Savo viešame laiške partijos pirmininkas aptarė vidaus ir išorės politikos iššūkius. Be kitų dalykų akcentavo, kad TS-LKD yra jauniausia frakcija Seime, garbės kodekso svarbą, atvirumo politiką ir dialogo tarp tradicinių politinių partijų poreikį.
Artėjančiame rinkimų ir galimų koalicijų po jų sudarymo kontekste partijos pirmininkas siuntė žinutę, kad jie yra „atviri visiems, kurie taip pat supranta valstybingumo svarbą“.
„Sutarę dėl principų, galime toleruoti ir atskirų požiūrių skirtumus“, – rašė G. Landsbergis.
Savo viešame laiške partijos pirmininkas nevengė naudoti istoriniame kontekste nevienareikšmiškai vertinto „valstybininkų“ termino.
„Noriu, kad Tėvynės Sąjunga turėtų rinkimų sąrašą, kurį galėčiau pavadinti valstybininkų sąrašu. Noriu, kad jį papildytų žmonės, dirbę valstybės tarnyboje, savo gyvenimu įrodę, kad valstybė yra jų gyvenimas, ne darbas.
(….)
Neatmesčiau, kad 2020-aisiais prie mūsų bendruomenės prisidėtų ir daugiau tokių žmonių, kuriuos galima vadinti „valstybininkais“. Buvusio kariuomenės vado Arvydo Pociaus apsisprendimas jungtis prie TS-LKD irgi yra geras to pavyzdys“, – rašė G. Landsbergis.
Jis taip pat buvo linkęs grįžti prie esminių klausimų, apie ką yra ši partija, ir deklaravo siekį, kad būtų aiškiai patvirtinta vieninga programinė nuostata, ką ir kodėl gina Tėvynės sąjunga.
Reaguodamas į dalį tų teiginių, vienas iš partijos narių – Saulius Pečeliūnas pasigedo, kad šios temos būtų plėtojamos ne tik socialinėje erdvėje.
„Tai diskusijų partijoje, o ne tik fb (feisbuke) ir toliau nebus?“, – kreipėsi S. Pečeliūnas, sulaukęs pirmininko atsakymo, kad dar prieš pasirodant viešumoje partijos nariams šis laiškas buvo išplatintas elektroniniu paštu.
TS-LKD frakcijos Seime narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir europarlamentaras, buvęs premjeras Andrius Kubilius, siekius grįžti prie kertinių diskusijų vertybiniais klausimais siejo su artėjančiais Seimo rinkimais.
„Mums reikia apsibrėžti aiškias nuostatas visais esminiais klausimais, kurie apibrėžia bet kurią politinę ideologiją. Tai yra požiūris į nuosavybę, šeimą, švietimą, asmens, žmogaus laisves, bendruomeniškumą. Visi šie dalykai turi būti iš naujo patikrinti ir išgryninti prieš rinkimus“, – sakė A. Ažubalis.
A. Kubilius irgi pabrėžė, kad partijai prieš rinkimus svarbu susitarti dėl idėjų.
„Kartais klausimai dėl tokių bazinių vertybių kaip tolerancija įvairioms pažiūroms ir elgesio normoms sulaukia karštų ginčų partijoje. Dėl to reikėtų susitarti. Šitoje vietoje manau, kad laiškas yra vertingas, kviečiantis nepasiklysti kasdienybės šurmulyje ir ginčuose su valdžia, o skirti dėmesio esminiams dalykams, taip pat ir toms didelėms idėjoms, kur Lietuva turi eiti. Kartais ne tik mums vieniems apima jausmas, kad yra daug klaidžiojimo nebežinant, ką norima pasiekti“, – kalbėjo politikas.
Reaguodamas į pastabą, kad trūksta diskusijų tokiais klausimais ne tik feisbuke, A. Kubilius sakė, kad tokių dalykų niekada nebūna per daug, bet, pasak jo, pas konservatorius jų ir taip yra daugiau nei kur nors kitur.
„Galima daug diskutuoti. Aš pats Lietuvoje organizuoju forumus apie sekančio dešimtmečio darbotvarkę. Turbūt yra pribrendęs laikas ne tik vienai mūsų partijai, bet apskritai visuomenėje dėl tokių idėjų tartis.
Pirmiausia turi susitarti tie, ką aš vadinčiau Lietuvos elitu. Neužtenka vienai partijai turėti savo viziją, tuo turi patikėti ir žymiai platesnis būrys. Į Lietuvą reikia sugrąžinti gebėjimą kurti valstybės politiką, tartis dėl jos“, – sakė A. Kubilius.
