Pirmoji krizė – pirmoji nesėkmė
„Mano Komisija bus geopolitinė Komisija, atsidavusi tvariai politikai“, – dar spalį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, žadėdama didesnį ES vaidmenį tarptautinėje politikoje. Šią savaitė žodžių junginys „geopolitinė Komisija“ tapo patyčių objektu tiek tarp diplomatų, tiek tarp žiniasklaidos atstovų.
Sausio 3 d. JAV nukovus Irano generolą Qasemą Soleimanį, o Teheranui pagrasinus imtis atsakomųjų priemonių krizė Artimuosiuose Rytuose pasiekė epogėjų ir kai kas net suskubo pranašauti Trečiąjį pasaulinį karą. Tuo metu Europos Komisijos pastate „Berlaymonte“ užuolaidos ir toliau buvo užtrauktos – naujametinės atostogos. Tik po daugiau nei trijų dienų nuo krizės pradžios U. von der Leyen išplatino pareiškimą, kuriame tradiciškai išreiškė „gilų susirūpinimą“.
Panašiai (ne)sureaguota ir į Turkijos sprendimą nusiųsti karines pajėgas į vidinio konflikto drąskomą Libiją, kuri viena didžiausių naftos ir dujų tiekėjų Europai, o kartu ir pabėgėlių iš Afrikos tarpinė stotelė. Anksčiau Libija su Turkija pasirašė sienos susitarimą, t.y. tapo „kaimynėmis“ Viduržemio jūroje, o tai tiesiogiai liečia ES narių – Graikijos, Kipro ir t.t. interesus. Dar daugiau, kol ES ieškojo kaip išreikšti „gilų susirūpinimą“, Rusija, kuri remia kitą, tarptautinės bendruomenės nepripažįstamą Libijos karo vado Khalifo Haftaro valdžią, ir Turkija susitarė dėl paliaubų arba, kaip sako diplomatai, pasidalino Libiją.
„Lėtokai, sutinku, – į klausimą apie Europos Komisijos reakciją į įvykius Artimuosiuose Rytuose atsakė Lietuvos užsienio reikalų ministras. – Kodėl? Reikia klausti tų, kurie sureagavo. Jeigu yra krizė, reikia reaguoti akimirksniu, jei norime kažką reikšmingo nuveikti. Jei ateityje bus krizės ir tokiu tempu reaguosime…“
Prabudo, bet...
Tiesa, galiausiai ir Briuselis prabudo – susitikti pakviestas Irano užsienio reikalų ministras, į Briuselį atvyko Libijos delegacija, o penktadienį buvo sušauktas neeilinis ES Užsienio reikalų tarybos posėdis, į kurį taip pat buvo pakviestas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Tai neeilinis posėdis tam, kad įvertinti kas vyksta, suderinti šalių pozicijas ir galbūt kažkokius bendrus veiksmus bent jau aptarti, – prieš posėdį teigė L. Linkevičius. – Turime aptarti būdus, kaip ES galėtų būti aktyvus žaidėjas regione, nes turime ekonominį ir politinį potencialą, kuris toli gražu nėra išnaudotas (kaip, beje, ir kitų krizių sprendime ES nedalyvauja arba šalutinai dalyvauja).“
Pasak oficialios darbotvarkės, planuota aptarti „einamuosius reikalus“, kas diplomatų teigimu, yra įvykiai Libijoje. Antrasis klausimas – „naujausi pokyčiai Irake ir įtampos regione mažinimo būdai“, t.y. įjungiant Iraną.
„Dabar situacija šiek tiek aprimo, bet tai nereiškia, kad ji galutinai stabilizavosi ir reikės pastangų. Maža to reikia projektuoti tą stabilumą, ne tik deeskaluoti“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Lietuva: nepamirškime JAV
Jis taip pat pridūrė, kad Lietuva akcentuos transatlantinio bendradarbiavimo svarbą, nors požiūris į JAV skaldo ES nares.
„Yra daug skirtumų, priešiškumų, vertinimuose, bet tai nereiškia, kad turime eiti į šoną nuo tų dalykų, nes jei laikome, kad esame sąjungininkai tai taip ir darykime. Labai dažnai būna keistų dalykų: pavyzdžiui, viename miesto gale (NATO būstinėje – red. past.) būna vieni akcentai, o pervažiavus čia, į kitą miesto galą (Europos kvartalą – red. past.), požiūriai pasikeičia, tampa lyg kitos šalys“, – pažymėjo L. Linkevičius.
Jo nuomone, be strateginės diskusijos su JAV sunku spręsti ir kitas problemas: „Mes turime kalbėtis apie skirtumus, kurių vienas pagrindinių yra branduolinis susitarimas (su Iranu – red. past.). Kai kurios ES šalys mano, kad svarbus plėtoti Irano ekonomiką ir kartu atitolinti branduolinę programą. Jungtinės Valstijos ir Izraelis mano visiškai priešingai. Reikia ir apie tai kalbėtis, bet kalbėtis argumentais, ne su išankstine nuostata.“
Nediplomatiškas diplomatas
Neeilinio posėdžio metu kalbėta net apie ES atstovo ar atstovybės atidarymo galimybę Irane. Vis dėlto po 4 valandas užsitęsusio posėdžio nieko konkretaus nebuvo nuspręsta, net bendro pareiškimo apie „gilų susirūpinimą“ nebuvo.
„Ministrai man suteikė stiprų mandatą imtis diplomatinių priemonių su visomis šalimis, kad prisidėtume prie situacijos deeskalavimo regione, skatindami politinį dialogą ir politinį regioninį sprendimą“, – vieninteliu kuo pasigirti galėjo po posėdžio ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos vicepirmininkas Josepas Borrellis, kuris atrodė pavargęs ir nesugebėjo išlikti diplomatiškas vėliau išgirdęs aštresnius žurnalistų klausimus.
Tiesa, jis pažymėjo, kad ES pasiruošusi įsitraukti ir padėti spręsti krizes tiek Libijoje, tiek Irane ar Irake. Tačiau, ar traukinys jau nenuvažiavo?