Dirbti pradėjo 12 su partija susijusių asmenų
Dokumentas, pavadinimu „Nuo 2019 08 20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje ir jai tiesiogiai pavaldžiose įstaigose įdarbintų asmenų sąsajos su LLRA-KŠS nariais“ nurodo, kad nuo ministro darbo pradžios 12 asmenų, turintys ryšių su minėta partija, buvo įdarbinti ministerijai pavaldžiose įstaigose, trys partijos nariai patys dirba ministerijoje, joje taip pat yra ir su LLRA-KŠS susijusi politinio pasitikėjimo darbuotoja. Informacija pateikta iš viso apie 16 asmenų.
Trys LLRA-KŠS nariai dirba pačioje susisiekimo ministerijoje: ministras J. Narkevičius, viceministras ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Vladislavas Kondratovičius bei ministro patarėjas Jaroslavas Kaminskis. Tai yra politinio pasitikėjimo pareigūnai.
Ministerijoje dirbanti ministro patarėja Joana Sokolnik partijai nepriklauso, bet turi ryšių su partijai priklausančia pusseserės dukra.
Dokumente fiksuojama, kad nuo ministro darbo pradžios „Lietuvos pašte“ dirbti pradėjo 6 asmenys, susiję su LLRA-KŠS priklausančiais asmenimis.
Tačiau ryšiai neatrodo itin artimi. Pavyzdžiui, laiškininko, dirbančio Vilniuje, sutuoktinės pusbrolis yra partijos narys, arba skirstytojos, dirbančios Vilniaus rajone, sutuoktinio motina yra partijos narė.
Tačiau ir 6 asmenų skaičius nėra iki galo tikslus – viena darbuotoja iš pareigų buvo atleista dar spalio pabaigoje, o pateiktoje lentelėje įrašytos dvi „Lietuvos pašto“ darbuotojos, kurios dirbti pradėjo dar prieš J. Narkevičiaus darbo pradžią.
„Lietuvos geležinkeliuose“ nuo ministro darbo pradžios buvo įdarbinta viena su LLRA-KŠS susijusi turto analitikė. Jos ryšys su partija – per sutuoktinio tetą.
Viešoji įmonė „Lietuvos oro uostai“ įdarbino vieną asmenį, kuris yra susijęs su net septyniais partijos nariais. Ryšiai tokie: antros eilės pusbrolis, anūkas, sutuoktinės pusseserės sūnus, pusseserės sūnus. Šis asmuo yra aerodromo vairuotojas.
Akcinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ nuo ministro darbo pradžios įdarbino 3 asmenis, kurie susiję su LLRA-KŠS. Ryšiai tokie: partijos narės anūkas, antros eilės senelė, antros eilės teta. Šių darbuotojų atlyginimai svyruoja nuo 700 iki 800 eurų, jie atlieka techninį darbą.
Viešojoje įstaigoje „Oro navigacija“ nuo J. Narkevičiaus darbo pradžios ministro poste dirbti pradėjo vienas asmuo, kuris susijęs su 4 skirtingais partijai priklausančiais asmenimis. Ryšiai tokie: antros eilės pusbrolis, teta, antros eilės teta, antros eilės senelis.
Tačiau viskas tampa daug aiškiau, kai sužinoma, kad tai yra studentas, kuriam privaloma atidirbti nustatytą kiekį valandų, treniruočių metų imituojant piloto darbą.
Prezidentūra tikina, kad informacija patikima
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis perdavė, kad G. Nausėdos pasisakymas buvo paremtas patikima informacija.
„Prezidentas informaciją gauna iš įvairių šaltinių – kitų valstybės institucijų bei tarnybų, per savo patarėjus, jis gauna laiškų iš Lietuvos piliečių ir tiesiogiai. Prezidento pasisakymas buvo paremtas patikima informacija – iš įvairių šaltinių gauti duomenys tik papildė ir sustiprino ją“, – atsakymuose DELFI rašė A. Bubnelis. Jis konkrečių institucijų neįvardijo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsakė, kad situacijos ir konkrečios prezidento užklausos nekomentuos.
„STT nekomentuoja, kokia informacija, vadovaujantis STT įstatymu, konkrečiais atvejais yra teikiama ar nėra teikiama valstybės vadovams“, – rašoma STT Komunikacijos skyriaus viršininkės Renatos Keblienės atsakymuose DELFI.
Galbūt prezidentūros atstovų patirties trūkumas?
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas DELFI paaiškino šios painios istorijos eigą.
Premjero patarėjas DELFI sakė, kad iš STT pateiktos informacijos pamatyti tai, ką išsakė prezidentūros atstovai, tiesiog neįmanoma. Ir šį veiksmą S. Malinauskas priskyrė galimam nepatyrimui.
„Prezidentūra kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir paprašė pateikti informaciją apie galimus nepotizmo atvejus, ryšius su LLRA-KŠS susisiekimo sektoriuje. (…) Ministras pirmininkas tos informacijos neturėjo, mes apie tai išgirdome tik viešai – prezidento interviu LRT radijui. Ir jame buvo labai aiškiai suformuluotas teiginys, ne spėjimas. (…) Premjeras vėliau kreipėsi į STT, prašė pateikti tą pačią informaciją. (…) Jeigu tai būtų rimti kaltinimai, ministras toliau dirbti negalėtų.
