Surado 12 kilometrų vamzdį

Spaudos konferenciją antradienį surengę prokurorai pranešė, kad įmonė „Grigeo Klaipėda” į Kuršių marias galimai leido neišvalytas arba beveik neišvalytas nuotekas. Tai nustatyta antradienio naktį surengus policijos pareigūnų ir aplinkosaugininkų slaptą operaciją. Ryte įmonėje buvo atliktos kratos ir paimti svarbūs dokumentai.

Operacijos metu surastas 12 kilometrų ilgio vamzdis, kuriuo, kaip teigia teisėsauga, nuotekos iš kartono fabriko galbūt tekėjo ne į valymo įrenginius, bet į Kuršių marias, taip jas užteršdamos. Įtariama, kad būtent dėl tokio nuotekų išleidimo uostamiestyje galėjo kilti baisi smarvė, kuri jau ilgai vargina miesto gyventojus.

Prokurorai, pristatydami operacijos rezultatus, darė išvadas, kad tarša į Kuršių marias tokiu būdu galėjo sklisti ne vienerius metus.

Kartoną gaminanti bendrovė „Grigeo Klaipėda“ trečiadienį informavo aplinkosaugininkus, kad nustojo leisti nevalytas nuotekas į Kuršių marias.

Įmonių grupės „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis sakė, kad nevalytos nuotekos į Kuršių marias galėjo būti leidžiamos dėl gedimo, o ne dėl tyčinės veiklos.

Kaip bebūtų, šiuo metu kyla klausimas, kodėl vietos aplinkosaugininkai nepastebėjo taršos šaltinio. Kodėl taip ilgai nebuvo surastas 12 kilometrų vamzdis, kuriuo į marias tekėjo nuotekos. Ar vandens ir žuvies tyrimai nieko nerodė?

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas sako, kad sėkminga operacija pavyko tik todėl, kad apie ją nežinojo Klaipėdos aplinkosaugininkai ir kiti šio miesto kontrolės funkciją vykdantys pareigūnai.

„Sėkminga prokuratūros operacija, mano įsivaizdavimu, įvyko tik dėl to, kad vietiniams aplinkosaugininkams Klaipėdoje ir Visuomenės sveikatos centrui nebuvo apie tokią operaciją atskleista. Jos sėkmė priklauso nuo to, kad buvo slepiama nuo vietinių kontroliuojančių tarnybų, nes jomis iš esmės nepasitikima”, - teigė Seimo narys.

Foto: DELFI / Rita Gečiūnaitė


Klaipėdos aplinkosaugininkų vadas atsidūrė STT akiratyje

Kad vietos aplinkosaugininkai yra glaudžiai susiję su vietos verslu, yra nustačiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas. Apie tai spalio mėnesį rašė portalas DELFI. Publikaciją galite rasti ČIA.

Žurnalistiniame tyrime nurodyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys, po reformos sujungus 8 regioninius departamentus į Aplinkos apsaugos departamentą tapo jo direktoriaus pavaduotoju.

A. Kairys praėjusią vasarą negavo leidimo dirbti su įslaptinta informacija dėl ryšių su verslo koncernu „MG Baltic“.

A. Kairys leidimo dirbti su slapta informacija negavo rugpjūčio pabaigoje ir nuo tada turėjo laikiną nedarbingumo pažymą.

DELFI savo tyrime rašė, kad A. Kairiui leidimas nesuteiktas Valstybės saugumo departamentui (VSD) pateikus informaciją apie tarnautojo nuslėptus susitikimus ir gautas dovanas iš koncerno „MG Baltic“ ir kitų verslininkų.

VSD duomenimis, A. Kairys mažiausiai 7 – 10 kartų buvo susitikęs su koncerno atstovu, kai teisme nagrinėta byla dėl „MG Baltic“ priklausančios Šilutės etanolio gamybos įmonės „Biofuture“. Ši įmonė kaltinta užteršusi Šyšos upę. A. Kairys, tuo metu vadovavęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, be kita ko, nepasinaudojo galimybe inicijuoti civilinę bylą dėl žalos išieškojimo, nurodė VSD.

