„Nauji metai prasidėjo be didelių orų pokyčių, esamas slėgio ir terminių laukų pasiskirstymas virš Šiaurės Atlanto „rimtos“ žiemos Europai nežada. Šiaurėje labai gilūs, regeneravę ciklonai tarp Islandijos ir Barenco jūros, pietuose, tarp Azorų salyno ir Pietvakarių Europos, – aukšto slėgio sritis, daugiau būdinga vasarai“, – vykstančius procesus komentuoja G. Stankūnavičius.

Tuo tarpu Artimuosiuose rytuose ir Pietų Azijoje, pastebi mokslininkas, neįprastai atvėso.

„Tokia situacija labai palanki jūrinio oro pumpavimui nuo Šiaurės Atlanto link Eurazijos žemyno šiaurinės dalies, o kontinentinio – į Artimuosius rytus ir Pietų Aziją. Tai patvirtina šią savaitę registruoti oro temperatūros rekordai Šiaurės Indijoje, kai minimali nakties oro temperatūra lygumų rajonuose nukrito iki kelių laipsnių šilumos, o maksimali – nesiekė dešimties. Mums tai atrodo nieko ypatinga, o Indijos gyventojams, kurie nakvoja miestų gatvėse, tai gresia sušalimu ir ligomis“, – apie klimato pokyčių galimas pasekmes kalba mokslininkas.

Neįprastai šilta net Sibire

Kaip pastebi klimatologas, gilūs ciklonai virš Šiaurės Atlanto ir Šiaurės Europos, būdingi šaltajam metų sezonui, o kartu tai yra požymis, kad 20-40 km aukštyje vykstanti oro cirkluliacija stipriai veikia ir žemesnius atmosferos sluoksnius.

„Prieš keletą dienų šiaurinės Švedijos ir Norvegijos gyventojai pastebėjo labai ryškius debesis, kurių nesupainiosi su šiaurės pašvaiste. Jie vadinami poliariniais stratosferiniais debesimis (arba perlamutriniais debesimis) ir susidaro 15–25 km aukštyje gana retai, nes stratosfera yra labai sausa (< 1 % drėgmės) ir stabili. Debesys taip aukštai formuojasi tik tada, kai oro temperatūra ten nukrenta iki -85 °C ir žemiau, o debesis sudaro labai smulkūs ledo kristalai, kurių skersmuo yra apie 10 mikronų.

Būtent toks šaltos stratosferos židinys dabar laikosi virš europinės Arkties dalies suformuodamas aplink save intensyvų srautą besisukantį prieš laikrodžio rodyklę. Šis sukimo momentas perduodamas į žemesnius atmosferos sluoksnius sustiprina vakarų-rytų krypties oro srautą“, – aiškina G. Stankūnavičius.

Anot jo, būtent dėl šio srauto anomali šiluma fiksuojama net ir Sibire.

„Šiaurinėje Eurazijos dalyje dėl to susidarė didelio ploto šilumos anomalija, kuri, kai kuriose Rytų Sibiro rajonuose, sudaro 10 °C aukštesnė už daugiametę normą. Šiuo metu nešalta ir didesnėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje, išskyrus Aliaską. Tačiau net ir ten oro temperatūra nesiekia -30 °C. Dėl besikeičiančios oro cirkuliacijos ateinančią savaitę stipriai atšals vakarinėje Kanados dalyje ir kai kuriose vakarinėse JAV valstijose. Eurazijoje gi, atvirkščiai, toliau laikysis stipri šilumos anomalija išskyrus Čiukčių kraštą ir Beringo jūros regioną“, – prognozėmis dalinasi G. Stankūnavičius.

Lietuvoje gali sušilti iki 9 laipsnių šilumos

Pasak klimatologo, Europoje situacija artimiausiomis dienomis keisis ir kiek atvės, tačiau neilgam.

„Šiąnakt praėjus vienam šaltam atmosferos frontui, o rytoj iš paskos kitam, orai Baltijos regione truputį atvės ir vidutinė paros oro temperatūra trumpam taps neigiama (-2 – -5 °C). Pirmadienį iš vakarų atkeliaus naujas šiltas frontas, o už jo šilta jūrinė oro masė“, – prognozėmis dalinasi jis.

G. Stankūnavičius teigia, kad jau šįvakar Lietuvą pasieks pirmoji, o kitos pradžioje – antroji kritulių banga.

„Vakarinėje ir centrinėje Lietuvos dalyje daugiausia lietus, rytinėje dalyje ir Žemaičių aukštumoje – lietus su šlapdriba. Kita žymesnių kritulių zona Lietuvą pasieks pirmadienio naktį ir rytą. Nedideli krituliai galimi beveik visą kitą savaitę, bet gausesni bus pajūryje ir Šiaurės Lietuvoje“, – prognozuoja mokslininkas.

Tačiau, ko gero, labiausiai nustebinti gali kitos savaitės temperatūra – prognozuojama, kad kai kur sušils net iki 9 laipsnių.

„Pajūryje tiek savaitgalį, tiek kitą savaitę laikysis teigiama oro temperatūra (iki +4 – +8 °C), o likusioje Lietuvos dalyje šilčiausi orai numatomi antroje kitos savaitės pusėje (iki +3 – +9 °C). Stiprus pietvakarių-vakarų krypties vėjas pajūryje pūs šiąnakt ir rytoj, taip pat pirmadienį ir antroje savaitės pusėje (gūsiuose iki 16-20 m/s).

Sausio viduryje laukiamas atmosferos slėgio didėjimas virš pietinės Baltijos bei Vidurio Europos ir cikloninės cirkuliacijos susilpnėjimas. Tai turėtų lemti ramesnius ir sausesnius orus, tačiau žymesnio atvėsimo nenumatoma“, – teigia G. Stankūnavičius.