Loreta Graužinienė NSGK liudyti atsisakė, o Arūno Valinsko nuspręsta nekviesti, teigė NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Kitą posėdį D. Gaižauskas planuoja pasiūlyti kviesti buvusius NSGK pirmininkus.
„Mes tyrime perėjome į antrą dalį. Bandysime išaiškinti, kodėl nesuveikė prevencinė sistema Seime. Kodėl Seimo pirmininkas, pusantrų metų žinojęs apie tam tikras aplinkybes, nesiėmė ryžtingų veiksmų, susijusių su I. Rozovos leidimo išdavimo aplinkybėmis. Tuo pačiu – klausimas, kodėl į ortodoksų asamblėją buvo išleista I. Rozova, nors buvo informacijos, kad tai gali kelti rizikų nacionaliniam saugumui“, – sakė D. Gaižauskas.
NSGK pirmininkas turi mintyje detales istorijos, kuri išsiskleidė po to, kai kilo skandalas dėl to, kad I. Rozova sudalyvavo ortodoksų forume Gruzijoje.
Oficiali versija atrodo taip: Gruzijos parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Georgis Kandelakis kreipėsi į Lietuvos parlamentarus teigdamas, jog Tarpparlamentinė ortodoksų asamblėja „pastaruoju metu tapo dominuojama Maskvos“, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę. Seimo konservatoriai savo ruožtu kreipėsi į VSD prašydami įvertinti I. Rozovos dalyvavimą renginyje, rašė BNS.
Paskui paaiškėjo, kad į komandiruotę parlamentarę išleido Seimo valdyba, o Seimo pirmininkas jau gerokai seniau žinojo apie tai, kad I. Rozovai nebuvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija.
Paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) argumentus, kodėl nerekomenduojama tokio leidimo išduoti, ortodoksų forumo istorija pasislinko į antrą planą. O valdančiųjų ir opozicijos atstovai NSGK turi skirtingų versijų, kokia buvo tos istorijos priešistorė, ir kiek bei kas galėjo realiai apie viską žinoti.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu V. Malyginu.
Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Bandys suprasti Pranckiečio elgesio motyvus
Paklaustas, ar V. Pranckietis šį klausimą, dar prieš istorijai patenkant į viešumą, yra aptarinėjęs su Seimo valdyba arba su Seimo „valstiečių“ frakcija, NSGK pirmininkas atsakė, kad trečiadienį per posėdį ir bus bandoma visa tai išsiaiškinti.
D. Gaižauskas paaiškino, kad tyrime šiuo metu jau yra surinkta maksimaliai visa informacija, kurios buvo prašyta, iš VSD. Toliau vyksta apklausos.
„Apklausų metu bandome patikslinti kai kuriuos klausimus, arba sužinoti, kodėl vienaip ar kitaip nesielgė politikai arba kiti valstybės tarnautojai, kada turėjo informacijos apie galimas rizikas nacionaliniam saugumui, apie galimą Rusijos įtaką tam tikriems politiniams procesams. Kodėl tuo metu sistema nesuveikė taip, kaip, mūsų galva, turėtų veikti“, – sakė D. Gaižauskas.
NSGK pirmininkas nemano, kad klausimų dėl V. Pranckiečio elgesio kėlimą galima laikyti politiniu susidorojimu.
„Turbūt pamenate, kai buvo formuluojami klausimai, visus tuos klausimus patvirtino tiek pozicija, tiek opozicija“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Pasak komiteto pirmininko, į posėdį liudyti nuspręsta pakviesti visus Seimo pirmininkus nuo 2009 m., išskyrus Arūną Valinską.
„Tai – tiek L. Graužinienę, tiek V. Gedvilą. Iš pradžių galvojome, kad kviesimės ir A. Valinską, bet, pasižiūrėję, kiek jis vadovavo, kiek jis buvo gavęs informacijos, susijusios su rizikomis, tai jis mažiausiai jos gavo. Apsisprendėme, kad jo nekviesime“, – sakė D. Gaižauskas.
NSGK vadovas teigė sulaukęs atsakymo, kad L. Graužinienė neatvyks.
Pasak D. Gaižausko, tyrimo tikslas yra išsiaiškinus aplinkybes, informuoti visuomenę, kas tuo metu buvo, ir, jeigu bus poreikis, teikti įstatymų pataisas, kad tokios situacijos nesikartotų.
„Trečias labai svarbus klausimas, kodėl manipuliuojama, jeigu manipuliuojama, žvalgybine informacija. Mes turime faktinių aplinkybių, kad pusantrų metų visa tai buvo žinoma dideliam ratui taip pat ir NSGK pareigūnų – Vytautui Bakui, Gabrieliui Landsbergiui, Laurynui Kasčiūnui. Kodėl nebuvo imtasi veiksmų? Pastariesiems iškilo abejonė tik tada, kada buvo formuojama Vyriausybė, keliamas Lenkijos klausimas, ir vėl tada neva kyla grėsmės.
Juolab, kad tos aplinkybės sužinotos neva tada, kada mus informavo Sakartvelo kolega: „pasižiūrėkite, Rozova lankosi tam tikroje asamblėjoje, kuri galimai susijusi su Rusija, ir gali kelti grėsmių nacionaliniam saugumui“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
NSGK tyrimo vadovas įsitikinęs, kad pasibaigus tyrimui visuomenė sužinos daug informacijos.
