LVŽS pirmininkas R. Karbauskis kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau – ir susisiekimo, ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų, teigiama pranešime spaudai.
Ramūnas Karbauskis paviešino su Roku Masiuliu susijusių asmenų schemą.

„Įtarimų kelia labai daug tendencijų ir iš jų ryškėjanti įdarbinimo schema. Grupė įvairiais ryšiais tarpusavyje susijusių asmenų tiesiog keliauja paskui R. Masiulį – jam dirbant „Klaipėdos naftoje“ įsidarbina šioje bendrovėje. Paskui, jam tapus energetikos ministru – kraustosi į energetikos srities sektoriuje dirbančias valstybines įmones, o jam einant susisiekimo ministro pareigas – dar kartą pajuda link susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių. Panašu, kad įdarbinimo procesuose dalyvavo su vienu iš R. Masiulio paskirtų viceministrų siejamas juridinis asmuo, kuris galimai ne tik turėjo įtakos strateginių energetikos ir susisiekimo sektoriaus įmonių vadovų skyrimui, bet ir vėliau gaudavo iš tų įmonių pelno per įvairius užsakymus“, – apie galimą vieną iš nepotizmo ir politinės korupcijos pavyzdžių ministerijai vadovaujant R. Masiuliui, komentavo R. Karbauskis, kuris cituojamas pranešime.

R.Karbauskis STT taip pat prašo atsakyti, kiek asmenų, susijusių su tam tikromis įmonėmis ar organizacijomis, buvo įdarbinta R. Masiulio darbo ministerijoje laikotarpiu, bei prašo nustatyti šių žmonių ryšius su paskui jų naujoms darbovietėms paslaugas teikusiais subjektais – viešųjų pirkimų laimėtojais.

Seimo narys dėkoja visuomenei už aktyvumą pastarosiomis savaitėmis. Pasak jo, buvo gauta daug pranešimų, kuriuose informuojama apie galimus R. Masiulio artimos aplinkos žmonių įdarbinimus jo pavaldume esančiose įstaigose.

Šie duomenys, R. Karbauskio teigimu, taip pat buvo pateikti STT kartu su susisteminta kita viešai prieinama informacija, kuri gali būti STT naudinga vertinant situaciją. Pasak R. Karbauskio, gal tai STT padės įvertinti asmenų judėjimą iš įstaigos į įstaigą priklausomai nuo R. Masiulio karjeros posūkių ir nustatyti, ar toks vienaip ar kitaip susijusių asmenų karjeros siekimas buvo skaidrus ir nesukūrė prielaidų korupcijai atsirasti.

R. Karbauskio teigimu, viešai prieinama informacija rodo, jog su R. Masiulio karjera versle ir politikoje bei jo šeima susiję asmenys sėkmingai kilo karjeros laiptais sektoriuose, kuriuose R. Masiulis užėmė vadovaujančias pareigas.

R. Karbauskis STT pateikė per dvidešimt įvairiai tarpusavyje susijusių asmenų pavardžių ir paprašė išsiaiškinti, ar tokių asmenų su panašiomis sąsajomis nebuvo daugiau. Tai yra svarbu dėl to, kad tendencija yra linkusi išlikti ir R. Masiuliui pasitraukus iš susisiekimo ministro pareigų: jis ir su juo darę karjerą asmenys vėl drauge matomi Vilniaus šilumos tinklų vadovybėje.

Schemoje – 13 pavardžių

R. Karbauskio paviešinto schemoje minima 13 pavardžių ir penkios įstaigos arba institucijos.

Pirmasis - buvęs Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas, energetikos ekspertas Romas Švedas. Nurodoma, kad jis 2009-2011 m. yra buvęs energetikos viceministru, LEO LT stebėtojų tarybos nariu, pirmininku, likvidatoriumi. Jis yra ėjęs AB „Klaipėdos nafta“ valdybos pirmininko pareigas. 2017 m. R. Švedas buvo AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininku, 2018 m. - „Rail Baltica” stebėtojų tarybos nariu.

Schemoje minimas bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška. Nurodoma, kad prieš tai - 2007-2010 m. jis buvo bendrovės „Ernst & Young“ audito vyresnysis konsultantas, paskui yra dirbęs AB „Klaipėdos nafta“ Finansų ir administracijos direktoriumi ir šios bendrovės generaliniu direktoriumi.

2016 m. į pareigas paskirtas AB „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Rolandas Zukas, kartu 2015-2020 m. ėjo energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės EBSO-G generalinio direktoriaus pareigas, 2015-2016 m. jis buvo gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ valdyboje ir elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ stebėtojų taryboje. 2011-2015 m. R. Zukas užėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto direktoriaus pareigas. Jis yra dirbęs LEO LT.

