2019 metų sausį antroje reitingų lentelės vietoje ilgą laiką buvusi LVŽS metų pabaigoje savo dviženklį palaikymą sudegino iki vienaženklio ir liko trečiojoje lentelės vietoje. Dar sausį šią partiją palaikė 15,5 proc. respondentų, o lapkritį – 7,5 procentai.
Reitingų „kelionė žemyn“ prasidėjo po gegužės mėnesio. Tada vyko dveji rinkimai: prezidento ir Europos Parlamento (EP). LVŽS kandidatas į prezidentus premjeras Saulius Skvernelis rinkimuose liko trečias ir į antrąjį rinkimų turą nepateko. Prieš pat rinkimus valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad jei rinkimų partija nelaimės, trauktis iš valdžios, vėliau persigalvojo.
Prie metų pradžioje turėto palaikymo partija vėl grįžo rugsėjo mėnesį, kai palaikymas buvo 14,6 proc., bet per paskutinius metų mėnesius pasiekė jau minėtus 7,5 procentus.
Pirmoje vietoje be didesnių kritimų išliko Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Žemiausias jų turėtas 2019 metų rezultatas 18 proc. respondentų palaikymo spalį, didžiausias – 21,1 proc. vasario mėnesį.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) visus metus laikėsi trečioje reitingų lentelės pozicijoje, tačiau lapkritį peršoko į antrą poziciją ir aplenkė 7,5 procentus turėjusią LVŽS, surinkdama 8 procentus palaikymo. Geriausias partijos rezultatas buvo kovo mėnesį – 10,5 proc., žemiausias – 6,9 procentai spalį.
Šios trys partijos: TS–LKD, LVŽS ir LSDP visus metus buvo pirmosiose reitingų lentelės pozicijose. 7 partijos reitingų lentelėse surinko labai panašius rezultatus.
Darbo partijos rezultatas per 2019 metus rodo, kad Seimo rinkimų kartelės mažinimas šiai partijai nėra aktualus. Tik sausio mėnesį ši partija nebūtų peržengusi 5 procentų kartelės, kai rezultatas buvo 4,8 proc. respondentų. Visus metus rezultatas perkopė 5 procentus respondentų palaikymo, geriausias šios partijos rezultatas buvo pasiektas lapkritį – 7,2 procentai.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ rezultatas nebuvo toks stabilus. Metus partija sausio mėnesį su 5,7 procentų, tačiau metų eigoje rezultatas vis keitėsi – tai krito, tai nestipriai augo. Žemiausias šios partijos rezultatas – 3,1 procentas respondentų palaikymo lapkričio mėnesį.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 2019 metus pradėjo ne itin stipriai. Sausio ir vasario mėnesio visuomenės nuomonės apklausų rezultatai nesiekė 5 procentų (3,1 ir 4 proc.). Tačiau nuo kovo mėnesio pastebimas palaikymo šiai partijai augimas, aukščiausias rezultatas užfiksuotas gegužę, 7,1 proc. respondentų palaikė šią partija. Birželio mėnesį rezultatas vėl krito – iki 4,6 procentų, o iki rudens ir vėl paaugo. Lapkričio mėnesį ši partija sulaukė 6 procentų respondentų palaikymo.
2019 metų birželio 1 dieną buvo įsteigtas Laisvės partija, kai nuo liberalų sąjūdžio pasitraukė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė, ji ir tapo naujos politinės jėgos pirmininke. Reitingų lentelėje ši partija atsirado po susikūrimo, ir nuo tada išlaiko gana stabilų rezultatą – šią partiją palaiko apie 4 procentus respondentų.
Virš 4 procentų respondentų palaikymo metų pradžioje turėjusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS) metų viduryje savo palaikymą sumenkino. Ir metus baigėsi su 3 procentus viršijančiu visuomenės palaikymu.
Lietuvos centro partijai 2019 taip pat nebuvo ramūs metai – 3 procentų palaikymo ribą ši partija peržengė tik kovo mėnesio apklausose. Žemiausias rezultatas – 2,1 procentas.
Prasčiau sekėsi ir LVŽS koalicijos partneriams Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP). Ši partija iš nuo LSDP frakcijos Seime atskilusios dalies parlamentarų politinė darinį įtvirtinto 2018 metų pabaigoje. Tačiau per metus didelio visuomenės palaikymo nesulaukė. Per šiuos metus palaikymas šia partija nesiekė 3 procentų. Iki šios ribos Seimas nuleido parlamento rinkimų kartelę. Žemiausias rezultatas užfiksuotas lapkričio mėnesį – 1,6 proc. palaikymo.