JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas nužudyti Irano generolą vertinamas nevienareikšmiai, priklausomai nuo to, kokios yra asmens politinės pažiūros. Viena pusė sako, kad jau seniai reikėjo Iraną pastatyti į vietą, o Baracko Obamos administracija nuolaidžiavo ajatolų režimui, kiti piktinasi, kad dabar visas pasaulis turės mokėti D. Trumpo perrinkimo kampanijos kainą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas DELFI teigė, kad yra labai sunku vertinti pasirinkimą nužudyti generolą, nes nėra aišku, ar tai yra giliai strategiškai apgalvotas sprendimas, ar vis dėlto toks labiau einamųjų aplinkybių paskatintas.

„Man susidaro įspūdis, kad tai yra labiau einamasis, dabartinių sąlygų paskatintas įvykis, susijęs ir su JAV vidaus politikos peripetijomis ir pasirengimu rinkimams. Tokiu atveju kyla didelė rizika nenumatyti galimų ilgalaikių pasekmių ir komplikuoti situaciją nežinant, ką daryti po to, kai panaudojamos kažkokios atsakomosios priemonės“, – sakė T. Janeliūnas.

Pasak politologo, tokioje situacijoje galima visko laukti, tačiau kol kas ta situacija neatrodo tragiškai.

„Visiškai gali būti, kad Iranas, įvertinęs gilaus konflikto su JAV pasekmes, vis dėlto susilaikys nuo pernelyg didelės eskalacijos“, – sakė T. Janeliūnas.

Iranas keršys: klausimas – kaip?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, islamiškų kraštų tyrinėtojas, politologas Egdūnas Račius net neabejoja, kad Iranas keršys. Pasak jo, vienintelis klausimas – kaip tą kerštą Irano pusė administruos.

„Turiu galvoje, ar iš pykčio tiesiog ims kaip nors neapdairiai elgtis? Tas neapdairumas galėtų Iranui labai daug kainuoti. JAV prezidentas vienareikšmiai pasakė, kad, jei Iranas kerštaus, JAV imsis labai griežtų veiksmų, yra net pasirengusios bombarduoti istorinius kultūrinius objektus. Tas skamba labai nemaloniai“, – kalbėjo E. Račius.

Politologo manymu, greičiausiai bus pasirinktas netiesioginis keršto kelias, bus veikiama trečiųjų veikėjų rankomis.

„Turbūt pats natūraliausias veikėjas yra Irake veikianti „Kata'ib Hezbollah“, organizacija, kurios vadovas buvo automobilyje kartu su nužudytuoju generolu Soleimaniu.

Ta organizacija yra tikrai pasiruošusi ne tiek keršyti, kiek pasiaukoti bekeršydama. Įsivaizduoju, kad absoliuti dauguma tos ginkluotos draugovės asmenų yra nors ir šiandien pasirengę vienokius ar kitokius smurto aktus, kurie būtų kaip kerštas. Greičiausiai tai būtų savižudiški išpuoliai“, – sakė E. Račius.

Pasak politologo, tokioje situacijoje Iranui praktiškai nereikia nieko daryti, išskyrus tai, kad toliau tęsti finansavimą, ginkluotės tiekimą šiai konkrečiai draugovei.

Išpuoliai pačioje JAV sunkiai tikėtini

Vis dėlto VDU profesoriaus manymu, net ir tokioje situacijoje yra sunkiai tikėtini teroristų išpuoliai pačiose JAV.

„Nepaisant to, kad Iranas tikrai turi savo agentų JAV, tiems agentams veikti laisvės nėra labai daug. Jie galbūt gali rinkti informaciją, bet, jeigu jie pradėtų kaupti sprogmenis, ginklus, rengti planus, manyčiau, kad specialiosios tarnybos JAV labai anksti tai užkardytų. Galbūt mes išgirstume apie iraniečių arba iraniečių kilmės amerikiečių areštus, bet kalbėti apie realią grėsmę JAV viduje, būtų per anksti“, – kalbėjo E. Račius.

Jo manymu, Iranas pirmiausia veiks ten, kur jam lengviausia tai padaryti – Irake, Sirijoje, galbūt ir Libane. JAV investicijos, civilinės veiklos ten gali tapti taikiniais.

„Amerikos universitetas Beirute turbūt jau dabar samdosi daugiau apsaugos, kad apsidraustų, nes jo pavadinime yra žodis „Amerika“, – sakė E. Račius.

Diplomatija svetimomis rankomis

Vis dėlto VDU profesorius mano, kad tuo Iranas nepasitenkins.