Savo ruožtu A. Ažubalis atkreipė dėmesį, kad penktadienį, 10 val., vyks diskusija partijos vertybiniais klausimais.
„Aš pats negalėsiu būti, kadangi tuo metu vyks labai svarbus Europos ir Užsienio reikalų komitetų posėdis. Gal tik pradžioje ateisiu. Bet manau, kad tai bus įžanga į tolesnes diskusijas“, – sakė parlamentaras.
Nei A. Kubilius, nei A. Ažubalis valstybininkų sąvokai, kurią savo laiške panaudojo G. Landsbergis, antipatijos nejaučia.
„Tai yra labai garbingas ir gražus terminas. Dabartiniame pavartojime aš nematau, kad būtų referuojama į praeities kovas, kurių metu viena įtakinga valstybės tarnautojų grupė taip save vadino. Tuo metu, matydami valstybės institucijų ir, pirmiausia, politikų bejėgystę dalis talentingų žmonių kažkaip užmiršo, kad mes esame parlamentinė valstybė, ir pradėjo daryti kartais gerą, o kartais keistą, savo valstybinę politiką“, – sakė A. Ažubalis.
Politikas sakė, kad dabar, kai šio žodžio vartojimo kontekste minima, pavyzdžiui, A. Pociaus pavardė, tai nekelia jokių neigiamų konotacijų arba nuorodų į jau minėtą laikotarpį.
„Man tai yra siekiamybė, kad kas nors iš šalies pasakytų, kad „štai A. Ažubalis yra tikras valstybininkas“. Man tai būtų didžiausias pagyrimas“, – sakė A. Ažubalis.
Europarlamentaras A. Kubilius irgi sakė, kad valstybininko sąvoka, jo nuomone, yra gera, tik truputį pagadinta garsiųjų istorijų.
„Mes visą laiką save traktuojame, kaip partiją, kuriai labiausiai rūpi tai, ką būtų galima vadinti Lietuvos valstybe, kas apimtų ir ekonomikos, ir visuomenės reikalus. Mes pasisakome už stiprią, sėkmingą valstybę, ir šitoje vietoje mums rūpi idėjos, kurios padėtų tokiai valstybei rastis, kad Lietuva nepasiklystų tiek idėjinėje, tiek ekonominėje stagnacijoje.
Tam reikia telktis žmonėms, kurie panašiai masto. Jeigu atrastume kokį nors kitą žodį, kaip pavadinti tokius žmones, kad jų nereikėtų pavadinti valstybininkais, būtų gerai. Bet nebūtina gerą žodį prarasti dėl to, kad kažkas nelabai aiškaus arba gražaus su tuo asocijavosi“, – sakė A. Kubilius.
Niūri užsienio politikos prognozė
Savo laiško dalyje, skirtoje užsienio politikai, G. Landsbergis piešė niūrų vaizdą.
„Pasaulis artimiausiu metu nepasidarys saugesnis ar ramesnis. Skirtys tarp Vakarų ir Kitų darysis vis mažiau aiškios, ne todėl, kad Kiti priims vakarietiškas vertybes. Greičiau nyks tikrųjų vakarietiškųjų vertybių ‒ tokių kaip teisės viršenybės, demokratijos, žmogaus teisių apsaugos ‒ supratimas ir vertinimas pačiuose Vakaruose. Kinijos, Rusijos pavyzdys įkvėps viso pasaulio populistus, kad štai atsisakydami vertybių galime gyventi ne prasčiau. Daugiau valstybių rinksis vienadienius populistus, žadančius skubias, nors ir visiškai nerealias, permainas paaukojant pagarbą asmens ir žodžio laisvei, turto bei sutarties neliečiamybei“, – rašė G. Landsbergis.
Tarp uždavinių jis įvardijo siekį išlaikyti Jungtinių Valstijų dėmesį Europos pasieniui su Rusija. G. Landsbergis pabrėžė Vokietijos, kaip ES konsolidatoriaus svarbą ir poreikį diskutuoti su Jungtine Karalyste dėl jos vaidmens mūsų regiono saugumo architektūroje. Jis pabrėžė, kad dėmesys Rytų kaimynystės valstybėms neturi silpti.
Atskirą pastraipą jis skyrė Kinijai ir prognozei, kad Lietuva vis dažniau taps Kinijos geo-ekonominiu taikiniu.
„Lietuva turės galimybę sutvirtinti ir savo, kaip kovotojos už tautų pasirinkimo teisę, laikyseną. Kinijai siekiant vis didesnio globalaus žaidėjo pripažinimo, Honkongo, Taivano, Tibeto klausimai ‒ nors ir skirtingi ‒ reikalaus reikšmingo dėmesio“, – rašė G. Landsbergis.
