Komisija nusprendė, kad, dalyvaudamas Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4021 svarstyme ir balsavime dėl šio projekto bei pasiūlymų jam, BFK pirmininkas V. Ąžuolas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų.

Vis dėl to nuspręsta, kad, nepateikdamas BFK nariams parlamentaro J. Džiugelio rašto dėl nusišalinimo svarstant ir balsuojant dėl to paties įstatymo projekto ir tokiu būdu nesuteikdamas galimybės BFK priimti sprendimo balsuojant, V. Ąžuolas pažeidė Seimo statuto 52 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 51 straipsnio 2 dalį bei 55 straipsnio 1 dalį.

Šis J. Džiugelio prašymas buvo grindžiamas tuo, kad projektu bei pasiūlymais siūloma padidinti žemės mokesčio apskaičiavimo koeficientą iki 0,5, o tais atvejais, kai asmeniui ir su juo susijusiems asmenims, kontroliuojamiems vienetams ir (ar) asocijuotiems asmenims bendrai priklauso daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, žemės mokesčio koeficientą taikyti – 1.

Tuo metu, kaip teigiama Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje, komiteto pirmininkas V. Ąžuolas kartu su savo mama valdo daugiau nei 600 ha žemės, o tai reiškia, kad projektu siūlomas naujas mokestis tiesiogiai susijęs su Seimo nario V. Ąžuolo asmeniu bei priėmus projektą tiesiogiai darytų įtaką jo finansinei padėčiai.

Projektas buvo svarstomas 2019 m. lapkričio 20 d. BFK posėdyje. Nei pradėjus posėdį, nei posėdžio metu svarstant nurodytą projektą V. Ąžuolas BFK narių neinformavo apie gautą prašymą nusišalinti.