Rengia gaires
VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė ketvirtadienį DELFI teigė, kad po vakarykščio sprendimo viešojoje erdvėje atsirado daug netinkamų situacijos vertinimų.
„Viešojoje erdvėje buvo daug supainiotų dalykų. Sprendimas dėl ministro J. Narkevičiaus buvo priimtas pagal seną viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. O nuo Naujųjų metų įsigaliojo nauja redakcija.
Tame įstatyme yra pasakyta, kad visi tyrimai, kurie buvo pradėti pernai, turi būti ir baigti pagal pernai galiojusį reglamentavimą. Dovanų priėmimo politika senojoje ir naujoje įstatymo redakcijoje skiriasi“, – sakė ji.
Senojoje viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcijoje yra rašoma, kad „valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo negali priimti dovanos, jei ji jam gali sukelti interesų konfliktą“.
„Sakykime, jei susidaro kažkoks santykis tarp dovanojančio ir gavėjo, kuris gali vėliau kažkokius sprendimus priiminėti, tai visuomenei kyla abejonių, ar tas žmogus objektyvų sprendimą gali priimti“, – senos įstatymo redakcijos nuostatas DELFI komentavo E. Ivanauskaitė.
Nuo sausio 1–osios dienos įsigaliojusiame įstatyme rašoma kitaip: „asmuo negali priimti dovanos, jei tai susiję su jo tarnybinėmis funkcijomis ir jo padėtimi, išskyrus atvejus, kai tai daroma pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas“.
Paklausus, ką tai konkrečiai reiškia ir kaip buitiškai suprasti, kuo skiriasi senojo ir naujojo įstatymo redakcija, ką gali ir ko negali daryti politikai, VTEK atstovė kol kas į tai negalėjo atsakyti.
„Komisija šiai dienai rengia gaires, kad galėtų paaiškinti, ką ši nauja nuostata reiškia“, – aiškino VTEK atstovė spaudai E. Ivanauskaitė. „Į komisijos kompetenciją neįeina įstatymų aiškinimas, neturime tokių galių tą daryti. Bet parengti tam tikras gaires galime, tą ir darome“, – teigė ji.
„Mes skubame, nes suprantame, kad prasidėjo Naujieji metai, tvarka pasikeitė, darome viską, ką galime“, – DELFI sakė E. Ivanauskaitė.
„Tam tikrą praktiką vis tiek formuoja precendentai. Tai tam tikra prasme reikia ir į tai atsižvelgti, bet tai ne tik tai. Svarbu, kad komisija, rengdama tas gaires, remiasi ir tarptautine praktika, EBPO rekomendacijomis, mes tikrai norime atitikti tas gerąsias praktikas ir geruosius standartus ir mes į tai atsižvelgiame“, – tikino pašnekovė.
E. Ivanauskaitė negalėjo atsakyti, koks sprendimas būtų priimtas J. Narkevičiui, jei jam būtų taikomi jau šiemet galioję įstatymai.
„Aš atsakymo į šį klausimą nepateiksiu, čia jau reikėtų vertinti. VTEK dabar rengia tas gaires, jos dabar nėra parengtos. Tai užbėgti komisijai už akių ir pasakyti negalėčiau, kas būtų, jeigu būtų. Kiekvienu atskiru atveju reikia atskirai ir nagrinėti“, – DELFI kalbėjo ji.
Kyla daug klausimų
Naujienų agentūros BNS redaktorius Vaidotas Beniušis Žinių radijo eteryje trečiadienio vakarą sakė, kad VTEK sprendimas dėl J. Narkevičiaus yra precendentas, nes papildomai kyla daug klausimų ir situacijų.
„Nėra viskas iki galo aišku, reikia, visų pirma, konstatuoti, kad tai yra precendentas, pirmasis tokio pobūdžio išaiškinimas. Viena vertus, visi norėtume ir valstybei būtų naudingiausia, kad tokie sprendimai ir reakcija į juos padėtų kurti aukštesnį skaidrumo standartą valstybėje. Na, iš to, ką matome, vien paties sprendimo nepakanka“, – teigė jis.
V. Beniušis kalbėjo, kad po sprendimo lieka neaišku, kokiose situacijoje tokia tvarka turėtų galioti.
„Kyla klausimų, kokiose dar situacijose VTEK suformuotos taisyklės turėtų galioti. Pagrindinis kriterijus, išskirtas yra tarnybinis pavaldumas – kad vadovas savo darbo metu gali priimti sprendimus tų asmenų atžvilgiu. Tai hipotetinių situacijų galime įsivaizduoti daug. Ministras ar prezidentas, viešėdamas užsienyje, gali priimti sprendimus ateityje ambasadoriaus atžvilgiu, ar tas ambasadorius po šio sprendimo turėtų griežtai nevaišinti pusryčiais, pietumis ar vakariene valstybės vadovo? Tai yra viena iš hipotetinių situacijų, tokių galima susigalvoti daug“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo BNS redaktorius V. Beniušis.
Žurnalistas svarstė, kad VTEK yra būtina atsakyti į visus visuomenėje kylančius klausimus,
„Man atrodo, kad būtų logiška, jog VTEK atsakytų į šiuos klausimus, galbūt žengtų kitą žingsnį ir parengtų gaires, rekomendacijas. Mes šiandien ne iš vieno žmogaus, su kuriuo kalbėjausi dėl šio sprendimo, teko išgirsti, kad jiems dažnai kyla abejonių vienose ar kitose situacijose. Sukūrus tam tikras taisykles būtų naudinga, kad ir rekomendacijos sektų iš po jų. Kad VTEK užsiimtų ne tik įstatymo raidės pažeidimo konstatavimu, bet ir padėtų žmonėms prevencijos sistemą, kad tokių, viešų ir privačių interesų pažeidimų nebūtų. Man atrodo, kad tai yra tik pirmas žingsnis“, – kalbėjo jis.
DELFI primena, kad VTEK nusprendė, kad susisiekimo ministrui J. Narkevičiui kilo interesų konfliktas, kai už jo pietus pernai per komandiruotę Minske sumokėjo ministerijai pavaldi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o išlaidas Abu Dabyje padengė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Anot komisijos, susisiekimo ministras su šiomis įstaigomis ir įmonėmis yra susijęs valdymo ir kontrolės bei tarnybinio pavaldumo ryšiais, todėl J. Narkevičiui kils būtinybė priimti su jomis susijusius sprendimus.