Ažubalis – optimistiškesnis dėl Europos
Parlamentaras A. Ažubalis žada aktyviai įsijungti į diskusijas partijoje užsienio politikos klausimais. Politikas sakė nemanąs, kad JAV politika tampa sunkiai nuspėjama.
„Aš manau, kad tai yra sunkiai nuspėjama tiems ES valstybių vadovams, kurie galvoja, kad JAV, jų ištekliai ir politinė globa, yra niekada nesibaigiantys, kad tai yra kaip atviras aruodas – įkiši ranką ir srebi, kiek nori. (…) Šituos, seniai įpratusius prie neadekvačios draugystės, kur nauda būdavo iš esmės vienpusė, dabar ištiko šokas.
Manau, kad JAV ir net šitos administracijos politiką galima prognozuoti, jeigu priimsime nuostatą, kad visur siekiama lygiateisiškumo, ir JAV nebenori būti vienintele valstybe, kuri neša didžiausią naštą“, – sakė A. Ažubalis.
Politikas taip pat nebūtų linkęs pervertinti Vokietijos vaidmens svarbos.
„ES viduje jos, kaip didžiausios ekonominės galybės, balsas yra svarbus. Bet po to, kai per visą pokarį, prasidėjus naujai pacifikacijos bangai, buvo siekiama paversti Vokietijos visuomenę taikia, dabar tai duoda atvirkštinį rezultatą. Vokietijos visuomenė nebenori būti aktyvi geopolitinių procesų pasaulyje dalyve. Būti tokiu dalyviu, reiškia dalyvauti ne tik pinigais, ne tik žodžiais, bet ir nešti karinį indėlį“, – sakė A. Ažubalis.
Jis taip pat nesutiko su teiginiu, kad ateityje nyks vakarietiškos vertybės.
„Manau, kad taip nebus. Manau, kad gal jų taikymas ir interpretavimas nebus toks dogmatiškas. Bet sakyti, kad jos nyks, tai reiškia sakyti iš anksto , kad nyks ir Europa kaip kultūros, civilizacijos ideologijų lopšys. Aš tuo netikiu. Aš tikiu Europa. Ji gali transformuotis, bet aš netikiu, kad mes kažkaip kitaip pradėsime žiūrėti į žmogaus teises, gal tik į tam tikrą jų kraštutinį taikymą“, – sakė A. Ažubalis.
Jis taip pat nemano, kad Rusijos ir Kinijos pavyzdžiai įkvėps pasaulio populistus.
„Manau, kad tokių, kurie norėtų sekti autokratų pavyzdžiu, pasaulyje yra mažuma. Nežinau, ar gali daugumą euroatlantinės civilizacijos gyventojų įkvėpti šitų valstybių pavyzdžiai“, – abejojo A. Ažubalis.
Reikia ne tik idėjų, bet ir gebėjimo jas realizuoti
Europarlamentaras A. Kubilius didesnių pastabų G. Landsbergio laiško daliai apie užsienio politiką neturėjo.
„Man atrodo, kad užsienio politikoje turėtume nuo pareiškimų fazės pereiti prie gerokai intensyvesnio užsienio politikos darymo. Matau, jog per paskutinį dešimtmetį galimybė Lietuvoje užsienio politiką realizuoti ne tik pareiškimais, „Twitter'io“ žinutėmis, bet ir tam tikromis konkrečiomis iniciatyvomis, yra apsilpusi“, – sakė A. Kubilius.
Politikas sakė, kad Europos Parlamente jie bando imtis iniciatyvos, ir naujas užsienio politikos iniciatyvas bandyti realizuoti įvairiomis konkrečiomis idėjomis.
„Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Rytų partnerystėje „Trio strategiją“. Man atrodo, kad reikia pareiti prie labai konkrečių projektų, kurių realizavimas gali užimti gerą dešimtmetį“, – sakė A. Kubilius.
Politikas nuosekliai ragina Užsienio reikalų ministeriją ir ministrą pradėti labai rimtai ruoštis Lietuvos pirmininkavimui ES 2027 metais.
„Iškelti tikslą, kad Ukrainos ir kitų toliausiai pažengusių Rytų partnerystės šalių integracija taptų mūsų prioritetu. Tą reikia pradėti daryti jau dabar, ir telkti kitas šalis, kurios prieš mus pirmininkaus.
Visiškai pritariu tam, ką pasakė Gabrielius savo laiške, bet aš jau bandau eiti toliau, ir matau, kad mums reikia ne tik programinių teisingai sudėliotų dalykų, bet ir gebėjimo tą politiką realizuoti“, – sakė A. Kubilius.