Nuo 2019 m. sostinės savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus pareigas einantis Gerimantas Bakanas, prieš tai nuo 2017 m. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotoju“. 2014-2016 m. jis ėjo AB „Klaipėdos nafta“ finansų ir administravimo departamento direktoriaus pavaduotojo, o paskui ir direktoriaus pareigas. 2012-2014 m. jis buvo tos pačios akcinės bendrovės administracijos vadovu.

Egidijus Lazdauskas yra vienas iš žmonių, kuris, pagal schemą, R. Masiulį lydi nuo „Ernst & Young“ laikų. Šioje bendrovėje jis buvo Infrastruktūros projektų komandos vadovas. Paskui jų su R. Masiuliu keliai susitiko dar kartą, kai šis ėjo susisiekimo ministro pareigas. 2017 m. jis dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos vadovu. Nuo 2019 m. - antrinės krovinių vežimo bendrovės „LG Cargo“ generalinio direktoriaus pareigas.

Į schemą pateko ir buvęs (2018-2019 m.) Valstybinės miškų urėdijos generalinis direktorius Marius Pulkauninkas. Jis 2014-2018 m. užėmė AB „Klaipėdos nafta“ finansų direktoriaus pareigas, o 2015 m. buvo „Baltic institute of Corporate Governance” valdybos nariu. M. Pulkaunininkas irgi yra dirbęs (2002-2014 m.) „Ernst & Young“ vadybininku.

Gabija Kuncytė, R. Masiuliui būnant Susisiekimo ministru, 2018 m. buvo paskirta AB „Lietuvos paštas“ teisės departamento vadove, prieš tai – 2015-2017 m. ji buvo AB „EPSO G” teisės skyriaus vadove, o 2012-2015 m. dirbo teisininke AB „Klaipėdos nafta“.

Rytis Ambrazevičius, pagal schemą, R. Masiulį karjeros kelyje lydi nuo AB „Klaipėdos nafta“ laikų. 2011-2016 m. jis buvo šios akcinės bendrovės valdybos narys, 2016-2019 m. ėjo AB „EPSO G“ valdybos pirmininko, o 2016 m. „Baltic institute of corporate governance” prezidento pareigas. 2019 m. jis buvo įdarbintas „Vilniaus vandenų“ valdyboje.

Rimvydas Štilinis 2014-2015 m. vadovavo buvusiai „Lietuvos energijos“ dukterinei bendrovei „Visagino atominė elektrinė - specialios paskirties bendrovė“, 2016 m. paskirtas AB „EPSO G“ infrastruktūros direktoriumi ir „Litgrid“ valdybos pirmininku bei „Ambergrid“ valdybos nariu. Schemoje nurodoma, kad jis paskirtas Ignalinos AE valdybos pirmininku.

2018-2019 m. „Lietuvos pašto“ valdybos narys Nerijus Datkūnas, prieš tai – 2014 m. buvo paskirtas į „Ambergrid“ valdybą, o nuo 2015 m. buvo „Baltic institute for corporate governance” savanoriu.

Ignas Degutis 2017 m. buvo paskirtas AS „RB Rail“ vyriausiojo finansininko pareigas, jis buvo bendrovės valdybos nariu. Prieš tai, 2015 m. jis įdarbintas „Lietuvos energijos“ kogeneracinių elektrinių projektų vadovu, 2016 m. - vyr. finansininku UAB „Vilniaus kogeneracininėje jėgainėje“. Dar anksčiau jis užėmė AB „Klaipėdos nafta“ Ekonomikos skyriaus vadovo pareigas, rengė SGD terminalo plėtros projekto finansavimo programą. „Ernst and Young“ jis dirbo operacijų ir rizikos patarėju.

Paulius Martinkus 2016-2019 m. ėjo susisiekimo viceministro pareigas, 2017 m. jis tapo Klaipėdos uosto direkcijos valdybos nariu, 2016-2017 m. ėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos nario pareigas. Prieš tai – 2014-2016 m. jis buvo „Baltic institute of corporate governance” prezidentu.

Lukas Danielevičius 2008-2010 m. dirbo „Ernst and Young”, o paskui 2017-2019 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ korporatyvinės veiklos departamento vadovu, 2019 m. tapo AB „LG Cargo” valdybos nariu, korporatyvinės veiklos departamento vadovu, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ valdybos nariu.

Žmonės schemoje – kas jie? Gerimantas Bakanas

Gerimantas Bakanas

R. Masiulis pernai spalio mėnesį tapo Vilniaus šilumos tinklų valdybos nariu.

Tai atsitiko po to, kai šios įmonės direktoriumi pernai vasarą pradėjo dirbti Gerimantas Bakanas, pozicijoje pakeitęs Mantą Buroką.

G. Bakanas anksčiau taip pat dirbo Susisiekimo ministerijai priklausančiuose „Lietuvos geležinkeliuose“.

Kai „Lietuvos geležinkeliams“ pradėjo vadovauti Mantas Bartuška, G. Bakanas tapo jo pavaduotoju. Prieš tai G. Bakanas dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).

