Ketvirtadienį Strasbūre posėdžiavęs Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos. 7-as ES sutarties straipsnis numato galimybę suspenduoti šalies narės balsavimo teisę, jei ji pažeidžia ES vertybes.
Rezoliucijoje Europos Parlamentas „susirūpinęs pažymi, kad Komisijos ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip JT, ESBO ir Europos Taryba, ataskaitose ir pareiškimuose nurodoma, jog nuo tada, kai pradėta taikyti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalis, padėtis Lenkijoje ir Vengrijoje pablogėjo“.
Taip pat „ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti turimomis priemonėmis siekiant panaikinti aiškų pavojų, kad Lenkija ir Vengrija gali šiurkščiai pažeisti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga, visų pirma pagreitintomis pažeidimo nagrinėjimo procedūromis ir Teisingumo Teismui teikiamais prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones“.
„Melagis!“, „melagė!“, „meluojat!“, „ne, jūs meluotat!“ – tokios aistros virė balsavimo išvakarėse trečiadienį Europos Parlamente svarstant rezoliuciją, kur girdėjosi ne tik raginimai suspenduoti Lenkijos balsavimo teisę, bet ir atimti iš jos ES finansinę paramą. Aršiausiai kovėsi patys lenkai tarpusavyje – dabartinių Lenkijos valdančiųjų palaikytojai ir opozicinių partijų europarlamentarai.
Vis dėlto rezoliuciją palaikė didžiausios Europos Parlamento grupės – Europos liaudies partija, socialistų, „Renew Europa“, žalieji. Ketvirtadienį už rezoliuciją balsavo 446 europarlamentarai, 178 buvo prieš.
Komisija vėl kreipėsi į Teisingumo Teismą
„Jei drausminė institucija, kuri teismo teigimu nėra nepriklausoma, veikia toliau, Komisija mano, kad atsiranda rizika neišvengiamos grėsmė teisėjams“, – trečiadienį aiškino Europos Komisijos atstovas Christianas Wigandas, bet pridūrė, kad Komisija pasiruošusi įsitraukti labiau į dialogą su Lenkijos valdžia, o vicepirmininkė, atsakinga už vertybes ir skaidrumą, Věra Jourová kitą savaitę vyks į Varšuvą.
Dar praėjusių metų lapkričio 5 d. Europos Teisingumo Teismas nutarė, kad Lenkijos sprendimas sumažinti šalies Aukščiausiojo teismo teisėjų pensinį amžių prieštarauja ES teisei. Po dviejų savaičių tas pats teismas nusprendė, jog yra priežasčių abejoti Lenkijos Nacionalinės teisėjų tarybos, nepriklausomybe, bet paliko lenkų teisėjams patiems spręsti, ar ši institucija yra nepriklausoma.
PiS buldozeris nesustabdomas?
Gruodžio mėnesį Lenkijos aukščiausiasis teismas pareiškė, kad šalis gali būti priversta išstoti iš ES. Mat nuo 2015 m. valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS) leidžiami teisės aktai prieštarauja ES teisei.
„Lenkijos ir ES teisės aktų prieštaravimai greičiausiai baigsis ES institucijų įsikišimu dėl ES sutarčių pažeidimo, ir šalis bus priversta išstoti iš ES“, – įspėjo aukščiausiasis teismas.
Į visą tai PiS atsakė dar vienu prieštaringai vertinamu žingsniu – siūlymu bausti teisėjus, suabejojusius Nacionalinės teisėjų tarybos paskirtų teisėjų legitimumu. Europos Komisija paragino nepriimti šio įstatymo nepasikonsultavus su visais diskusijos dalyviais. Tačiau PiS nepaklausė ir Lenkijos Seimas jį priėmė. Dabar įstatymo laukia patvirtinimo Lenkijos Senate. Europos Tarybos Venecijos komisija ketvirtadienį paragino Lenkijos Senatą nepatvirtinti šio įstatymo.
Lenkų euroskepsis auga
Pasak eksperto, kalbos apie Lenkijos pasitraukimą iš ES kartas nuo karto kyla šalies politikoje.
„POLexit“ (kilmė nuo „Brexit“ – „Lenkijos išstojimas“ – red. past.) dažniausiai naudoja opozicija, kaip politinį įrankį įbauginti ir mobilizuoti rinkėjus. Mat parama ES Lenkijoje buvo gan didelė“, – teigė ekspertas.
Briuselyje įsikūręs Europos draugų analitinis centras spalio mėnesį paviešino įdomų tyrimą, pagal kurį 58 proc. lenkų pasigestų ES, jei blokas išnyktų. Tai vienas proeuropietiškiausių rezultatų – 72 proc. prancūzų, 67 proc. italų ir net 60 proc. vokiečių teigė, kad nėra tikri, ar pasigestų ES.
Tačiau nuotaikos pastaruoju metu kinta. Naujausia gruodžio mėnesio Eurobarometro apklausa rodo, kad lenkai tampa euroskeptiški – 47 proc. jų mano, kad be ES jų gali laukti geresnė ateitis (45 proc. – priešingai). Prieš metus buvo 36 proc. euroskeptikų ir 55 proc. euroentuziastų. Pasak euractive.pl, tai nuo 2015 m. valdančiosios PiS, kuri rudenį vėl laimėjo rinkimus, „suverenumo kampanijos“ nuopelnas.
Pasekmės – sunkiai įsivaizduojamos
Vis tik ekspertas pažymėjo, kad tai nelabai gali būti panašu į britų pasitraukimą iš ES.
„POLexit“ nebus panašus į britų atvejį, kuomet visuomenė nusprendė išstoti, bet bus sąlygotas kitų, už blogą Lenkijos elgesį. Kaip pasakė Donaldas Tuskas (buvęs Lenkijos premjeras ir Europos Tarybos vadovas – red. past.), tai nebus „POLexit“, o greičiau „wypierPOL“ („išspirta Lenkija“)“, – paaiškino „Res Publica“ fondo viceprezidentas bei pridūrė, kad mano, jog „tam tikros skyrybos su ES įmanomos, jei PiS neatsitrauks.“
Kol kas sunkoka įsivaizduoti Lenkijos „išspyrimą“ iš ES, tuo labiau, kad tai nėra nei Lenkijos, nei Briuselio ar kitų ES šalių interesas. Vis dėlto ir „Brexit“ procesas atrodė mažai tikėtinas.
„ES iškils įvaizdžio problema. Dar vienos šalies išėjimas bus tarsi įrodymas, kad šis projektas baiginėjasi ir skilimas tęsiasi. Taip pat kils problemų kitoms šalims narėms: Vokietijai – ekonomiškai, nes Lenkija yra Vokietijos pramonės ir logistinės grandinės dalis, – prognozavo T. Kasprowiczius. – Baltijos šalys liks anklavu be tiesioginio antžeminio sąlyčio su ES. O Lenkijai tai bus tragedija dėl aibės priežasčių, kurių net neverta vardinti.“
