Lietuvos Respublikos Vyriausybė lygiai prieš dvejus metus pritarė antisemitizmo apibrėžčiai, kurią Bukarešte 2016 m. gegužės 26 d. vykusioje sesijoje priėmė Tarptautinis Holokausto atminties aljansas. Visoms valstybės institucijoms ir šalies piliečiams siūloma atsižvelgti į šią apibrėžtį savo veikloje.

Ministras pirmininkas S. Skvernelis pabrėžia, kad nėra ir negali būti vietos antisemitizmui Lietuvoje ir už jos ribų.

„Holokausto kančių istorija vis dar tebėra negyjanti Europos žaizda. Lietuva taip pat patyrė šią tragediją. Šie tamsieji mūsų šalies istorijos puslapiai niekada nebus užversti. Kviečiu ir raginu visus susilaikyti nuo bet kokių mėginimų iš naujo interpretuoti Antrojo pasaulinio karo pradžios bei okupacinių režimų sukeltus brutalius padarinius Lietuvos valstybei ir piliečiams. Ypač tai svarbu prisiminti, kai kalbame apie žydų tautos kančias ir nepakeliamas netektis.

Prezidentas Algirdas Brazauskas 1995 m. kovo 1-ąją per vizitą Izraelyje Kneseto narių akivaizdoje atsiprašė už „tuos lietuvius, kurie negailestingai žudė žydus, juos šaudė, trėmė ir plėšė“.

Manau, kad jokios teisėkūros ar kitos iniciatyvos to nepakeis. Mes didžiuojamės tais Lietuvos žmonėmis, kurie gelbėjo žydus, ir smerkiame tuos, kurie žudė. Negalime pamiršti to, kas buvo, ir negalime atleisti. Tačiau itin svarbu, kad tai niekada daugiau nepasikartotų“, – Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime cituojamas premjeras S. Skvernelis.

Lietuva, kaip teigiama pranešime, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios vykdo atsakingą nacių inicijuoto ir jų valdžios laikotarpiu Lietuvoje vykdyto Holokausto vertinimo politiką. Tai liudija ir Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas 2020 metus paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, per kuriuos numatyta daug renginių Holokausto švietimo srityje.