Bet jei STT būtų turėjusi rimtą informaciją apie galimus pažeidimus susisiekimo ministerijoje, tai ji ir be prašymo būtų pateikta ministrui pirmininkui. Mes gavome informaciją, kuri aiškiai rodė, kad nėra minimų 20 lenkų, tai tiesiog darbinio pobūdžio medžiaga. Klausimas, kodėl ji buvo iškelta į viešumą, galbūt tai yra tam tikras nepatyrimas. STT ir kitos tarnybos visada pateikia įvairaus pobūdžio informacijos, tačiau iš jos tokių toli siekiančių išvadų padaryti tiesiog neįmanoma“, – teigė S. Malinauskas.
Premjero patarėjas teigė, kad darbo objektas STT galėjo būti užduotas kitas – klausti konkrečiai apie įdarbintų žmonių sektoriuje ryšius ir su kitomis partijomis.
„Kiek iš tų 500 žmonių yra susiję, – pamatytume, kad tų ryšių žymiai daugiau vien dėl to, kad kitos partijos yra gausesnės“, – aiškino jis.
Palaikytų informacijos paviešinimą
S. Malinauskas pritarė pirmadienį valstietės Agnės Širinskienės DELFI išsakytam pasiūlymui viešai pateikti nuasmenintą STT surinktą informaciją.
„Tai išspręstų labai daug klausimų“, – sakė jis. Ir pridūrė, kad informaciją pateikti galėtų ir pati prezidentūra.
Premjero patarėjas teigė, kad, jei paaiškės, jog prezidentas žiniasklaidai pateikė netikslią informaciją, tikimasi žmogiško atsiprašymo.
„O jeigu vis dėlto paaiškėtų, kad šalies vadovas paskubėjo ir nebuvo iki galo tikslus, tai vakarietiška politikos tradicija leistų tiesiog žmogiškai atsiprašyti ministro. Manau, yra labai daug žmonių, kurie į peripetijas nesileidžia, tikėdami, kad ministras paskubėjo ir įdarbino savo partijos bičiulių, kas tiesiog nėra tiesa“, – DELFI komentavo premjero patarėjas S. Malinauskas.
Jis, kalbėdamas apie aštrų politikų toną turint omeny šią situaciją, tikino, kad diskusijos įkarštyje negalima pamiršti, jog reikia jausti atsakomybę vartojant gatvei ar turgui būdingą leksiką.
„Prezidentas išsakė savo pozicijas dėl susisiekimo ministro, premjeras ir valdančioji koalicinė taryba priėmė sprendimą, ir šiuo atveju turbūt vieni kitų poziciją turėtų gerbti ir neversti to asmeniniu konfliktu“, – kalbėjo jis.
„Absoliuti nesąmonė“
DELFI primena, kad sausio 9 dieną prezidentas G. Nausėda interviu LRT radijui pareiškė, kad iš posto verčiamas susisiekimo ministras J. Narkevičius nuo darbo pradžios rugpjūčio mėnesį sektoriuje įdarbino apie 20 partijos bičiulių.
Ministras tokias kalbas neigė, jam pritarė ir premjeras S. Skvernelis po koalicinės tarybos posėdžių aiškiai išvardijęs kai kuriuos STT analizėje įvardytus susisiekimo sektoriaus darbuotojų ryšius su LLRA-KŠS.
„Deja, tai yra 13 lenkų tautybės žmonių tarp 500 sektoriuje įdarbintų asmenų, jie nėra partijos nariai, o kalbant apie sąsajas su partijos nariais, tai giminystės ryšiai tokie: antros eilės pusbrolis, sūnėno sūnus, pusseserės vyro vaiko anūkas ir taip toliau“, – vardijo premjeras.
G. Nausėdos patarėjas J. Neverovičius antradienio rytą „Žinių radijo“ eteryje sakė, kad premjeras klausimą bando naudoti savo problemoms slėpti.
„Aš nekaltinu ministro pirmininko, bet manau, kad tai panašu į bandymą tautinių mažumų klausimą išnaudoti jo problemoms pridengti“, – tvirtino prezidento patarėjas.
Jis taip pat pareiškė, kad Lenkijoje S. Skvernelio pasisakymas neturėtų būti vertinamas rimtai: „Čia yra absoliuti nesąmonė, čia yra nusišnekėjimas, žemas lygis.“
„Reikia kuo greičiau baigti tokias nesąmones, susikaupti ir daryti tuos darbus, kurių visi piliečiai laukia, kad Vyriausybė juos dirbtų“, – kalbėjo J. Neverovičius.
DELFI primena, kad J. Narkevičius susisiekimo ministru buvo paskirtas po koalicinės sutarties atnaujinimo praėjusių metų vasarą. LLRA-KŠS prisijungus prie valdančiųjų, jiems buvo paskirtos dvi ministerijos – Vidaus reikalų ir Susisiekimo.
J. Narkevičius jau ne kartą buvo raginamas prezidento trauktis iš užimamų pareigų. Ministras per savo darbo pusmetį sulaukė kritikos dėl Lietuvos pašto valdybos atleidimo, gyvenimo Seimo viešbutyje aplinkybių, elgesio per komandiruotę užsienyje, lėšų skirstymo asfaltuoti keliams.
Papildomų pinigų keliams sulaukė J. Narkevičiaus rinkimų apygarda bei gatvė, kurioje gyvena premjeras Saulius Skvernelis.