Kartu su pirmaisiais 2020-ųjų metų laikrodžio dūžiais pasitikome ir naująjį dešimtmetį. DELFI kviečia prisiminti ryškiausius jau praėjusio dešimtmečio įvykius. Dešimtmečio apžvalgą feisbuke pasidalinęs Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas išvardijo svarbiausius dešimties metų įvykius.

Prezidento rinkimai pabrango

Vienas ryškiausių įvykių Lietuvos politikoje – buvusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirtis 2010 metų vasarą. Tačiau esminiu šio dešimtmečio įvykiu Lietuvoje buvo prezidentas Dalios Grybauskaitės valdymo laikotarpis.

Foto: DELFI

„Praktiškai visą šį dešimtmetį svarbiausia Lietuvos politikos figūra buvusi D. Grybauskaitė šiemet pasitraukė (laikinai arba ne) į poilsį nuo politikos. Ar užaugo per šį dešimtmetį naujų tokio mastelio politinių figūrų? Lyg ir ne. Dalis dar tik auga visomis prasmėmis, dalis perdegė anksčiau laiko, sudegindami save ant savo buitinių interesų laužo“, – feisbuke rašė jis.

Nepamiršta buvo ir dar 2009 metų pabaigoje prasidėjusi violetinė Garliavos istorija. Kuri, anot teksto autoriaus, nemenkai išsiūbavo šalį, o kai kam tapo ir politiniu tramplinu.

Foto: Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

„Laimei, dešimtmečio pabaigoje iš visos tos epopėjos jau liko tik nedidelės pagirios ir nelabai ką jaudinanti Venckienės byla. Reikia tikėtis, kad tokių nesąmonių trečiajame dešimtmetyje nebeturėsime, arba jos netaps tramplinu į politiką tiems, kam geriausiu atveju savo sodo ravėjimas yra pakankamas iššūkis gyvenime“, – rašė K. Žukauskas.

2015 metų sausio 1 dieną jau galėjo atsiskaityti eurais.

„Nors ir po socdemų feilo pavėluotai, bet vis tiek įsivedėme eurą. Taip, kainos pakilo (niekas nežino, kokia būtų infliacija be euro buvusi), bet kaip greitai visi spėjo pamiršti valiutų keityklas keliaujant po Europą ar toliau. Su mūsų nacionaline valiuta galima net Irano turguje nusipirkti kilimą – kai tai turime, nebevertiname“, – rašė jis.

K. Žukausko teigimu, įvykę prezidento rinkimai leido pamatyti, kiek kartų pabrango prezidento rinkimai.

„Kas tikrai pabrango – tai prezidento postas. Jei prieš dešimtmetį pergalei prezidento rinkimuose reikėjo 134 tūkst. eurų, tai šiemet ji jau kainavo 330 tūkst. eurų. O kažkas dar skundžiasi, kad nekilnojamo turto kainos kyla šuoliais – pagalvokite kaip jaučiasi tie, kurie svajoja vieną dieną įjoti į Daukanto aikštę“, – ironiškai apie prezidento rinkimų kainą rašė K. Žukauskas.

Gitanas Nausėda

Pro akis teksto autoriui nepraslydo ir priežastys, dėl kurių iš posto traukiasi ministrai. K. Žukausko nuomone, toliau yra degraduojama.

„Užtat išjoti iš politikos prireikia vis rečiau. Panašu, kad politikų atsistatydinimo priežastys ir toliau degraduoja – jei anksčiau ministrui užtekdavo vieno skrydžio su verslininkų užsakytu lėktuvu į užsienį, tai dabar ir Seimo butų chaltūrkės yra teisėtas ministrų pajamų šaltinis. O gal čia tik dėl griežtesnio prievaizdo trūkumo (arba jo dingimo)“, – svarstė jis.

