„Nelabai aišku, apie ką diskutuoti tuo klausimu, kuris susijęs su ponia I. Rozova, nes raštas 2018 m. sausio 18 d. iš esmės tapo viešas, ir mes visi matome du labai konkrečius, objektyvius ir juodu ant balto surašytus dalykus“, – sakė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Parlamentarė priminė, kad Seimo nario priesaika ir konstitucinė pareiga įpareigoja saugoti valstybės paslaptį, o valstybė turi besąlygiškai pasitikėti asmeniu, kad jam būtų suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija.
„Mūsų priesaikoje yra aiškūs žodžiai, kad asmuo turi būti ištikimas Lietuvos valstybei. Taip pat yra aiškiai nurodytas pagrindas VSD, pagal kurį Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo straipsnį nesuteikiamas toks leidimas, kategoriškai prieštaraujama, kad toks leidimas būtų suteiktas. Ta formuluotė skamba taip, kad „asmuo nėra ištikimas ir lojalus Lietuvos valstybei“, – sakė D. Šakalienė.
Parlamentarės nuomone, remiantis jau vien šita informacija akivaizdu, kad turėtų būti pakankamas pagrindas Seimo nariams kreiptis dėl specialiosios tyrimų komisijos dėl apkaltos sudarymo.
„Tai visai neturi būti NSGK, visai nebūtina laukti, kada bus baigtas tyrimas, nes jame yra ir daug kitų klausimų. Man, kaip Etikos ir procedūrų komisijos narei, kyla rimtų abejonių, kaip gali komitetas tirti pats save, nes dalis klausimų yra tokių, kad kažin ar kvorumas susidarys, jog galėtume ištirti didesnę pusę komiteto narių. Tai, manau, reikėtų politinius žaidimus ir tą klausimą, kuris yra aiškus, baigti, ir analogijos su M. Basčio situacija, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, taip pat visiškai aiškios, nereikėtų tęsti“, – sakė D. Šakalienė ir atkreipė dėmesį, kad iki kadencijos pabaigos liko jau nedaug laiko.
Parengtas nutarimo tekstas
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad parašai komisijai sudaryti bus pradėti rinkti jau šiandien.
Nutarimo tekstą dėl specialiosios tyrimo komisijos dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą I. Rozovai pagrįstumui ištirti parengė TS-LKD frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas.
Dokumente atsižvelgiama į Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimą pavesti NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos veiklos. Jame primenama VSD neįslaptintame 2018 m. sausio 18 d. rašte pateikta informacija, kad Seimo narės susitikimuose su Rusijos Federacijos diplomatais buvo tariamasi dėl finansinės paramos jos atstovaujamam Rusų aljansui bei galimybių Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Taip pat, kad I. Rozova kontaktavo su Rusijos Federacijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. Jis siejamas su Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba ir siekė gauti neviešą informaciją Lietuvos Respublikai aktualiais vidaus politikos ir strateginių projektų vystymo klausimais. Pati Seimo narė siekė nuslėpti informaciją apie savo ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį, cituojamas dokumentas.
Nutarimo projekte pabrėžiama, kad Seimo narės veiksmai – informacijos apie ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį slėpimas – sudaro pagrindą abejoti šios Seimo narės patikimumu ir lojalumu Lietuvos Respublikai, o, atsižvelgiant į konstitucinę doktriną, gali turėti teisinių pasekmių.
Projekte, atkreipiamas dėmesys, 2013 m. VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime akcentavo, kad Rusijos Federacijos ambasada Vilniuje išskirtinai aktyviai palaiko etniniu pagrindu suformuotų partijų vienijimąsi prieš rinkimus, bendrą „aktualių“ problemų viešinimą. Rusijos Federacijos diplomatinės ir konsulinės atstovybės Lietuvos Respublikoje aktyviai įsitraukia į minkštosios galios sklaidą ir gana agresyviai siekia dalyvauti Lietuvos vidaus politikos procesuose.
Jame konstatuojama, kad Seimo NSGK atliekamo parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo surinkta ir išanalizuota informacija yra pakankama siekiant inicijuoti apkaltos procesą.
Gaižauskas žada, kad pasirašys
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad pasirašys.
„Kad nepadaryčiau klaidos, susijusios su laikinąja tyrimų komisija, laikydamasis Statute nustatytos tvarkos, jeigu būtų pradėti rinkti parašai, be abejo, reikia pasirašyti šitą dalyką. Mano įsitikinimu, tai turėjo būti padaryta dar 2018 m. sausio mėnesį“, – sakė D. Gaižauskas.
NSGK pirmininkas sako, kad apkaltos iniciatyva netrukdo jo komisijos vykdomam tyrimui.
„Mūsų laikinoji tyrimų komisija atlieka visiškai kitą darbą, atsakymų ieško pagal visiškai kitus klausimus. Kas liečia galimą apkaltos procesą, tai aš galvojau ir galvosiu, kad dar 2018 m. sausio 18 d., kai buvo atsiųstas raštas į Seimą, turėjo būti priimti vienokie arba kitokie sprendimai. Bet tą turi atlikti visiškai kita komisija“, – sakė D. Gaižauskas.
Jis pats sakė nesiėmęs apkaltos iniciatyvos dėl to, kad yra užsiėmęs tyrimu ir vadovauja NSGK.
„Tam tikra informacija bus labai susijusi, kad neapkaltintų, jog per anksti su išvadomis išeiname“, – sakė D. Gaižauskas.
Pranckiečiui – neramios dienos: neteko svarbaus užnugario
Neramios dienos – ne tik I. Rozovai. Komiteto narių iš opozicijos neįtikino ir V. Pranckiečio liudijimai komitete. G. Landsbergis kritiškai juos įvertino.
„Aš turiu savo nuomonę, ją išsakiau ir komitete aptakiai, pirmininkas yra arba itin naivus – skaitydamas dokumentus, kur parašyti bendradarbiavimo atvejai ir (galimai) sulaužyta priesaika, jis manė, kad šitas dalykas nevertas viešo debato, priešingai negu Basčio atveju, – arba taip jis saugojo koaliciją, mėgindamas pridengti būsimus koalicijos partnerius, nusprendė informacijos neviešinti“, – svarstė TS-LKD lyderis.
Jis sakė, kad klausimų dėl V. Pranckiečio likimo poste neketina inicijuoti pats, bet patikino, kad, jei toks klausimas grįžtų, „debatas dėl balsavimo prasidėtų iš naujo“.
„ Mačiau, kokių klausimų užduoda mano kolegos komiteto posėdyje, kaip nuostabą kėlė kai kurie pirmininko atsakymai. Tai atsiras viešumoje, ir kolegos frakcijoje galės susipažinti su tuo. Manau, kad klausimų kils ne tik komiteto nariams, bet ir visai frakcijai“, – sakė G. Landsbergis.