Jo duomenimis, lyginant su 2018 metais, pernai kilusių gaisrų sumažėjo 2,9 proc, o juose žuvo 16 žmonių mažiau.
Skaičiuojama, kad daugiausia žuvusiųjų buvo dėl neatsargaus rūkymo ar kito elgesio – 38 žmonės. Pasak PAGD atstovo Aurimo Gudžiausko, toks elgesys dažniausiai susijęs su alkoholio vartojimu.
„Nelaimę dažniausiai prisišaukia patys gyventojai. (...) Neatsargus rūkymas dažniausiai būna žūties priežastis, kai jis yra lydymas ir besaikio alkoholio vartojimo“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė A. Gudžiauskas.
Miestuose pernai žuvo 27 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse beveik pusantro karto daugiau – 43 žmonės. Daugiausia žuvusiųjų Vilniaus (20) ir Šiaulių (9) apskrityse, mažiausiai – Alytaus (3) ir Tauragės (2).
Gerėjančią statistiką ugniagesiai sieja su 2018 metais įsigaliojusiu reikalavimu namuose įsirengti dūmų detektorius, tačiau sako vis dar susiduriantys ir su skeptišku požiūriu.
„Žmonės nėra linkę rodyti iniciatyvą. Mes turim tokius duomenis, kad trečdalis žmonių apskritai atmeta tą idėją dėl autonominių dūmų detektorių, jie netiki, kad jis kažkuo pagelbės, tačiau du trečdaliai vertina palankiai“, – teigė A. A. Gudžiauskas.
Pernai gaisruose išgelbėti 147 žmones. Iš jų – 11 vaikų. Nuo ugnies apsaugota apie tūkstantis pastatų, per šimtas automobilių bei per pusšimtis gyvūnų.
Daugiausia gaisrų kilo Vilniaus ir Kauno apskrityse, mažiausiai – Tauragės ir Telšių. Dažniausiai gaisrai kyla atvirose teritorijose. Pernai jose kilo apie 5 tūkst. gaisrų ir tai sudarė 43,3 proc. visų šalies gaisrų.
Lyginant Lietuvoje gaisruose žuvusių žmonių statistiką su kitomis Baltijos šalimis, ji, pasak ugniagesių, yra geriausia. Pernai 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 2,5 žuvusiojo, Latvijoje – 3,29, o Estijoje – 3,9.