Šių metų liepos pabaigoje, jau per antrą pokalbį su VSD, prieš atliekant poligrafo tyrimą, A. Kairys pripažino iš koncerno atstovų gavęs dovanų knygą ir butelį degtinės „Stumbras”. Per patikrinimą poligrafu Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas taip pat užsiminė anksčiau gavęs pinigų vokeliuose iš verslininkų, ūkininkų, dažniausiai – po 30 – 60 eurų.


Po DELFI publikacijos A. Kairio atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika reikalavo, kad direktoriaus pavaduotojas paliktų pareigas, tačiau direktorius Vaidas Laukys iš pradžių gynė savo pavaldinį ir neskubėjo jo atleisti.

Pats A. Kairys iš pareigų nesitraukė net ir praradęs aplinkos ministro palaikymą.

Galiausiai buvo nutarta A. Kairį pažeminti pareigose. Jam buvo patikėtos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjo pareigos. Šiam skyriui jis vadovauja iki šiol.

K. Mažeika: viską parodys tyrimas

Ar A. Kairio susitikinėjo ir su „Grigeo Klaipėda” vadovais, ar gavo iš jų dovanų VSD ataskaitoje, kurią skaitė DELFI, nebuvo rašoma.

Paaiškėjus, kad ši įmonė į marias galimai leidžia nevalytas fabriko nuotekas, to paklausėme paties A. Kairio.

Jam uždavėme šiuos klausimus: „1. Dirbdamas Klaipėdos RAAD viršininku, o toliau AAD direktoriaus pavaduotoju, ar buvote susitikęs su „Grigeo Klaipėda" darbuotojais? 2. Jei taip, ar gavote iš jų kokių nors prašymų nevykdyti aplinkosauginės kontrolės? 3. Jei buvote susitikęs, tai kiek kartų ir su kuo? 4. Dirbote Klaipėdos RAAD viršininku. Ar Jums, kaip vietos aplinkosaugininkų vadovui, kada nors kėlė įtarimų šios įmonės veikla? Ar ji buvo patekusi į padidintos rizikos grupę?”

Vis dėlto į šiuos klausimus Aplinkos apsaugos departamento skyriaus vedėjas DELFI neatsakė.
Klausimų dėl kilusio aplinkosauginio skandalo uždavėme ir Aplinkos apsaugos departamentui. Tačiau ir iš jo kol kas atsakymų nesame gavę.

Kęstutis Mažeika


Aplinkos ministro K. Mažeikos paklausėme, ar gali būti, kad Klaipėdos aplinkosaugininkams A. Kairio ryšiai su vietos verslininkais galėjo trukdyti atlikti objektyvų tyrimą „Grigeo Klaipėda atžvilgiu?

„Šiuo metu prasidėję ikiteisminiai tyrimai dėl „Ekologistiskos", „Grigeo Klaipėda", vidiniai patikrinimai Aplinkos apsaugos departamente, tikiuosi atsakys į šiuos klausimus”, - DELFI sakė aplinkos ministras.

Aplinkosauginius leidimus vykdyti veiklą Lietuvoje išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau AB „Grigeo Klaipėda”, kuri tuomet vadinosi AB „Klaipėdos kartonas", anot agentūros atstovės Linos Gaidžiūnaitės, išdavė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2005 m. gruodžio 23 d.

„Išdavė taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą gofruotojo popieriaus ir kartono bei taros iš popieriaus ir kartono gamybai”, - sake L. Gaidžiūnaitė.

Vietos verslininkus ir aplinkosaugininkus sieja glaudūs ryšiai

Lietuvoje iki šiol galioja tvarka, kad konkretaus miesto ar rajono Aplinkos apsaugos agentūra vykdo jos teritorijoje esančių įmonių aplinkosauginę kontrolę. DELFI jau ne kartą yra rašęs, kad tai yra ydinga praktika, nes vietos aplinkosaugininkai su vietos verslininkais kartais tampa labai artimi.