„Turbūt tai būtų per smulku. Akivaizdžiai matome, kad Iranas veikia aukščiausiame Irako lygyje, kur parlamentas jau priėmė rezoliuciją, kad reikia paprašyti užsienio pajėgų visiškai pasitraukti iš Irako.

Tai neabejotinai yra Irano keršto plano dalis. Per Iraką Iranas tikrai daug gali padaryti, ir bandyti pakenkti JAV, nebūtinai tiesiogine prasme, nužudant JAV karius, bet bent jau pamėginant išstumti JAV iš Irako, o gal net ir iš regiono, pavyzdžiui, iš Persijos įlankos“, – sakė E. Račius.

Ragina laikytis vieningai

Buvęs užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime atstovas Audronius Ažubalis sako, kad dabartinėje situacijoje svarbu, kad šalys laikytųsi vieningai ir nepriiminėtų vienašalių sprendimų, pavyzdžiui, traukti karius instruktorius iš Irako.

„Jau matau pirmuosius ženklus – Slovakija įpareigojo savo ambasadorių, ir paviešino, kad reikia išvesti karius iš Irako. Tai jau yra politinis žingsnis. Kai NATO sąjungininkai viešumoje, dar prieš prasidedant Tarybai, pradeda vienokį ar kitokį dalyką, tai yra ženklas viso pasaulio ekstremistams, kad yra išankstinių nuomonių, ir tai silpnina bet kokią poziciją, kuri bus priimta šiandien“, – sakė A. Ažubalis.

Parlamentaras yra D. Trumpo pusėje, ir laikosi nuomonės, kad „Iranas vykdė ilgametę destabilizavimo regione kampaniją, ir turėjo būti pastatytas į tam tikras ribas“. Jo manymu, B. Obamos valdymo metu pasiektas susitarimas dėl urano sodrinimo vertintinas kaip ES ir tuometinės JAV administracijos nuolaidžiavimas ajatolų režimui.

DELFI primena, kad paaštrėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusprendė pirmadienį sušaukti skubų Šiaurės Atlanto tarybos tarnybos posėdį.

Prieš jį, sekmadienį, Slovakijos premjeras Peteris Pellegrinis nusiuntė šalies ambasadoriui NATO būstinėje nurodymą pritarti siūlymui užbaigti NATO misiją Irake, pranešė BNS, remdamasi Slovakijos naujienų agentūra TASR.

Iš slovakų tinklapiuose anglų kalba pateikiamos informacijos matosi, kad po tokio pareiškimo kilo aštrios diskusijos šalies viduje, kurios tebesitęsia iki šiol. „The Slovak Spektator“ rašo, kad keli šalies Saugumo tarybos nariai nusprendė, kad šalis neatšauks savo septynių karių iš misijos Irake.

Reikėtų vengti skubotų sprendimų

VU TSPMI prof. T. Janeliūnas sutiko, kad reikėtų vengti skubių politinių sprendimų.

„Tai yra politinis signalas JAV ir bendrai NATO sąjungininkams. Manau, kad kiekvienos šalies garbės reikalas yra laikytis priimtų įsipareigojimų iki galo.

Būtų natūralu, kad būtų padidintas saugumas arba sustiprinta parengtis. Čia kariškiai jau patys vertina grėsmes, ir turbūt žino, ko galima tikėtis ir kaip į tai reaguoti“, – sakė T. Janeliūnas.

Pasak politologo, išimtis galėtų būti nebent tokioje situacijoje, jei mažesnius kontingentus turinčios šalys būtų nepajėgios užtikrinti savo karių saugumo, ir vienintelis būdas juos apsaugoti būtų išvesti iš šitos zonos.

„Tada galioja principas, kad saugumas – pirmiausia. Jeigu kitomis priemonėmis negalima jo užtikrinti, tai galbūt tada galima priimti tokį sprendimą“, – sakė T. Janeliūnas.

Iššūkis – NATO vienybei

Abu politologai sutiko su tuo, kad šis konfliktas yra dar vienas iššūkis NATO vienybei.

„NATO vienybei kyla daug iššūkių, ir šituo atveju tas irgi prisidės prie šitų iššūkių. Turkija regione ir dabar yra viena svarbiausių veikėjų. Jos svarba gali dar labiau išaugti. Šia prasme gali būti šioks toks pretekstas Turkijai suartėti su JAV, sprendžiant bendras saugumo problemas“, – sakė T. Janeliūnas.

VDU profesorius E. Račius situaciją matė truputį kitaip. Pasak jo, Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano santykiai su Irano dvasiniu lyderiu yra gerokai šiltesni negu su JAV prezidentu.