Tačiau iš įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ G. Bakanas pasitraukė 2018 metais, įmonėje neišdirbęs nė metų. Pasitraukimas tada komentuotas nebuvo.

Primename, kad tiek G. Bakanas, tiek ir M. Bartuška abu dirbo „Klaipėdos naftoje“, kai joje darbavosi ir buvęs ministras R. Masiulis.

Profesionalus vadovas - Rytis Ambrazevičius

R. Karbauskio schemoje minimas ir vienas savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ valdybos narių Rytis Ambrazevičius. Šias pareigas jis užima nuo 2019 metų gruodžio 20 dienos.

Rytis Ambrazevičius

Nuo 2017 metų sausio 11 dienos iki 2019 metų balandžio 5 dienos R. Ambrazevičius dirbo valstybės valdomos įmonės „Epso-G“ valdybos pirmininku.

Nuo 2016 metų liepos 29 dienos iki šiol R. Ambrazevičius užima asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ vadovo pareigas.

2011–2016 metais R. Ambrazevičius buvo valstybės valdomos „Klaipėdos naftos“ valdybos nariu.

Socialiniame tinkle „LinkedIn“ R. Ambrazevičius nurodo turintis gilias žinias apie gerą įmonių valdymą ir daug patirties kuriant valdymo strategijas.

„Du dešimtmečiai vadovavimo patirties aukščiausio lygio pareigose įvairiose tarptautinėse ir vietos įmonėse“, – apie save rašo R. Ambrazevičius.

Jis dar nurodo, kad valdo konsultacijų įmonę „Vadeksa“.

Anksčiau R. Ambrazevičius dirbo įmonėse „Nexetic“, „Omnitel“ (dabar „Telia“), „Mandatum Life Baltic“, „Sampo gyvybes draudimas“ ir „Europark Vilnius“, vadovavo „Lietuvos gyvybės draudimo įmonių“ asociacijai.

R. Ambrazevičius studijavo Kauno technologijos universitete ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Jis teigia mokantis anglų, rusų, lenkų ir vokiečių kalbas.

Ignas Degutis: rengė SGD terminalo programą

Schemoje taip pat galima rasti Latvijoje registruotos įmonės „RB Rail“ valdybos narį ir vyriausiąjį finansininką Igną Degutį.
Ignas Degutis

Oficialiame „Rail Baltica“ tinklapyje rašoma, kad I. Degutis yra ekonomikos specialistas, turintis didelę finansų valdymo patirtį, įskaitant ekonomikos studijas, finansavimo schemas ir sutarčių derinimą valstybiniuose nacionalinės svarbos projektuose.

„I. Degutis vadovavo „Klaipėdos naftos“ ekonomikos skyriui ir rengė SGD terminalo plėtros projekto Klaipėdoje finansavimo programą, kurioje buvo numatytas finansavimas iš kreditavimo institucijų, dujų sektoriaus reglamentavimo aplinkos ir ES fondų.

Jis taip pat yra dirbęs „Ernst & Young“ operacijų ir rizikos patarėju, ėjęs kitas pareigas telekomunikacijų ir draudimo sektoriuose“, – rašoma internetinėje svetainėje. Šie faktai pateikiami ir R. Karbauskio schemoje.

Be to, nurodoma, kad 2015 metais I. Degutis prisijungė prie valstybės valdomos įmonės „Lietuvos energija“, kad galėtų planuoti, kurti ir įgyvendinti kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune finansavimo programas.

„Nuo 2016 metų sausio I. Degutis dirba vyriausiuoju finansininku įmonėje „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“, priklausančioje grupei „Lietuvos energija“. Įmonė vykdo atliekų deginimo ir biomasės kogeneracinių elektrinių projektą Vilniuje“, – skelbiama railbaltica.org.

I. Degutis nurodo įgijęs finansų ekonomikos bakalauro ir magistro laipsnius ISM vadybos ir ekonomikos universitete Vilniuje.

Kaltinimus vadino kerštu

Tuo metu R. Masiulis anksčiau Eltai tvirtino, kad tai yra dar vienas R. Karbauskio žingsnis gelbstint susisiekimo ministrą J. Narkevičių.

R. Masiulis patikino, kad visos atrankos į susisiekimo sektorių buvo vykdomos pagal aukščiausius skaidrumo kriterijus. „Mano vadovavimo susisiekimo sektoriui metu visos atrankos buvo vykdomos pagal aukščiausius skaidrumo kriterijus. Atrankas vykdė nepriklausomos atrankų bendrovės ar tam skirtos valstybinės institucijos“, – sakė R. Masiulis.

R. Masiulis dar kartą pasikartojo, kad tai „valstiečių“ lyderio kerštas už tai, jog jis, būdamas ministru, pašalino Arvydą Vaitkų iš Uosto direkcijos vadovo pareigų.

„Kad Karbauskis keršys, žinojau tą pačią akimirką, kai atleidau uosto vadovą“, – sakė R. Masiulis.