Paklausėme aplinkos ministro, ar nereikėtų keisti tvarkos taip, kad konkrečių miestų ar rajonų agentūrų aplinkosaugininkai vyktų tikrinti atsitiktinai parinktuose kituose Lietuvos miestuose veikiančias įmones.

Ministras, atsakydamas į DELFI klausimą, paminėjo Alytaus atvejį: „Rotacija jau vyksta šiuo metu, kai dalyvauja pareigūnai iš kito miesto. Kad ir Alytaus gaisro atveju veiksmus atlieka ne Alytaus, o Kauno aplinkosaugininkai.”

Vis dėlto reikia priminti, kad rotacija Alytuje prasidėjo tik kilus gaisrui. Iki gaisro įmonę „Ekologistika”, kuri savo sandėliuose kaupė padangas, tikrino Alytaus aplinkosaugininkai, kaip iki šiol jie tikrina visas kitas Alytaus įmones.

K. Mažeikos paklausėme, ar jam nekyla įtarimų, kad Klaipėdos aplinkosaugininkai per ilgai nepastebėjo kartoną gaminačio fabriko taršos.

Ministras sutiko, kad sistema ilgus metus veikė nepakankamai efektyviai, tačiau jis neskubėjo kritikuoti Klaipėdos pareigūnų. „Tenka konstatuoti, jog aplinkosaugos kontrolės sistema ilgus metus veikė nepakankamai. Tačiau turiu padėkoti už aplinkosaugininkų ir teisėsaugos pareigūnų ryžtą ir bendradarbiavimą. Inicijuojamas vidinis tyrimas turės atsakyti į klausimus dėl atsakomybės bei nepakankamo kontrolės mechanizmų buvimo”, - aiškino ministras.

Trečiadienį DELFI kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su klausimu, ar jos pareigūnams žinoma apie nuotekų vamzdį, ar 12 km ilgio vamzdžiui išduotas leidimas.

Inspekcija DELFI informavo tik tiek, kad gavusi redakcijos paklausimą pradės tyrimą.

Kuršių marių būklė nėra gera

Pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą Aplinkos apsaugos agentūra tiria Kuršių marių vandenį pagal šiuos parametrus: biologiniai, fiziniai-cheminiai ir pavojingos cheminės medžiagos. Agentūros atstovė I. Gaidžiūnaitė sakė, kad tyrimai vykdomi nuo vasario iki lapkričio mėnesio, kartą per mėnesį. Pagal biologinius ir fizikinius – cheminius rodiklius kasmet vertinama Kuršių marių ekologinė, pagal pavojingas medžiagas – cheminė būklė.

O ar aplinkosaugininkų tyrimai rodė taršą Kuršių mariose? Kaip teigė Aplinkos apsaugos agentūros atstovė L. Gaidžiūnaitė, pastarųjų metų monitoringo duomenys rodo, kad Kuršių marių ekologinė būklė nėra gera.

„Tokius rezultatus daugiausia lemia bendrojo azoto koncentracijos, kurios didžiausios matuojamos centrinėje Kuršių marių dalyje, ir rodo Nemuno vandens poveikį. Išmatuotų rodiklių vertės, taigi ir ekologinė būklė, labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų: nuotėkio, jūros druskingų vandenų pritekėjimo (jūriniame vandenyje mažesnės azoto ir fosforo koncentracijos)”, - dėstė agentūros atstovė.

Jos teigimu, Kuršių marios nėra geros cheminės būklės. „Vandenyje epizodiškai didžiausia leistina koncentracija viršija sunkiųjų metalų (ypač, gyvsidabrio), policiklinių aromatinių angliavandenilių, ftalatų koncentracijas. Kuršių marių cheminei būklei įtakos turi tiek veikla, vykdoma pačiame vandens telkinyje (uosto veiklos poveikis Klaipėdos sąsiauriui), tiek su Nemunu atnešamos cheminės medžiagos iš miestų valymo įrenginių, žemės ūkio paskirties laukų (pvz., pesticidai) ir t.t.”, - teigė L. Gaidžiūnaitė.