Taip dabartinis įmonės „Avia Solutions Group“ direktorių tarybos narys komentavo didžiulę įtampą Artimuosiuose Rytuose, po to, kai Jungtinių valstijų kariuomenė nukovė įtakingą Irano kariuomenės vadą Qasemą Soleimanį.
DELFI primena, kad Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pažadėjo „žiauriai atkeršyti“, ir jo režimas platina vaizdo įrašus, kuriuose tūkstančiai gedinčių iraniečių reikalauja keršto.
V. Ušackas teigė, kad Iranas neturėtų imtis konkrečių karo veiksmų prieš JAV, nes tam paprasčiausiai neturi sąjungininkų.
„Rizikos ir grėsmės yra ganėtinai realios. Manau, kad Irano galimybės veikti yra ganėtinai apribotos svarbiu faktu, kad ši šalis neturi glaudžių sąjungininkų. Kurie drįstų paremti šią šalį, galimuose kariniuose veiksmuose JAV atžvilgiu, nei Kinija, nei Rusija nėra suinteresuota gadinti santykių su JAV“, – DELFI sakė V. Ušackas.
Jo teigimu, tai apriboja ir galimų Irano veiksmų amplitudę.
„Aišku, labiausiai rizika kyla diplomatinėms ir karinėms misijoms, kurios veikia tame regione. NATO irgi svarsto dėl apmokymų misijos uždarymo, grėsmės yra ambasadoms, kariniams padaliniams. Gali būti kiti veiksmai susiję su teroristiniais išpuoliais, bet manau, kad veiksmų laisvė yra ganėtinai ribojama dabartine situacija, kai yra tokie trapūs santykiai. Kai Kinija ir JAV baigia suderinti susitarimą dėl naujos prekybos sutarties. Rusija taip pat nėra suinteresuota dar labiau bloginti santykių su JAV. Manau, kad Irano galimybės globaliai keršyti yra labai minimalios“, – tvirtino pašnekovas.
„Aš tikiuosi ir manau, kad neturėtų būti“, – apie galimą karinį konfliktą Artimuosiusoe Rytuose kalbėjo V. Ušackas.
Ir pridūrė, kad grėsmingos kalbos ir veiksmai kol kas tarpusavyje prasilenkia.
„Bet dabartinėje situacijoje, kai žodžiai ir veiksmai prasilenkia. Aišku, yra akivaizdu, kad šiuo metu yra užsiimama atgrasiomis žiniomis iš abiejų pusių. Bet turint omenyje tą apribotą laisvių ribą iš Irano pusės, nemanau, kad gali įsiliepsnoti regioninis, ar globalus karas“, – sakė buvęs diplomatas, dalindamasis savo nuomone su DELFI.
V. Ušacko teigimu, Europa negali ignoruoti šio konflikto.
„Mums jis svarbus, nes Iranas, Artimieji Rytai yra mūsų geografiniai kaimynai. Rizikos gali būti ir teroristinių aktų sklaida, pabėgėlių krizės, kurios gali užplūsti Europą. ES visuomet yra suinteresuota spręsti Artimųjų Rytų konfliktą derybų būdu. Šitoje vietoje, turės būti įsiklausyta ir į europiečių nuomonę. Nes tokio sudėtingo ir persipynusio regiono ir jo problemų, net ir galingiausia pasaulio valstybė negali spręsti viena. Diplomatinės veiklos dimensija neišvengiamai bus įvesta artimiausiu metu“, – DELFI sakė V. Ušackas.
Primename, kad Revoliucijos gvardijos Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vadas Q. Soleimani, vadovavęs Irano Artimųjų Rytų operacijoms, buvo nukautas per JAV bepiločio orlaivio smūgį, suduotą penktadienį netoli Bagdado oro uosto. Jam buvo 62 metai.
Tą ataką liepė surengti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškęs, kad iraniečių kariuomenės vadas „aktyviai“ planavo įvykdyti išpuolį prieš amerikiečių diplomatus ir pajėgas Irake.
Jo nužudymas paaštrino įtampą tarp Teherano ir Vašingtono.
D. Trumpui pareiškė, kad jis liepė nukauti Irano generolą Q. Soleimani, nes jis „rezgė sąmokslą nužudyti“ daugybę amerikiečių.
„Jis turėjo būti likviduotas prieš daugelį metų“, – pridūrė valstybės vadovas.
Q. Soleimani vadovo Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso pajėgoms, atsakingoms už operacijas užsienyje, taip pat buvo Irano patikėtinis Irake ir nuolat lankydavo šią šalį, ypač padidėjus įtampai regione. Pentagonas sakė, kad Q. Soleimani „aktyviai rengė planus puldinėti Amerikos diplomatus ir karius Irake bei visame regione“.
JAV Gynybos departamento pranešime sakoma, kad jis ėmėsi „ryžtingų gynybos veiksmų nukaunant Qasemą Soleimani, kad būtų apsaugoti JAV kariai užsienyje“, bet nepaminėjo, kaip tai buvo padaryta.
Jungtinėms Valstijoms nukovus svarbų Irano sukarintų pajėgų vadą Q. Soleimani, pasaulis tapo pavojingesnis, dar penktadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministrė Amelie de Montchalin, taip pat paraginusi stengtis deeskaluoti augantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Ji nurodė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas netrukus konsultuosis su „to regiono veikėjais“.
Panašiai reagavo ir Rusijos atstovai, tvirtindami, kad po šio veiksmo įtampa regione tik padidės.
„Soleimani nužudymas... buvo avantiūristinis žingsnis, kuris padidins įtampą visame regione“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija, kurią citavo naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir TASS.