Iš pradžių nepasikeis beveik niekas. Net kasdieniai reikalai tarp Jungtinės Karalystės (JK) ir Europos Sąjungos (ES) nepakis viso pereinamojo periodo metu, iki pat metų pabaigos.

Jei JK kada nors nuspręstų, kad nori vėl įstoti, tuomet ES jai taikytų stojimo procedūras kaip ir bet kokiai kitai narystės siekiančiai išorės valstybei.

Tiesa, kone akivaizdžiausias skirtumas, kurį pasimatys - Briuselyje bus nuleista JK vėliava prie Europos Parlamento.

JK nuo šiol nebeturės europarlamentarų, o tie britai, kurie dirbo parlamente ir į jį buvo išrinkti pernai metų gegužę, išvyks. Tiesa, britai nebegalės siekti aukštų postų Briuselyje, tačiau teigiama, kad ne vienas jau iš anksto pasirūpino dviguba pilietybe.

JK taip pat nebeturės galimybės siūlyti atstovą į Europos Komisiją. Nors to nedarė ir pernai, jo vieta liko tuščia.

Protestas prieš BREXIT Jungtinėje Karalystėje

O tuščios britų vietos, kurios liks parlamente, bus paskirstytos taip: 46 iš jų vietų bus paliktos būsimoms ES narėms, o 27 vietos bus paskirstytos nepakankamai atstovaujamoms šalims.

Kaip nurodo Jungtinės Tautos, maždaug 1,2 mln. JK piliečių gyvena kitose ES šalyse, daugiausia Ispanijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje.

JK statistikos biuro duomenimis, Britanijoje gyvena 2,9 mln. kitų ES šalių piliečių, kurie sudaro maždaug 4,6 proc. populiacijos. Pagal išstojimo susitarimą, kurį pasirašė abi šalys, iš pradžių abi šių piliečių grupės išsaugos iki „Brexito“ turėtas teises dirbti ir gyventi juos priėmusioje šalyje.

Protestas prieš BREXIT Jungtinėje Karalystėje

Tačiau britams Europoje ir ES piliečiams Britanijoje gali tekti užsiregistruoti valdžios institucijose, o atskiros valstybės narės nustatys savas procedūras. Laisvas judėjimas bus galimas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Po to ES piliečiai galės likti JK jei toliau dirbs, numatyta išstojimo sutartyje. JK vyriausybė yra sakiusi, kad ketina nutraukti iš ES atvykstančių žmonių „judėjimo laisvę“, o dėl tikslių minėtų piliečių grupių teisių bus deramasi po „Brexito“.

JK iki pereinamojo periodo pabaigos liks ES teisės ir Europos Teisingumo Teismo (ETT) subjektas, taip pat ir dėl bet kokių sprendimų dar neišnagrinėtose bylose.

Vasarį pradės derybas dėl prekybos

JK sako esanti pasiruošusi vasario 1-ąją pradėti prekybos derybas, tačiau ES narės vis dar diskutuoja, ko norėtų iš šių derybų. Britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas vasario pradžioje pristatys savo idėjas dėl laisvosios prekybos sutarties. Jos metmenys galėtų būti parengti remiantis neseniai ES ir Kanados pasirašytu susitarimus.

Dar gali prašyti laiko

Liepos 1-oji: galutinis terminas prašyti pratęsimo Numatyta, kad pereinamasis laikotarpis po „Brexito“ truks iki 2020 metų gruodžio 31-osios. JK gali paprašyti pratęsti šį terminą vieneriems ar dvejiems metams, tačiau turi informuoti ES apie prašymą iki liepos 1 dienos.

Pereinamojo laikotarpio pabaiga

Gruodžio 31-oji: baigiasi pereinamasis laikotarpis. Nepratęsus pereinamojo laikotarpio ar nesudarius prekybos susitarimo, 2020 metų gale santykiai tarp JK ir ES bus nutraukti. Naujas susitarimas leistų abiem šalims pradėti naują partnerystę. Jei susitarti nepavyktų, per vieną naktį būtų smarkiai sutrikdyti susisiekimas, prekyba ir daugelis kitų ryšių abipus Lamanšo sąsiaurio.

