Jis nekomentuoja, kodėl po sprendimu sudaryti apkaltos komisiją ketina pasirašyti ir kai kurie valdantieji, ir prognozuoja, jog Seimo narės pašalinimo iš pareigų procesas net neprasidės.
„Viena tema yra užbaigta, uždaryta, tai tuščias tris mėnesius trukęs ministro Jaroslavo Narkevičiaus puolimas. Dabar kažkas nori antrą temą atidaryti“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Tomaševskis.
„Aš manau, kad čia yra opozicijos politinis ėjimas, kad būtų atidaryta nauja tema, kad vėl būtų galima kalbėti apie daugumą, bandyti ją sukiršinti“, – teigė jis.
Apkaltą I. Rozovai inicijavo opozicijos atstovai iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), tiriančio parlamentarės ryšius su Rusijos diplomatais.
Šiuo metu rengiamas apkaltos tekstas, kitos savaitės pradžioje planuojama surinkti būtinus parlamentarų parašus.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas pranešė taip pat pasirašysintys po apkaltos iniciatyva.
„Dėl to nėra daug ką komentuoti, kadangi bus balsavimas Seime (dėl apkaltos komisijos sudarymo – BNS). Kaip balsavime balsuos atskiri Seimo nariai iš pozicijos ir opozicijos, tada ir bus aiškus požiūris“, – sakė V. Tomaševskis.
Jis inicijuotą apkaltą siejo su artėjančiais Seimo rinkimais, bet prognozavo, kad procesas formaliai net neprasidės.
„Jeigu būtų tam tikros priežastys, jis jau seniai būtų prasidėjęs“, – teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis.
Pasak V. Tomaševskio, jo partija apkaltos I. Rozovai nepalaikys.
Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, tai yra 36 Seimo narių grupė. Sprendimą dėl apkaltos komisijos sudarymo balsuodamas priima Seimas.
Apkaltos komisija turėtų atsakyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą dėl sulaužytos priesaikos.
NSGK šiuo metu aiškinasi kausimus ne tik dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galbūt keliamos grėsmės, bet ir Seimo pareigūnų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmus.
Šis tyrimas pradėtas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašydama išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio pabaigos.