„Tame NATO tarybos posėdyje įdomūs dalykai gali nutikti. Sunku įsivaizduoti, kad Turkija būtų labai proamerikietiška, plotų katučių, pritartų JAV galimiems veiksmams, ypač kai kalbama apie musulmoniškų kultūrinių objektų bombardavimą“, – sakė E. Račius.

Gali turėti įtakos naftos kainoms

Mokslininkai sutiko, kad konfliktas gali turėti įtakos naftos kainoms.

„Su kiekvienu JAV prezidento pareiškimu, tos kainos jau dabar svyruoja, bet neženkliai. Turbūt artimiausiu metu iš abiejų pusių bus kažkokių veiksmų, ir kainos į tai reaguos“, – sakė E. Račius.

VU TSPMI politologas atkreipė dėmesį, kad Iranas oficialiai nutraukė bendradarbiavimą dėl branduolinės programos.

„Greičiausiai jis bent kažkuriam laikotarpiui grįš į izoliaciją, ir naftos tiekimas iš Irano bus smarkiai pristabdytas. Vien tai turės turės šiokį tokį poveikį naftos kainoms.

Be to jau ir anksčiau matėme veiksmų prieš naftos tanklaivius Persų įlankoje. Galime tikėtis jų ir šioje situacijoje. Tas turėtų poveikio kainoms“, – aiškino T. Janeliūnas.

Branduolinio ginklo panašu, kad dar neturi

Pasak E. Račiaus, branduolinio ginklo, panašu, kad Iranas ne tik oficialiai, bet ir iš tikrųjų dar neturi. Ekspertai diskutuoja, kiek greitai jis galėtų jį pasigaminti.

Pasak politologo, yra nuomonių, kad jis galėtų jį sukurti per kelis mėnesius. Tačiau, pasak jo, tada šaliai liktų dar viena problema, kaip pasigaminti kažkokią raketą nešėją, kad būtų galima jį panaudoti. Tas yra sudėtingiau.

„Jei kalbame apie vadinamąją nešvarią bombą, kuri gali būti surinkta į kažkokią dėžę, kuri būtų transportuojama ir detonuojama, tai galbūt kažkiek greičiau galėtų įvykti. Bet vėl klausimas – kaip ir kur ji galėtų būti panaudojama, su kokiomis pasekmėmis? Jeigu tokią nešvarią bombą Irano valstybės žinioje esantys agentai panaudotų, tai būtų didžiulis iššūkis“, – konstatavo E. Račius.

Pasak jo, atviras klausimas, ar Iranas leistų sau, pasigaminęs tokią bombą, perduoti ją teroristams, kurie kur nors JAV arba kažkur kitur pamėgintų panaudoti.

Politologas labiau tikėtinu laikė scenarijų, kad šalis kerštui pasirinks kokį nors išmanų būdą.

„ Irano specialiosios tarnybos per tiek dešimtmečių yra išplėtojusios tinklą, yra pažangių technologijų, kuriomis jos naudojasi. Kerštas gali būti skaitmeninis, net ne fizinis. Pavyzdžiui, turiu mintyje kokį nors Niujorko biržos darbo sutrikdymą, kas iš karto atsilieptų akcijų kainoms. Galimi įvairūs sabotažo veiksmai, kurie neturėtų kraujo kvapo“, – sakė E. Račius.

Nemano, kad pasikeis situacija Sirijoje

Politologas yra skaitęs, kad nužudytasis generolas Soleimanis esą buvo pagrindinis strategas, išgelbėjęs Sirijos diktatoriaus Assado režimą.

„Bet tas žodis „išgelbėjęs“ ir pasako, kad darbas yra padarytas. Viskas sustatyta į vietą – yra ir kovotojai, ir agentai, ir lėšos. Viskas veikia. Jo pavaduotojas, jei ne visiškai viską, tai beveik viską žinojo, ir perėmė vadovaujančią poziciją“, – sakė E. Račius.

Jo nuomone, Sirijos konflikte neturėtų pakisti jėgų balansas.

„Tikėtina, kad Assado režimas, pagelbstint išorinėms jėgoms – Iranui, Rusijai, toliau atsiiminės žemes, ir galiausiai atsiims ir paskutinę provinciją“, – sakė E. Račius.

Pasak politologo, Rusijos vaidmens kol kas konfliktinėje situacijoje tarp JAV ir Irano nesimato.

„Rusija laukia nesulaukia atomazgos. Ta atomazga jau būtų pozityvi, jei JAV imtų trauktis iš regiono, pirmiausia, iš Irako. Rusija plotų ir mėgintų užimti tą vietą, ką ji sėkmingai padarė Sirijoje“, – sakė E. Račius.