Kaip teigia specialistai, prieš keletą metų paskelbus priėmimo į mokyklas startą panevėžiečiai nuo ankstaus ryto eilėje stovėdavo norėdami atžalą užrašyti į norimą mokyklą, dabar – pas geriausią pirmąją mokytoją.

Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistės Laimos Matuzevičienės teigimu, jau per pirmąją dieną iki pietų pateikta 380 prašymų priimti vaikus tiek į pirmąsias, tiek į penktąsias klases. Daugiausia – net 350 – prašymų buvo priimti į pirmąsias klases. Šiemet pirmą kartą lygiai pusė prašymų pateikta internetu ir pusė – atvykus į Švietimo ir jaunimo reikalų skyrių.

„Taip niekad dar nebuvo – paprastai internetu būdavo pateikiama gerokai mažiau prašymų. Pasitaikydavo netgi taip, kad tėvai, užpildę prašymą internetu, dar ateidavo stovėti gyvoje eilėje. Kažkodėl didelei daliai kyla abejonių, ar mus pasieks elektroninis variantas. Šiemet situacija jau keičiasi, todėl ne tokios ilgos eilės buvo ir iš pat ryto. Eilė sutirpo dar prieš devintą“, – kalbėjo L. Matuzevičienė.

Tiesa, registruojančiųjų prašymus kabineto durys buvo varstomos visą dieną. Specialistės teigimu, tokia turėtų būti ir visa savaitė.

Renkasi pirmieji

Anot L. Matuzevičienės, jau keleri metai, kai beveik visi mokiniai patenka į norimą mokyklą, todėl tėvams lyg ir nėra tikslo stumdytis eilėse. Visgi pabendravus su laukiančiaisiais paaiškėja, kad tikslas yra – atžalą užrašyti pas norimą mokytoją.

„Visi be išimties sako, kad nori pakliūti pas pasirinktą pedagogą. Teikiant prašymą nereikia nurodyti, pas kokią mokytoją pageidauja, tokios net eilutės nėra, bet tėvai patys prirašo. Jeigu tėvai pageidauja, mes privalome registruoti“, – kalbėjo L. Matuzevičienė.

Būna ir taip, kad pas tam tikrą mokytoją pageidauja mokytis gerokai daugiau vaikų, nei įmanoma priimti į jos klasę. Tuomet prašymo registravimo laikas tampa vienu svarbiausių kriterijų.

„Kaip patenkinti visų poreikius, vėliau sprendžia pačios mokyklos. Pirmiausia žiūrima į prašymo pateikimo laiką, taip pat derinama, kad klasėje būtų panašus skaičius berniukų ir mergaičių – kiekviena mokykla turi savo tvarką“, – teigė specialistė.

Nors dar anksti daryti išvadas, bet pagal pateiktų prašymų skaičius matyti, kad populiariausių mokyklų sąrašas šįmet nesikeis. Anot L. Matuzevičienės, daugiausia tėvų vaikams parenka centre esančias mokyklas – „Vilties“, „Vyturio“ bei Saulėtekio progimnazijas. Šįmet didesnio susidomėjimo sulaukė Pradinė mokykla.

„Kokie bus galutiniai rezultatai, matysime pasibaigus priėmimui“, – sakė L. Matuzevičienė.

Susirinks mažiau

Patekti pas norimą pirmąją mokytoją šiemet yra gerokai didesnės galimybės. Mat skaičiuojama, jog šį rugsėjį mokinių, pirmą kartą praversiančių mokyklos duris, turėtų būti visu šimtu mažiau nei pernai. Panevėžio švietimo strategai šiuos metus vadina savotiška demografine duobe. Kitąmet miesto mokyklos sulauks jau apie 70 pirmokų daugiau.

Planuojama, kad į Savivaldybei pavaldžias mokyklas šiemet turėtų ateiti apie 750 būsimųjų pirmokų. Visgi, pasak L. Matuzevičienės, yra ženklų, kad jų gretas gali papildyti sugrįžtančių emigrantų atžalos.

„Šįmet kaip niekad daug sulaukėme skambučių, elektroninių laiškų iš svetur gyvenančių lietuvių, kurie domisi galimybėmis grįžti gyventi į Panevėžį ir vaikus leisti į mokyklą mieste“, – teigė švietimo specialistė.

Kiek iš tiesų šiemet bus sulaukta pirmokų ir kaip mokyklose pasiskirstys mokinių srautai, paaiškės tik birželio 1-ąją. Iki to laiko vyksta migracija po švietimo įstaigas. Be to, kai kurios mokyklos – katalikiškosios K. Paltaroko gimnazija bei A. Lipniūno progimnazija, taip pat ilgoji V. Žemkalnio gimnazija bei V. Mikalausko menų gimnazija organizuoja atskirus priėmimus pačiose įstaigose.