„Visai geras dešimtmetis Lietuvai“

„Netekome poros lietuviškų bankų. Čia puikus pavyzdys, kodėl reikia skiepytis – ligai užpuolus gali tekti amputuoti šiek tiek daugiau nei tik nedidelius spuogus. Bet nostalgija daro savo – dabar jau aukščiausios valdžios lūpose girdisi naujo nacionalinio lietuviško banko sukūrimo idėja. Kažkam tai atrodo kaip skiepas“, – situaciją vertino jis.

Streikai tik pagerėjo

2018 metų paskutinės dienos buvo paminėtos dėl pedagogų streiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. K. Žukauskas rašė, kad streikas buvo ir prieš dešimt metų, tačiau stipriai patobulėjo.

„Mokytojai streikavo ir prieš dešimt metų, ir dabar. Skirtumas tik tas, kad jie patobulėjo – jau sugeba ir ministerijas užimti, o dėstytojai ir universitetus uždaro. Švietimo ir mokslo ministerija į savo pavadinimą įrašė naują žodį – sporto – bet liko ten pat. Kaip ir prieš dešimt, kaip ir prieš dvidešimt metų, taip, panašu, ir per būsimą dešimtmetį kaip vieną aktualiausių BŪSIMŲ reformų ir toliau įvardinsime švietimo“, – rašė R. Šimašiaus patarėjas.

„Dešimtmečio frazėmis politikoje man ilgam liks Butkevičiaus „šaudė tū šaudė“ ir „Negalime lyginti, bet palyginkime“, bei legendinė Graužinienės „Lie-va-tu“, – prisiminė jis.

Prieš 10 metų Vilniuje pirmą kartą įvyko ir LGBT eitynės, tą kartą sulaukusios labai didelio pasipriešinimo. O surengtas paradas 2019 metų vasarą saugumo problemų jau neturėjo.

„Pirmos LGBT eitynės įvyko būtent 2010 metais, kai apie 300 dalyvių buvo saugomi nuo piktos minios ir įsiutusių marginalų, kaip Petras Gražulis. Šiemet eitynėse jau dalyvavo tūkstančiai, jų nebereikėjo nei tverti dėl saugumo, nei politikos gražulių matėsi“, – politiko P. Gražulio veiksmus 2010 surengtame parade prisiminė K. Žukauskas.

Rajonai nors ir tuštėja, bet politine prasme juose ramiau – įvedus tiesioginius merų rinkimus, nebegirdime apie nuolatinius persversmus regionų tarybose bandant nuversti merus.

Nustojome būti atomine valstybe

Po ilgų metų, kai emigracijos skaičiai lenkdavo imigraciją, buvo proga pradėti džiaugtis – keletą mėnesių iš eilės gyventojų Lietuvoje daugėjo.

„O ir kalbos apie tai, kaip reikia kovoti su nesustabdoma emigracija, lyg ir baigėsi. Dabar kovoti renkamasi prieš alkoholį“

„O ir kalbos apie tai, kaip reikia kovoti su nesustabdoma emigracija, lyg ir baigėsi. Dabar kovoti renkamasi prieš alkoholį. Ar šiaip prieš ką nors – ne visas dešimtmetis, bet bent jau jo pabaiga tikrai bus prisimenama kaip draudimų metai“, – tekste svarstė autorius.

„Iš emigrantų po truputį pradedame tapti imigrantų šalimi, ir tai geras ženklas mums visiems“, – teigė teksto autorius.

Praėjusį dešimtmetį Lietuvoje įvyko 4 referendumai: dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje, žemės pardavimo užsieniečiams, dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir dvigubos pilietybės. Visi jie nepavyko.

Foto: DELFI (E.Skardžiaus nuotr.)

„Tai buvo pirmas dešimtmetis, kai Lietuva nustojo būti atominė valstybė – Ignalinos atominė uždaryta 2009 12 31. Po daugybės batalijų, nepavykusių projektų, kai kam pavykusių referendumų, panašu, kad tokia ir liksime. Kas gerai – kada paskutinį kartą girdėjote diskusijas apie elektros kainas? Vadinasi, gyvename ne taip ir blogai, kai tokie dalykai nekelia nei diskusijų, nei galvos ar piniginės skausmo“, – svarstė jis.

