Pernai Rusija sudarė sąlygas Lietuvos ir kitų 52 valstybių piliečiams atvykti į Karaliaučiaus sritį ir Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį, gavus nemokamas elektronines vizas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir karinė žvalgyba kasmetinėje ataskaitoje nurodė, kad šis sprendimas ne tik suteikia papildomų galimybių Lietuvos gyventojams keliauti po Rusiją, bet ir kelia riziką nacionaliniam saugumui.

VSD direktorius Darius Jauniškis antradienį per spaudos konferenciją Seime pristatydamas šį dokumentą tvirtino, kad Lietuvos žvalgyba jau fiksavo bandymus verbuoti Lietuvos piliečius pasinaudojus minėta galimybe.

„Taip, mes fiksuojame bandymus, ir tai yra nevienetiniai atvejai. Dėl to ir sakome, kad tai yra didelė rizika, tokia pasala įdėta pačios Rusijos, su labai aiškiais ketinimais“, – teigė jis.

VSD vadovas atsisakė nurodyti, kiek tokių bandymų fiksuota, tik sakė, jog tai nėra „tragiški skaičiai“.

Įspėjo valstybės tarnautojus

„Vizų režimo supaprastinimas ir dėl to didėsiantis į Rusiją keliaujančių užsieniečių srautas yra itin palankios aplinkybės Rusijos žvalgybos tarnyboms“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Anot dokumento, informaciją apie į Rusiją atvykstančius užsieniečius Rusijos žvalgybos tarnybos gauna tuo pat metu, kai užsienietis pateikia vizos prašymą.

Žvalgybos teigimu, tarp atvykstančiųjų Rusijos žvalgybos tarnybos ieško asmenų, kurie gali turėti vertingos informacijos arba, tarnybų manymu, yra pažeidžiami.

Ataskaitoje rašoma, kad ypač daug dėmesio Rusijos žvalgybos tarnybos skiria į Rusiją vykstantiems buvusiems ir esamiems politikams, verslininkams, teisėsaugos pareigūnams, kariams, žurnalistams.

D. Jauniškio teigimu, kai kurie klausimyno, kurį būtina užpildyta norint gauti elektroninę vizą, klausimai atrodo gana keistai.

„Ten yra įdomūs ir keisti klausimai, kurie lenda labai giliai į tavo asmenines duomenų bazes“, – sakė jis, bet nesukonkretino, kokie klausimai kelia įtarimų.

Į Rusiją vykstantiems Lietuvos piliečiams žvalgyba paskelbė rekomendaciją vengti keliauti vienam, nepažeisti viešosios tvarkos, saikingai vartoti alkoholį, jei įmanoma, vengti kartu vežtis pagrindinius mobiliuosius ir kompiuterinius įrenginius, kritiškai vertinti naujas pažintis, gaunamus pasiūlymus ir prašymus.

Karinės žvalgybos vadovas Remigijus Baltrėnas per spaudos konferenciją sakė, kad ypač valstybės tarnautojai turėtų įvertinti būtinybę keliauti į Rusiją ar Baltarusiją.

„Norėčiau prisidėti prie VSD direktoriaus rekomendacijos, ypač valstybės institucijų tarnautojams ir darbuotojams: labai atidžiai rinkitės ir įsivertinkite, ar jums tikrai aktualu vykti į Rusiją ir Baltarusiją“, – teigė jis.

Dėmesys Lietuvos rusams

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti Lietuvoje gyvenančiais Rusijos tėvynainiais.

Ataskaitoje paskelbta ir vieno aktyviai šioje veikiančio Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūno tapatybė.

Anot žvalgybos, FSB pareigūnas Piotras Čaginas, vykdydamas žvalgybą prieš Lietuvą, naudojasi neegzistuojančios Karaliaučiaus srities visuomeninės organizacijos „Pergalės fondas“ priedanga ir fiktyvia jai atstovaujančio lietuvių kilmės visuomenininko Petro Taraškevičiaus tapatybe.

Pasak žvalgybos tarnybų, veikdamas iš Karaliaučiaus srities, P. Čaginas aktyviai mezgė kontaktus su Rusijos tėvynainių organizacijų Lietuvoje atstovais, per juos įvairiuose Lietuvos miestuose organizavo ir finansavo teigiamą Sovietų Sąjungos ir Rusijos įtakos Lietuvai įvaizdį formuojančius renginius.

Ataskaitoje skelbiama ir šio asmens nuotrauka.

Dokumente teigiama, kad FSB per Lietuvos piliečius pernai skyrė lėšų šešiems Rusijos ideologinę politiką atitinkantiems su Antruoju pasauliniu karu susijusiems renginiams Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Kaip ir ankstesniais metais, ataskaitoje nurodoma, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusijos vykdoma užsienio ir saugumo politika.

Šioje ataskaitoje taip pat paviešinta nuotrauka iš pernai lapkritį įvykusių dėl šnipinėjimo nuteistų asmenų mainų Kuršių nerijoje.

Poveikis mažėja

Nepaisant nemažėjančių Rusijos bandymų daryti įtaką Lietuvoje gyvenantiems tėvynainiams, šių pastangų poveikis slopsta, teigė VSD vadovas.

„Poveikis yra mažėjantis, be jokios abejonės. Turiu konstatuoti, kad piliečių sąmoningumas yra stipriai išaugęs“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė jis.

D. Jauniškis tvirtino, kad įtaką mėginama daryti ne tik rusakalbiams Lietuvos gyventojams, bet ir lietuvių tautybės asmenims.

„Yra tų bandymų ir, sakyčiau, kartais gana įžūliai bandoma daryti įtaką vienokia ar kitokia forma – ar pinigais, ar jausmais žaidžiant, ar dar ką nors pakišant“, – sakė jis.

„Tačiau jų galimybės yra suspenduotos“, – pridūrė žvalgybos vadovas.