Antradienį pakalbėjęs apie ekologinę nelaimę Klaipėdoje, trečiadienį politikas, susikvietęs visuomenininkus, ėmėsi jau anksčiau savo plėtotos temos – apie rizikas, susijusias su skiepijimu, bet truputį palietė ir politines temas.

Spaudos konferencijas parlamentaras organizuoja ir ketvirtadienį, ir penktadienį. Ketvirtadienį jis žada kalbėtis su žiniasklaida, ir remti prie sienos žinomus žurnalistus.

„Aš pakviečiau visą būrį žmonių, žurnalistų, ir šiandien jie turėjo būti, – tokių kaip Rimvydas Valatka, (…) Rita Miliūtė, Andrius Tapinas, ir visą eilę kitų. Jie visi gavo pakvietimus. (…) Jie užsiėmę, dirba sunkų darbą. Aš puikiai suprantu, bet aš tikiuosi, kad jie dabar žiūri man į akis, ir tikrai rytoj dalyvaus, nes mes rytoj jiems kelsime klausimą: „kaip atsitinka, kad visuomenė sako viena, o Jūs pateikiate visai ką kita?“, – per internetu transliuojamą konferenciją kalbėjo D. Kepenis.

Penktadienį jis sakė, kad su dar kitais asmenimis, kurių neįvardijo, kalbės apie tai, kodėl „buvusieji konservatoriai Seimo nariai nebenori būti konservatoriais“.

Paaiškino, kodėl prabilo

Parlamentaras per spaudos konferenciją užsiminė apie tai, kodėl suaktyvėjo į kadencijos pabaigą.

„Naudojuosi Anglijos parlamento tradicija, kad naujas parlamento narys ketverius metus tyli ir klausosi, nes jis yra dar nesubrendęs, nepasiruošęs. (…) Aš neišlaikiau – po trejų metų įlipau pirmą kartą į tribūną ir pasakiau: „mielieji, Lietuvoje yra labai daug laisvių, kurios, aš aiškiai matau, kad yra pavirtę į pasileidimą. Mes pasileidome, darome kas ir ką norime, ir tai vadiname laisve“, – sakė D. Kepenis.

Politikas spaudos konferencijoje rėžė kritikos liberalams.

„Laisvė yra pirmas liberalų šūkis. Bet, kai aš dabar prakalbau apie liberalų garbę, apie jų sąžinę, atsakomybę, jie kažkodėl apie tai kalbėti nebenori“, – piktinosi D. Kepenis.

Daugiausiai dėmesio skyrė skiepams

Politikas per spaudos konferenciją sukritikavo perteklinį vaistų vartojimą.

„Mes nesaugiai ir kartais neprotingai vartojame vaistus ir chemines medžiagas. Ir mes jau teršiame nebe gamtą, o žmones, tai dažnai pasitaiko ir pasekmės, deja, liūdnos“, – kalbėdamas apie skiepus, sakė D. Kepenis.

D. Kepenis kritikuoja kolegų Seimo narių siūlymą Lietuvoje įvesti privalomą skiepijimą. Kol kas šis pasiūlymas parlamente nebuvo priimtas.

Asociacijos „Objektyviai apie skiepus“ prezidentė Lina Rutkauskienė sako, kad Lietuvoje trūksta atjautos šeimoms, kurios nusprendė neskiepyti savo vaikų.

Asociacija yra kreipusis į Vyriausybę dėl, pasak atstovės, perteklinio vaikų skiepų kalendoriaus. Dabar privalomajame vaikų skiepų kalendoriuje yra registruota 10 vakcinų. Hepatito B vakcina vaikui įskiepijama per 24 val. nuo gimimo, tuberkuliozės – per 2-3 pirmąsias gimimo paras.

„Tuberkuliozės skiepas, hepatito B skiepas... yra pavyzdžių vakarų Europoje, kad tikrai ne visos šalys juos skiria pačią pirmą gyvenimo dieną ir tų skiepų reikalingumas tikrai yra svarstytinas ir diskutuotinas.

Mūsų asociacija siūlė įteisinti konsultacijų sistemą, kad tie tėvai, kurie atsisako skiepyti vaiką, galėtų turėti individualią ar nedidelės grupės konsultaciją su užkrečiamųjų ligų specialistu, kurie galėtų pasikeisti argumentais, kodėl tėvai taip sprendžia, kodėl tėvai taip bijo, ar tie argumentai yra pagrįsti, ar galima tą nuomonę pakeisti“, – sakė L. Rutkauskienė.

Asociacija siūlo, kad prieš skiepijant vaiką būtų galima išnagrinėti šeimos ligų anamnezę, ištirti vaiką, ar jį galima skiepyti.

Asociacijos prezidentė sako, kad šalutiniai poveikiai po skiepo Lietuvoje yra registruojami chaotiškai.

PSO tarp didžiausių pavojų žmonių sveikatai mini skiepų priešininkus

Šiuo metu šalutinius poveikius po skiepo ar vaistų vartojimo galima registruoti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje.

Pernai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė didžiausius pavojus žmonių sveikatai, į sąrašą įtraukė ir skiepų priešininkus.

Gydytojai ir mokslininkai ne kartą yra akcentavę, kad skiepai padėjo išnaikinti ar suvaldyti kai kurias užkrečiamąsias ligas. Pavyzdžiui, aktyviau pradėjus veikti „antivakserių“ judėjimui, į pasaulį grįžo seniai pamiršta liga tymai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai tymais Lietuvoje sirgo 834 žmonės, iš kurių 196 vaikai ir 638 suaugusieji. Daugiausia – Kauno ir Vilniaus apskrityse.

2013 metais registruotas tymų protrūkis – susirgo 35 asmenys; 2014 m. – 11 tymų atvejų; 2015 metais Lietuvoje užregistruotas didžiausias per pastaruosius 10 metų tymų protrūkis, kurio metu susirgo 50 asmenų; 2016 m. – 22 atvejai; 2017 m. registruoti du atvežtiniai atvejai; 2018 m. – 30 tymų atvejų.