Pensijos

Kai Lietuvos pilietis jau yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir gyvendamas bei dirbdamas Jungtinėje Karalystėje užsitarnavo britišką pensiją, kuri jam buvo paskirta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, tuomet po pereinamojo laikotarpio pabaigos grįžus į Lietuvą britiškos pensijos mokėjimas bus tęsiamas. Nustatant teisę į pensiją bus atsižvelgta į Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgytą stažą, net ir tuo atveju, jei asmuo grįš į Lietuvą anksčiau.

EP balsavimas

Išmokos

Britams pasitraukus iš Europos Sąjungos, kai į Lietuvą parvykusiam žmogui bus nustatoma teisė į ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas bus sumuojamas.

Nedarbo išmokos

Iki 2020 metų gruodžio 31 dienos vis dar galios Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai ir nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bus sumuojamas Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas. Be to, asmuo, gaunantis nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje, galės vykti ieškoti darbo Lietuvoje ir toliau gauti nedarbo išmoką.

Vaiko pinigai

Jei visa šeima iš Jungtinės Karalystės grįžta gyventi į Lietuvą, vaiko pinigai bus skiriami pagal Lietuvos teisės aktus, tai yra vaikai turės visas galimybes gauti 60 eurų vaiko pinigus už kiekvieną vaiką ir po 40 eurų priemoką, kuri mokama neįgaliems, gausių (3 ir daugiau vaikų) ir nepasiturinčių šeimų vaikams.

Jei vienas iš šeimos narių lieka gyventi ar dirbti Jungtinėje Karalystėje, tuomet pradedami taikyti Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Juose numatyta, kad šeima tuo pat metu už tą patį vaiką negali gauti pilnos išmokos ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje narėje.

Ar dar spės susitvarkyti dokumentus?

Advokatų kontoros „Your Law 24/7“ advokatas R. Bergmannas teigė, kad dokumentus pateikiančių Europos Sąjungos (ES) piliečių artimiesiems, kurie nėra ES šalių piliečiai, bus taikomos papildomos sąlygos.

„Nors lieka dar daug laiko iki prašymo likti Didžiojoje Britanijoje pateikimo, vis dėl to mes rekomenduojame visiems Lietuvos piliečiams, norintiems pasilikti, kuo skubiau kreiptis, – ragino advokatas. – Pateikiant paraišką užtenka tapatybės įrodymo kortelės ir įrodymo, kad gyvenate Jungtinėje karalystėje. Tai gali būti nacionalinio draudimo numeris.“

Advokatas tvirtino, kad visa procedūra yra paprasta, advokato paslaugų dažniausiai nereikia, tačiau yra ir išimčių. „Kreiptis į advokatą rekomenduojame dviem atvejais: pirma, jei jau pateikėte parašką ir ji buvo atmesta, antra, jei turite bet kokios šalies teistumą, net jei apkaltinamajam nuosprendžiui yra suėjęs senaties terminas, – įvardijo R. Bergmannas. – Ši informacija svarbi Lietuvos piliečiams, kurie turėjo problemų su policija, nesvarbu, kokioje šalyje.“

R. Bergmannas teigė, kad, pagal ES teisės aktus, visada peržiūrimos deportacijos ar draudimai įvažiuoti į šalį, kitų ES šalių piliečių, keliančių grėsmę visuomenei, apribojimai.

„Pagrindinė problema yra ta, kad nelabai seniai Britanijos valdžia pradėjo ypatingai griežtai vertinti šią direktyvą ir nesuteikia galimybės įvažiuoti ES piliečiams, į kuriuos anksčiau nekreipdavo dėmesio“, – apie sugriežtintas sąlygas kalbėjo advokatas.