Prezidentas Gitanas Nausėda registravo Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, siūlančias žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį.

Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus. Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.

„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigia Prezidentūra.

Girnius – apie istoriją su VSD pareigūnu

Laidos pradžioje K.Girniaus pasiteirauta kiek daugiau papasakoti apie istoriją, nutikusią prieš dešimtmetį, kai buvo prevenciškai perspėtas Valstybės saugumo departamento.

„Man kažkas paskambino, sakė, kad čia iš Valstybės saugumo ir norėtų su manimi pasikalbėti. Atėjo toks jaunas žmogus ir pradėjo kalbėti, kad manimi neva domisi svetimos šalies saugumas, kad gali mėginti mane sukompromituoti ar kaip nors suvilioti. Pasakiau, kad nesuprantu, kodėl manimi domisi, nes nedirbu valstybės darbo, neprieinu prie valstybės paslapčių.

Kęstutis Girnius

Tada pateikė šiokių tokių užuominų, kad „galbūt bandys jus kažkaip nufotografuoti kaip nors“, kad būtumėte sukompromituotas. Pokalbis baigėsi ganėtinai neutraliai, paskambinau tuometiniam VSD pirmininkui ir su juo du kartus kalbėjau. Kai su juo susitikau, tai prilygo labai aiškiam mėginimui plauti mano smegenis. Sakė, kad „jūs kritikuojate prezidentą, jūs kritikuojate Konstitucinį teismą“, klausė, kodėl, pavyzdžiui, nekritikuoju ministrų“, – papasakojo K.Girnius.

„Čia buvo toks mėginimas nutildyti“, – taip pat pridūrė jis.

Naująjį įstatymą jis vertina neigiamai ir vadina nesusipratimu. Laidoje jis pateikė ne vieną pavyzdį, kai net ir nekalta žmogaus ar politiko frazė gali pridaryti jam nemalonumų.

„Prieš kurį laiką buvo pasakyta, kad nereikėtų suteikti išskirtinių teisių lenkų mažumai, nes jei bus suteiktos lenkams, sukils ir rusai. Čia vėlgi – politikos klausimas, o ne policinis“, – svarstė jis.

Daugiausiai klausimų kelia prevencinis pokalbis

Teisininkas, buvęs Seimo narys Artūras Paulauskas tikino, kad daugiausia klaustukų kelia prevencinis pokalbis.

„Kęstutis Girnius labai nemažai klausimų „sukalė“ mūsų pokalbiui. Aš pabandyčiau į kai kuriuos atsakyti. Tas susitikimas turbūt buvo jau labai seniai. 2013 metais pradėjo veikti naujas Žvalgybos įstatymas, kai VSD po visų skandalų, šleifų nutarė atsisakyti ikiteisminio tyrimo funkcijos ir priėmė naują įstatymą, kuriame suteikė žvalgybos institucijoms teisę rinkti informaciją, žinoma, jautrią, kuri susijusi su žmogaus teisėmis, gavus teismo leidimą analizuoti ir teikti sprendimo priėmėjams.

Artūras Paulauskas

Tikslas buvo tas pats – saugoti nacionalinį saugumą, grėsmes, pavojus. (…) Atrodo, kad tokiu būdu ir vystysis VSD veikla, o dabar matau, kad buvo tokių pasiūlymų, pavyzdžiui, kad būtų grąžintas tas pats prevencinis pokalbis, automobilių sulaikymas. (…) Tada komitete dauguma narių pasisakė prieš, beje, ir pačios žvalgybos institucijos nesutarė. Vienos pasisakė, kad tokių teisių mums nereikia ir mes tą projektą atidėjome, ir štai po trejų metų jis ištraukiamas su keliais papildymais, bet vėl atsiranda prevencinis pokalbis. Prevencinis pokalbis ir šiandien yra naudojamas.“

„O jeigu tas asmuo sako, kad „atsiprašau, aš neisiu, nes aš nenoriu pas jus ateiti“. Antra, po įspėjimo žmogus gali sakyti, kad esu įspėtas nepagrįstai. Vėlgi – nėra numatyta apskundimo tvarkos. Ko gero, žmogus kreipsis į teismą. Visos šios procedūros nėra aptartos. O kalbant apie prevencinį pokalbį, jeigu žmogus nesilaiko įspėjimo ir sako, kad nesiruošia atsisakyti su kažkuo bendrauti. Vėlgi – nėra jokios atsakomybės. Jeigu jau VSD nori grįžti prie kažkokių konkrečių prevencinių priemonių, reikia apie jas pagalvoti geriau“, – aiškino A.Paulauskas.

Artūras Paulauskas, Kęstutis Girnius

Anot jo, nėra net numatyta, kuo gali baigtis toks prevencinis pokalbis. „Pokalbis gali pasibaigti tuo, kad žmogus sulauks įspėjimo. Visų pirma, pokalbis turėtų būti geranoriškas iš abiejų pusių. Vienas nori klausytis, kitas nori kažką pasakyti. Bet šis įstatymas neatsako į klausimą – kaip galima iškviesti į pokalbį, jeigu žmogus neis.“

Ryškėja ir daugiau spragų

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Ainis Razma teigia, kad Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos yra skirtos piliečių apsaugai. Pasak A. Razmos, Lietuvai priešiškos žvalgybos taikosi į žmogų kiekvieną dieną, todėl, pabrėžia jis, diskusijas sukėlęs siūlymas įteisinti prevencinį pokalbį prisidėtų apsaugant piliečius nuo neigiamo priešiškų užsienio žvalgybos tarnybų poveikio.

„Manau, kad kiekvienas žmogus pats gali atsakyti į klausimą, ar jis pažeidžiamas, ar ne. Kitąkart gali būti tokia situacija, kai žmogus bendrauja su kitu žmogumi ir nežino, kad galbūt jis renka informaciją ir jūs tampate jo šaltiniu. Galbūt tada VSD galėtų sakyti, kad „žinai, tas tavo tariamas draugas nėra tau draugas“.

Aš įsivaizduoju, kad galėtų būti tokia situacija, kai žmogus būtų perspėjamas. Manau, kad šiandien jie tai daro, kai reikia, perspėja“, – DELFI laidoje kalbėjo A.Paulauskas.

Tuo tarpu K.Girnius pabrėžė, kad daugelis žmonių gali būti pakviesti į tokį pokalbį visai be svarių argumentų.

„Pavyzdžiui, jeigu žmogus labai domisi rusų kultūra, eina į rusų renginius, teatrus ir panašiai. Tai yra didelė tikimybė, kad kas nors tiesiog nutars, kad čia jau yra įtartinas elgesys – kodėl su rusais, o kodėl ne su lietuviais“, – mano jis.

Gitanas Nausėda

Laidoje A.Paulauskas paminėjo ir dar vieną teisinę spragą. „Labai svarbu, kad tokios institucijos turėtų kontrolę. Dabar pastebėjau, kad VSD turi tame galiojančiame įstatyme labai daug pagrindų, kada jie gali neteikti informacijos.“

Pasiūlymas kertasi su žmogaus teisėmis?

Kai kurie projektą vertinę teisininkai ir parlamentarai laikosi pozicijos, kad dalis siūlymų gali kirstis ir su žmogaus teisėmis, ir prieštarauti pačiai žvalgybos esmei.

Dalis politikų sako, kad siūlant stiprinti žvalgybos funkcijas, svarbu numatyti ir didesnę šių tarnybų kontrolę.

Pataisos siūlo žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Be to, žvalgybos institucijoms būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.

Pataisas inicijavo šalies vadovas, o parengė pačios žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, rašoma aiškinamajame rašte.