„Aš nekomentuosiu spekuliacijų ir interpretacijų. Yra atliekami tyrimai ir tais tyrimais viskas bus pateikta, kas ten yra. Nuotekų sudėtis nėra pasikeitusi, gamyba kaip vyko, taip ir vyksta, plaušas, smėlis, tas, kas keliavo į valymo įrenginius, tas ir keliauja. Kokios cheminės medžiagos, dabar nenoriu komentuoti. Atliksime pilną tyrimą, visiems tai aktualu, tada pateiksime.

„Visiško nuotekų valymo įrenginių apėjimo nėra, nuotekos visos iki šiol, iki sausio 7 dienos, kada gavome nurodymą perjungti, keliavo į pirminį mechaninį valymą, kur yra nusodinamas dumblas, kitos skęstančios medžiagos. Tai pirminis valymas, kuris veikia ir visada veikė. Tai išsiaiškinau vakar. Dėl biologinio valymo mes aiškinamės“, – aiškino Tomas Eikinas, AB „Grigeo Klaipėda“.

Nuo gruodžio 3 dienos dirbti pradėjęs vyras sako, kad visi prokuratūros pareikalauti dokumentai yra atiduoti. O įmonės viduje aiškinamasi, kaip ir kur keliavo nuotekos. T. Eikinas tikina, kad asmeniškai nematė sklendės, kuria reguliuojamos nuotekos.

„Asmeniškai nežinau, apie ką konkrečiai šnekama“, – teigė T. Eikinas.


O štai kone tuo pačiu metu, kai pas Klaipėdos merą pasikalbėti apie tolesnius miesto ir įmonės veiksmus spaudos konferenciją surengęs „Grigeo“ prezidentas bei didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis jau teigė „atėjęs atsiprašyti“ už „Grigeo Klaipėda“ taršą ir pripažino, kad buvo papildomas, avarinis vamzdis, reguliuojamas sklende, kuriuo nuotekos keliavo į marias. G. Pangonis prisipažino, kad pirminę informaciją apie neva įvykusį gedimą jis paviešino pats gerai nežinodamas situacijos.

Kaip tikrintojai nepastebėjo taršos aiškinasi Aplinkos ministerija. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas sako galintis paaiškinti tuo, kad apie patikrinimus įmonė visuomet žinojo.

„Objektas tikrinamas pagal išduotą taršos leidimą. Taršos leidime prie visos informacijos pateikiamos visos schemos ir už šių duomenų teisingumą atsako įmonės vadovai. Aplinkosaugininkai tikrina tai, kas parašyta leidime. Šiuo atveju įmonė turi patvirtintą, suderintą nuotekų išleidimo dieną. Tikrai nežinojau situacijos. Mėginiai buvo imami ne kartą, domėjosi ir visuomenė. Praeitais metais buvo papildomai imti šeši mėginiai ir nė vienas neparodė, kad yra kažkas nelegalaus“, – sako R. Dužinas.

R. Dužinas tvirtina, kad ranką prie širdies pridėjęs gali garantuoti, kad tikrai nežinojo sistemos, kaip tarša keliauja tiesiai į Kuršių marias. Esą tikrinti galėjo įmonę tik perspėję. Departamente vyksta vidinis tyrimas, ar tikrai buvo viskas tinkamai padaryta.

Klaipėdos aplinkosaugininkai ikiteisminiame tyrime nė nedalyvauja, tad R. Dužinas sako nė nežinantis, kokią informaciją turi tyrėjai.


Buvęs ilgametis AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas, dabar dirbantis mero patarėju sako, kad ką daro kita įmonė, žinoti neįmanoma, tad galima tik teoriškai spėlioti, kur ir kaip keliavo nuotekos.

„Mes kontroliavome savo nuotekas, kad neturėtume problemų savo nuleistuve. Jeigu „Grigeo“ pasidarė kažkokią apvadinę liniją išleist savo nevalytas nuotekas į valytų nuotekų kolektorių, tai iš kur galėjo žinot „Klaipėdos vanduo“, jei jie („Grigeo Klaipėda“, – DELFI past.) to nedeklaravo ? Ar pasidarė, ar ne, informacija yra gana prieštaringa. Prokuratūra atlieka tyrimą, pakartosiu, ji ir turėtų pasamdyti rimtą geodezinį tyrimą, kuri išnagrinėtų ir padarytų tinklų geodezinę nuotrauką, kokie yra tinklai nuo įėjimo į „Grigeo“ iki „Klaipėdos vandenų“ išleidimo valytų nuotekų kolektoriaus“, – sako L. Makūnas.

Pašnekovas sako, kad „Grigeo“ nuotekų valykla anksčiau buvo viso miesto nuotekų valykla. Kai atsirado „Klaipėdos vandenys“, miesto nuotekų „Grigeo“ jau netvarkė, o sistemas pritaikė tik kompanijos reikmėms.


Kokia tarša keliavo į Kuršių marias, L. Makūnas sako, kad sunku pasakyti, mat miestas perpumpuoja milžinišką kiekį vandens 1,80x2,20 dydžio kolektoriumi. Iš „Grigeo“ į išvalytas nuotekas patenkantis nevalytas vanduo sudaro apie 5-7 procentus viso tūrio, tad tokio kiekio, anot L. Makūno, išties lengva nepastebėti. Juolab, kad kasdien valymo įrenginiai perdirba ir išvalo maksimaliai apie 85 tūkst. kubinių metrų per parą. Jei nėra lietaus, kasdieniai skaičiai svyruoja apie 45-50 tūkst. kubinių metrų per parą, tad 5-7 procentai vizualiai nė nepastebimi.