo kaip pagrindinį šūdmalos herojų, o didžiausiu šūdo malimo pavyzdžiu pateikė tuomet viešai svarstytą siūlymą sumažinti Seimo narių skaičių.

Baltijos šalys artėja prie sprendimo dėl Astravo elektros – Ž. Vaičiūnas

Kaip rašė naujienų agentūra BNS, Baltijos šalys gali jau artimiausiomis savaitėmis pasiekti bendrą poziciją dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros importo ribojimo, tikisi energetikos ministras.

„Deramės kartu, sėdime prie bendro stalo su Latvija ir Estija tam, kad sukurtume planą, kaip Baltarusijoje pagaminta elektra negalėtų būti importuota į Baltijos šalis. (...) Matydamas atmosferą ir konstruktyvumą, kartu ir Europos Komisijos įsitraukimą, tikiu, kad turėsime tikrai gerą kompromisą“, – Žinių radijui sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę taip pat sakė, kad Baltijos šalys artėja prie bendro sprendimo nepirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės. Baltijos šalių ministrai pirmininkai penktadienį Taline aptarė Baltijos šalių energetikos rinkos vystymą.

Latvijos vyriausybė pernai rugpjūtį buvo paskelbusi, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, Ryga perkels ją ties Latvijos siena. Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorius AST komentavo BNS, kad taip norima užtikrinti prekybos galimybes tarp Baltijos šalių ir Rusijos. Tuo metu Lietuva jau yra ėmusis žingsnių blokuoti Astravo elektros importą.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas antradienį kartu pabrėžė, jog svarbu išvengti „galimybės manipuliuoti Astravo korta ir trukdyti Baltijos šalių sinchronizaciją“ su žemyninės Europos elektros tinklais.

Pasak jo, jau kitą mėnesį Baltarusijoje turėtų lankytis tarptautiniai ekspertai. Ministras pakartojo, kad kol nėra įgyvendintos streso testų rekomendacijos, ši atominė elektrinė neturi pradėti veikti.

„Mano žiniomis, jau kovo mėnesį yra planuojamas Europos Komisijos vizitas kartu su Europos branduolinės energetikos reguliatorių atstovais į šią elektrinę įvertinti Baltarusijos pateikto veiksmų plano – kiek tas veiksmų planas padėtų užtikrinti saugą ir kiek jis yra adekvatus“, – kalbėjo ministras.

Minske vasarį per Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitą Baltarusijos diplomatijos vadovas Vladimiras Makėjus teigė, kad jo šalis „artimiausiu metu“ žada priimti EK Energetikos generalinio direktorato ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) atstovus.

Lietuva laikosi pozicijos, kad jėgainė Baltarusijoje statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.