„Aš taip ironizuodama sakau, kad mes kartais sugebame neateiti net tada, kai dėl nelankomumo sprendžiame“, – sakė A. Širinskienė.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė kalba apie balsavimą pernai, kad be priežasties posėdžių nelankantiems Seimo nariams būtų mažinamas atlyginimas – minus 5 proc. už kiekvieną nepateisintą posėdį.

Nubalsuota – nemažinti. O balsavime tuomet dalyvavo vos daugiau nei pusė Seimo narių – 79. Prie šio klausimo svarstoma grįžti dar kartą pavasario sesijoje.

Griežtinti atsakomybę posėdžių nelankantiems parlamentarams reikalavo užpernai prie Seimo susirinkusi minia po to, kai Seimui nepavyko per apkaltą pašalinti su buvusiais KGB'istais bendravusio Mindaugo Basčio.

Pernai atimti teisinę neliečiamybę iš galimai tarnyba piktnaudžiavusio Petro Gražulio, kuris tvarkė „Judex“ reikalus, pritrūko šešių balsų. Salėje nebuvo trečdalio – kas nespėjo grįžti po pietų, kas ėjo pas gydytoją.

Taip pat būna ir tokių posėdžių, į kuriuos įstatymo priiminėti Seimas negali, nes parlamentarų neužtenka.

„Dabar suprantamas Seimo narių darbas, kaip sėdėjimas Seimo posėdžiuose. Tai nėra visiškai tikslu. Tačiau, jeigu tai visuomenė, kuri mus deleguoja į Seimą, supranta, manau, kad reikia taikytis prie to“, – svarstė socialdarbietis Juozas Bernatonis.

Ne visi pritaria siūlymui

Algos mažinimui nepritariantieji sako, kad pavyzdingas lankomumas ir produktyvumas – ne tas pats.

„Matome, kad tie, kurie lanko daugiausiai posėdžių, dažniausiai yra mažiausiai socialiai aktyvūs žmonės“, – kalbėjo liberalas Simonas Gentvilas.

Konservatorių lyderis algos mažinimui pritaria. G. Landsbergis sako – mato, kad kartais posėdžiai nelankomi piktybiškai.

„Tai tikrai nėra reiškinys, kuriuo būtų galima didžiuotis Seime“, – sakė G. Landsbergis.

Jis siūlo vadovautis Europos Parlamento (EP) pavyzdžiu.

„EP yra didžiulės nuobaudos žmonėms, kurie neateina į sales balsuoti“, – sakė G. Landsbergis.

Grįš prie atostogų klausimo

Ką parlamentarai veikia ne sesijos metu, EP reglamentuota nėra. Nėra ir Lietuvoje. Šis klausimas A. Širinskienės komitete yra įstrigęs trejus su puse metų. Pavasario sesijoje prie jo bus bandoma irgi grįžti.

Pati pirmininkė kadencijos pradžioje buvo už tai, kad Seimo narių atostogas apibrėžti reikia, bet nuomonę pakeitė.

„Įvertinus tarptautinę patirtį ir Seimo nario darbo specifiką sunkiai įsivaizduoju, kaip tarkime šito komiteto pirmininkas galėtų atostogauti kokį mėnesį“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Ji pati sakė beveik nėra atostogavusi.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Stasys Šedbaras sakė, kad prie atostogų klausimo tikrai neketina grįžti.

„Jeigu kas nors ir grįš, tai tikrai – nei aš, nei mano kolegos. Todėl, kad atostogas turi Baltarusija, Rusija, Kazachstanas, dar kažkas. Čia – ne tas klausimas, apie kurį reikėtų kalbėti“, – sakė S. Šedbaras.

Prieš 16 m. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo nario atostogos turi būti apibrėžtos. Bet Seimo nariai turi gauti Seimo valdybos leidimą, jeigu vyksta į už Europos Sąjungos ribų esančią šalį.

Tokio leidimo vasariui, kai posėdžiai nevyks, paprašė G. Landsbergis, bet kur važiuos sako dar nenusprendęs.