„Laivas Independence kainuoja, taip, bet prisiminkite, kokia buvo svarbi energetinės nepriklausomybės tema prieš 7-10 metų (net ministerija tam sukurta, kurią vėl norima panaikinti), ir kaip ši tema dabar jau išnykusi iš viešosios erdvės. Ir čia, neabejotinai, buvo vienas didžiausių D. Grybauskaitės pasiekimų per kadenciją“, – vertino K. Žukauskas.

Visi pasirinko feisbuką, troliai – irgi

Praėjusio dešimtmečio pradžioje pamiršome tokius socialinius tinklus ir interneto puslapius kaip One.lt, Draugas.lt ir Frype.lt ir pasirinkome feisbuką.

„Su visais to pliusas ir minusais – nuo valdžios atvirumo iki marginalų suaktyvėjimo. Į tą patį Facebooką numigravo ir didžioji dalis Rusijos propagandos – trolių fermoms dabar daug paprasčiau formuoti nekritiškų piliečių nuomones. Barnevernet, skiepai, miškų GENOCIDAS, skalūnai, grobiami vaikai ir t.t. Kaskart vis pagalvoju, kokia bus nauja masinės isterijos tema, ir kai jau atrodo, kad visi koziriai išnaudoti, iš kažkur atsiranda nauja karšta tema. Nesibaigs jos ir šį dešimtmetį, gal net suaktyvės, nes socialinių tinklų burbulai kuo toliau, tuo labiau tolsta vienas nuo kito“, – feisbuke prognozavo K. Žukauskas.

Teksto autorius tvirtino, kad pagal daromą įtaką mirė laikraščiai.

„Kaskart vis pagalvoju, kokia bus nauja masinės isterijos tema, ir kai jau atrodo, kad visi koziriai išnaudoti, iš kažkur atsiranda nauja karšta tema“

„Ką didžiausi dienraščiai galėjo dešimtmečio pradžioje (nors ir tuomet jų galia jau buvo gerokai sumenkusi), tai dabar jau apskritai pirmiausias klausimas būtų – o kas tie didieji dienraščiai?“ – retoriškai klausė jis.

Toliau aptardamas esminius dešimtmečio pokyčius žiniasklaidoje, K. Žukauskas rašė, kad naujienų portalų trejetukas beveik nepasikaitė, o dar ir atsirado naujų žiniasklaidos rūšių – sutelktinis finansavimas.

„Dešimtmečio pradžioje vis dar populiarius blogerius dabar jau keičia influenceriai. Akivaizdu, kad ir jiems kitas dešimtmetis bus paskutinis. Juk šį dešimtmetį pradėjome metų interneto žmogumi paskelbę („Login“) Artūrą Račą (kur jis dabar?), o baigėme įtakingiausia influencere paskelbę (kažkieno rinkimai) Karoliną Meschino (kur ji bus po 10 metų?)“ – teigė teksto autorius.

Dėmesį verslo oligarchams pakeitė džiaugsmas dėl pirmojo Lietuvos vienaragio – Vinted.

„Jei praėjusį dešimtmetį užbaigėme ne visai vykusiu Vilnius Europos kultūros sostinės projektu, tai šį baigiame tokiais skambiais pasiekimais kaip auksas Venecijos bienalėje, ir su geriausiomis pasaulyje dirigente Mirga Gražinytė-Tyla bei operos soliste Asmik Grigorian. O Mo muziejus man apskritai yra šio dešimtmečio Lietuvos kultūrinis įvykis. Ne viskas taip blogai toje kultūros srityje, kaip kad dažnai pateikiama“, – rašė K. Žukauskas.

Foto: "Kultūros barai"

Pradėję dešimtmetį ekonominiame dugne, naujų krizių taip ir nesulaukėme – visą laiką tik kilome aukšyn.

„Visai geras dešimtmetis Lietuvai“, – dešimtmetį mūsų šaliai įvertino jis.