Skundą Apeliaciniam teismui pateikęs R. Šešelis Klaipėdos apygardos teismo pernai balandį buvo nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad rinko duomenis apie NATO karo laivus, bendrovę „Klaipėdos nafta“ ir kitus objektus.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, jis kaltės nepripažino.

Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, 1974 metais Rusijoje gimęs ir Brianske gyvenęs vyras buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos organizacijos ir vykdė užduotis, susijusias su informacijos rinkimu bei jos perdavimu šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijai.

Prokuratūros duomenimis, Lietuvos pilietis nuo 2015 metų iki jo sulaikymo 2017 metų gruodį rinko ir perdavinėjo informaciją apie Lietuvos kariuomenės karines jūrų pajėgas, NATO karo laivus bei jais gabenamą karinę techniką, Klaipėdos mieste ir Klaipėdos jūrų uoste esančius objektus, įskaitant ir tuos, kurie turi strateginę reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui.

Bylos duomenimis, vykdydamas Rusijos žvalgybos organizacijos užduotis R. Šešelis rinko informaciją apie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, bendrovę „Klaipėdos nafta“, šių objektų infrastruktūrą, rezervuarus, apsaugos sistemas ir jų pasikeitimus.

Duomenys apie tai, kad šis asmuo galėjo vykdyti neteisėtą veiką rinkdamas ir perdavinėdamas informaciją jį užverbavusios organizacijos atstovui, gauti vykdant kontržvalgybinę operaciją.

Prokuratūros duomenimis, kad R. Šešelis nerinko ir neperdavinėjo įslaptintų dokumentų, tačiau jo veiksmai vertintini kaip nusikalstami, nes jis veikė vykdydamas užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduotis.

Turima duomenų, kad kaltinamajam buvo duota užduotis užmegzti draugiškus santykius su Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų darbuotojais bei įgyti jų pasitikėjimą.

Lietuvos įstatymai už šnipinėjimą numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų.