Karvėms – 4 tyrimai, o žmonėms – tik 1

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas laidoje „DELFI diena“ sakė, kad departamentas toli gražu nepadarė visko, ką reikėjo padaryti.

„Kol kas departamentas teigia, kad daro viską, bet viskas yra tai, kad tiesiog išleidžia iš darbo į medicinines apžiūras, ir viskas.

Tai, kad padarytas tik vienas kraujo tyrimas dėl sunkiųjų metalų, parodo mūsų sveikatos sistemos netobulumą, o veterinarai karves patikrino 4 kartus. Na, žmogus Lietuvoje šiek tiek mažiau vertingas“, – sakė jis.

Vilkinami tyrimai

Anot pašnekovo, daugiausia klausimų kelia tai, kodėl taip vilkinami tyrimai, o atsakingi asmenys vengia atsakomybės.

„Kuo ilgiau organizme būna metalų, tuo sudėtingiau juos vėliau pašalinti, o padariniai gali būti sunkesni. Taip teigia toksikologai, tą teigia mokslų daktarė Ramanauskaitė. Matosi, kad galimai vilkinamas šis tyrimas, neva ugniagesiai geria iš skardinių ir bandoma nukreipti, jog jų gyvenimo būdas toks (taip norima paaiškinti padidėjusį metalų kiekį organizme)“, – kalbėjo S. Džiautas.

Saulius Džiautas

Ugniagesiai, įtariama, apsinuodiję sunkiaisiais metalais, bet valdžia tarsi sako, kad nežinia, ar tas užterštumas tikrai dėl šio gaisro, o galbūt dėl jų pačių gyvenimo būdo.

„Aš galiu atsakyti į vieną tokį elementarų klausimą. Ugniagesio, ištarnavusio 30, 25 ar vos 3 metus, organizme yra panašus kiekis viršijamų metalų. Kaip gali būti susiję su ugniagesio gyvenimo būdu, jei tik atėjęs dirbti turi tokį patį kiekį, kaip ir išdirbęs trisdešimt metų. Akivaizdu, kad tai yra susiję su tuo gaisru“, – paaiškino S. Džiautas.

Padaryta didelių klaidų

Kad situacija yra karikatūriška ir gana tragiška, pritarė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

„Toks situacijos aiškinimas iš Vidaus reikalų ministerijos vadovybės, iš ministro lūpų skamba apgailėtinai. Dabar mes privalome užtikrinti biomonitoringą ne tik ugniagesiams, bet ir gyventojams, kuriems teko daugiausia taršos, o tai dar net nėra padaryta.

Dar lapkričio mėnesį ekstremalių situacijų valdymo komisija, Alytaus miesto savivaldybės atstovai principingai kėlė klausimą dėl biomonitoringo, nes žmones buvo apėmusi panika – jie nežino, kas yra jų viduje, kas jų organizme ir kokie laukia padariniai. Buvo pažadėta, kad tai bus padaryta, o šiandien mes kalbame ir girdime, kad tas sveikatos monitoringas gali būti atliktas tik balandžio mėnesį, praėjus pusei metų nuo gaisro“, – DELFI sakė S. Džiautas.

Foto: DELFI

Pasiteiravus, ar gaisro Alytuje metu visko pakako, pašnekovas tikino, kad toli gražu ne. Pajėgumų buvo beveik dvigubai mažiau, nei iš tiesų reikėjo.

„Kadangi gaisro aprašymo mums niekas nedavė, tik dėl gerbiamo Lauryno Kasčiūno gavome tai, o gaisro aprašymą gali suprasti specialistas – gaisrininkas, dirbantis šioje sistemoje. Su ekspertais išanalizavome ir pamatėme, kad buvo padaryta labai daug klaidų.

Pajėgų turėjo būti dvigubai daugiau, turėjo gesinti daugiau kaip 60, o gesino apie 30 ugniagesių. Neparūpinta technikos, buvo pasitelkti tik 26 kursantai, kurie teisiškai negalėjo gesinti, nes jie – ne pareigūnai, neprisiekė valstybei. Buvo padaryta labai daug klaidų, todėl mes norime, kad vis dėlto galimai sveikatai padaryta žala, susijusi su pareigų neatlikimu, būtų atlyginta, atsakingi asmenys turėtų atsakyti“, – DELFI sakė jis.

L. Kasčiūno teigimu, buvo pasiruošta tik 30 proc.

„Būtent, kai valstybinės institucijos nesiėmė savo funkcijų, nepaskelbė valstybinio lygmens ekstremalios padėties, lyderystės turėjo imtis regiono lyderiai, kurie darė viską, ką buvo galima padaryti.

Laurynas Kasčiūnas

Analizė, kurią atliko kolegos, leidžia kalbėti apie tai, kad, pagal PAGD patvirtintas taisykles, tas technikos kiekis, kuris buvo naudojamas gaisrui likviduoti, siekė tik vieną trečdalį to, ką iš viso tuomet reikėjo sutelkti. Akivaizdu, kad buvo pasiruošta tik 30 procentų“, – tikino politikas.

Kai kurių pasekmių galėjo išvengti

Anot S. Džiauto, buvo galima išvengti kai kurių pasekmių.

„Galimai, jeigu ugniagesiai gaisro metu į švarią aplinką būtų išleidžiami kas keturias valandas, jie būtų nusiprausę kancerogenines medžiagas, būtų pasikeitę drabužius. Tada jie vėl galėtų atvykti ir taip keistųsi, jeigu būtų pasitelktos visos Lietuvos pajėgos“, – tikino S. Džiautas.

Ugniagesiai planuoja kreiptis į teismą ir siekti kompensacijų už patirtą sveikatos sutrikdymą, gesinant gaisrą padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ Alytuje, pranešė Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) pirmininkas Saulius Džiautas.

„Tai būtų kolektyvinis pareigūnų ieškinys, o profesinė sąjunga būtų trečias suinteresuotas asmuo. Byla panaši į teisėjų bylą dėl gyvsidabrio Ukmergėje. Mes matome, kad yra atitikimų su ta byla“, – per spaudos konferenciją pirmadienį Seime sakė S. Džiautas.

Jo teigimu, dar nėra aišku, ar byloje ugniagesiams atstovaus profsąjungos teisininkai, ar bus ieškoma pagalbos išorėje.

„Mes poryt svarstysime šitą dalyką ir, jei valdyba pritars, kviesime ugniagesius jungtis kolektyviniam ieškiniui sudaryti“, – pridūrė jis.

Pasak profsąjungos vadovo, šiuo metu yra apie dešimt žmonių, kurie norėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau viliamasi, kad jų skaičius išaugs iki 50. Jis taip pat pabrėžė, kad kartu kreiptis į teismą galėtų visi per gaisrą Alytuje dirbę pareigūnai.

„Visi 300 galėtų kreiptis, galimybė yra visiems“, – komentavo S. Džiautas.

Jo teigimu, tokį sprendimą lėmė dėmesio trūkumas iš valdžios.

„Matome, kad dešimt kartų normą viršija aliuminis kraujyje, bet niekas toliau nedaroma. Net pagal statutą pareigūnams yra garantija gauti kompensaciją, bet niekas apie tai nekalba. Kai susilaužai koją, gauni, dabar, kai šitoks apsinuodijimas, niekas nekalba apie tai“, – komentavo profsąjungos vadovas.

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje S. Džiautas pranešė, jog ugniagesių profsąjunga prašo parlamentaro Lauryno Kasčiūno kreiptis į gaisro aplinkybes tiriančius prokurorus, kad profsąjunga galėtų tapti liudininke ikiteisminiame tyrime.