„Yra daug jautrios informacijos, ji didžiąja apimti yra įslaptinta. Prašysime VSD tiek, kiek įmanoma, išslaptinti. Bet Seimas tai tikrai turės galimybę su visa (informacija) susipažinti, ypač tie, kurie turi leidimus dirbti su slapta informacija“, – sakė D. Gaižauskas.
Buvusi Seimo pirmininkė L. Graužinienė DELFI sakė nemačiusi tikslo dalyvauti NSGK posėdyje.
„Tai yra diskusija konferencijos temos lygyje, arba – „prie kavos puodelio“ , bet ne liudijimo statuse. Konkrečių klausimų nebuvo suformuluota. Konkrečiai dėl I. Rozovos neturiu jokios informacijos, kurią galėčiau pateikti, tai nemačiau prasmės gaišti komiteto ir savo laiko“, – sakė L. Graužinienė.
Ji taip pat patikino negalinti su kitos kadencijos Seimo nariais dalintis įslaptinta informacija, kuri jai buvo prieinama.
„Aš nekalbu konkrečiai apie I. Rozovą, bet apskritai, jeigu tai buvo informacija su grifais, tai aš ja dalintis negaliu su kitos kadencijos Seimo nariais. Jeigu jie nori, tą informaciją, pažymas, gali užsisakyti ir gauti, susipažinti. Nuėjusi į komitetą neturiu, ką pasakyti. Tai, ko ten eiti? Tikrai nesiruošiu daryti viešųjų ryšių. Man tas nereikalinga“, – sakė L. Graužinienė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas NSGK L. Kasčiūnas sako, kad buvę Seimo pirmininkai kviečiami daugiau pagalbininkų statusu.
„Kiti Seimo pirmininkai neturėjo tos situacijos, kad jiems reikėtų priimti tokių sprendimų, kurių nepriėmė ponas Pranckietis. Čia – visai kitos istorijos, jų sutapatinti negalima. Jie galėtų atsakyti, kaip jie būtų elgęsi, jeigu būtų atsidūrę tokioje situacijoje“, – sakė L. Kasčiūnas.
Bendrai, pasak opozicinės partijos frakcijos parlamentaro, dar anksti kalbėti apie tai, ar šis parlamentinis tyrimas yra objektyvus.
„Viskas paaiškės, kada rašysime išvadas, nuo to, ar skirtingi žmonės, esantys komitete, turės skirtingų nuomonių. Dėl ponios Rozovos man daugiau mažiau viskas aišku. Manyčiau, kad būtų galima formuluoti išvadas jau dabar“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak parlamentaro, dabar jau galima eiti prie kito klausimo, susijusio su Seimo pirmininku.
„Jis yra primirštas, bet į jį reikės neišvengiamai atsakyti Seimo pirmininkui. Mes gi žinome, kad pusantrų metų mes nežinojome, kad pas Seimo pirmininką yra raštas iš VSD, kodėl poniai Rozovai yra nesuteikta teisė dirbti su slapta informacija. Kodėl pragulėjo stalčiuose, ir nebuvo imtasi veiksmų?
Nors pagal lygiai tą pačią schemą kaip M. Basčio atveju turėjo būti kreipimasis, to laiško paviešinimas ir procedūrų pradžia. Klausimas – ar čia nėra dvigubų standartų? Kodėl taip ilgai delsta? Kokių priemonių ėmėsi?“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Parlamentaras įsitikinęs, kad tokių klausimų kėlimas nėra politinis susidorojimas.
„Joks čia ne politinis susidorojimas, tik gerokai užmirštas klausimas. Tyrimas neina taip greitai, kaip galėjo eiti, bet čia jau yra kiti klausimai. Mes visi primiršome tą aspektą, bet jis yra be galo svarbus, ir čia nematau jokio politikavimo“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pranckietis teigė, kad padarė viską
Pranckietis rugpjūčio gale yra sakęs, kad VSD informacija visiems NSGK nariams buvo prieinama. Pasak Seimo vadovo, informacijos neskaitymas rodo kai kurių narių aplaidumą bei atsakomybės stoką.
„Manau, tai buvo atsakomybės trūkumas, kad jeigu yra pateikta informacija, bet ją apskritai sužino iš Sakartvelo parlamentaro po pusantrų metų, tai kažkas blogai veikia sistemoje“, – teigė V. Prankietis, kurį citavo ELTA.
V. Pranckietis sakė, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės I. Rozovos veiksmų gali būti kuriama. Kita vertus, V. Pranckiečiui atrodė keistos aplinkybės, kad tyrimas inicijuojamas tik po pusantrų metų.
Jis yra teigęs, kad padarė viską, kas buvo jo prerogatyvoje. „Aš perdaviau informaciją ir buvo suteikta informacija NSGK nariams, ir jie turėjo atviras rankas bei galimybes veikti. Bet aš manau, kad ten tiesiog nėra pagrindo giliam tyrimui. Bet tegul būna komisija sudaryta ir jie išsiaiškins, ar yra pagrindas, ar nėra pagrindo“, – sakė jis.