„Politinės partijos sako nuomonę, kad šita funkcija turėtų būti savivaldos. Nematau čia tikrai didelio prieštaravimo“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras pirmininkas.
„Aš linkęs pritarti modeliui, kuris daugeliui politinių jėgų priimtinas. Savivalda yra arčiausiai moksleivių, o įrankius užtikrinti reikalavimus ugdymo kokybei Vyriausybė gali turėti ir esant tokiai tvarkai“, – pridūrė jis.
Diskusijai partijoms pateikti du variantai – perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui ribotam laikui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms.
Premjero pasiūlytame susitarimo projekte numatyta ir daugiau priemonių, kuriomis būtų siekiama didinti švietimo finansavimą, pertvarkyti mokyklų tinklą, gerinti ugdymo kokybę.
S. Skvernelis sutiko su kai kurių partijų nuomone, kad diskusija dėl nacionalinio susitarimo vėliau keltųsi į Seimą.
„Seime politinės partijos turės galimybę dar jį patobulinti, ir aš tikiuosi, kad jeigu tai ne deklaracijos, o esminis mūsų valstybės tikslas yra švietimas, ateitis, tai bus galimybė tikrai pasirašyti maksimaliai sukonkretinant tą dokumentą, padarant jį maksimaliai strateginį, kad nepriklausomai nuo valdžių pasikeitimo (...) politinės partijos turėtų įsipareigojimą tų tikslų pasiekti“, – kalbėjo premjeras.
Pasak jo, susitarimą pasirašiusios partijos įrodys, kad joms rūpi ne artėjančių Seimo rinkimų retorika, o bendri darbai dėl švietimo.
S. Skvernelis yra sakęs, kad pertvarkyti ugdymo įstaigų tinklą trukdo tai, jog mokyklos priklauso savivaldybėms, bet joms finansavimą skiria valstybė.
Susitarimas – tik tarp valdančiųjų?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis po susitikimo Vyriausybėje sakė, kad susitarimas gali būti pasirašytas iki pavasario sesijos pabaigos, o neradus kompromiso dėl dokumento galėtų sutarti tik valdantieji.
Jis taip pat pabrėžė, kad dabartinis premjero pateiktas susitarimo variantas yra tik juodraštis ir smarkiai keisis.
„Tam tikrame rate partijų susitarimas tikrai įmanomas“, – teigė „valstiečių“ lyderis.
Jis sakė pritariantis, kad mokyklų dotacijų administravimas būtų perduotas savivaldybėms.
R. Karbauskis taip pat ragino nepertvarkyti mokyklų tinklo tik ieškant, kaip sutaupyti papildomų pinigų.
„Viskas būtų labai paprasta, jeigu tik skaičiuotume pinigus, bet (...) švietimas ir ugdymo kokybė nėra vienintelis dalykas, kuris yra svarbus vaiko raidoje – šeima, bendruomenė taip pat yra labai svarbūs“, – sakė politikas.
Pasak jo, partijos sutarė, kad S. Skvernelio pasiūlytas susitarimo projektas „yra diskusijos pagrindas, nes pastabų yra daug iš visų pusių ir iš mūsų pusės taip pat“.
„Tai tiesiog yra padarytas dokumentas, kad nesėdėtume prie stalo su baltu lapu“, – kalbėjo R. Karbauskis.
„Socialdarbiečių“ atstovė Irena Šiaulienė teigė, jog susitarimas reikalingas, kad švietimo bendruomenei nereikėtų „gyventi nuo rinkimų iki rinkimų“.
Tačiau opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad dokumentas galėtų būti pasirašytas tik po Seimo rinkimų šių metų spalį.
„Iki rinkimų, aš manau, kad pasirašyti jo yra nerealu. Jį (susitarimą) galima vertinti kaip deklaraciją nepadarytų darbų ir tai neturėtų tapti uždanga to, ko nepadarė dabartiniai valdantieji“, – kalbėjo parlamentarė.
Pasak jos, susitarimas tik tarp valdančiųjų neturėtų prasmės.
„Jie jau šiandien turi valdžią ir niekas netrukdo jiems vykdyti bent dalies tų nuostatų, kurios yra įrašytos į deklaraciją“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad partija laukia, kol susitarimo projektas atsidurs Seime.
„Mes netęsime darbo šiuo formatu, esame už diskusiją ir susitarimo rengimą Seimo kontekste, kadangi ir pats Seimo (Švietimo ir mokslo) komiteto pirmininkas nebuvo įtrauktas į šias diskusijas. Tai mažų mažiausiai keista“, – teigė politikė, susitarimo projektą pavadinusi eklektišku ir nekokybiškai parengtu.
Ką siūlo Skvernelis?
Ekspertai jau daugelį metų atkreipia dėmesį, kad tarp Lietuvos miestų ir kaimo vietovių yra didelių skirtumų, susijusių su kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumu ir su mokymosi rezultatais.
Pagal premjero pateiktą projektą, valstybė taikytų intervencines priemones pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą.
Susitarime siūloma įtvirtinti, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių.
Partijoms taip pat siūloma susitarti didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių, kad iki 2025 metų ikimokyklinis ugdymas apimtų 95 proc. vaikų nuo trejų metų. Norima ankstinti privalomą ugdymą ir iki 2028 metų, remiantis pasiteisinusia ES valstybių narių praktika, pailginti pradinį ugdymą iki šešerių metų.
Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.